Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei A. A.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui E. Š. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas E. Š. yra jos sūnaus M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą po (duomenys neskelbtini) kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės ir (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, skaičiuojant nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti, kad atsakovas su sūnumi M. L. bendrauja šalių susitarimu, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad ji su atsakovu susipažino ir pradėjo draugauti (duomenys neskelbtini) pradžioje. Atsakovas atvykdavo pas ieškovę į namus arba ieškovė nuvykdavo pas atsakovą, šalys intymiai bendravo. (duomenys neskelbtini) ieškovė pasijuto esanti nėščia. Atsakovas pripažino save būsimo vaiko tėvu. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų M., kurio tėvas, kaip teigia ieškovė, yra atsakovas. Tačiau atsakovui pradėjus atlikinėti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą, šalių ryšiai nutrūko, jis su sūnumi nebendrauja ir neteikia jam išlaikymo nuo gimimo dienos.

Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. dėl vaiko M. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove K. L. neprieštarauja. Atsakovo teigimu, jis su ieškove iki savo sulaikymo dienos (duomenys neskelbtini) bendravo ir palaikė ryšius, rūpinosi ieškove ir jos nepilnamečiu sūnumi M. L., prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, vedė bendrą ūkį, todėl nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Taip pat nurodė, kad šiuo metu atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, todėl sutinka teikti materialinį išlaikymą, kas mėnesį skirdamas nepilnamečio vaiko M. L. poreikiams po (duomenys neskelbtini). Prašo paskirti teismo genominę ekspertizę tėvystei nustatyti.

Vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą ir institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais dėl vaiko tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nes ieškovės K. L. reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Išvadoje nurodyta, kad K. L. turi nepilnametį vaiką M. L., gimusį (duomenys neskelbtini) Motinos teigimu, vaiko tėvas yra E. Š.. Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta ir vaiko tėvystė nepripažinta. K. L. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso K. L. motinos I. M. vaikams. Namuose yra keturi gyvenamieji kambariai. M. L. turi atskirą kambarį, kuriame miega su savo motina K. L.. Kambaryje yra laikomi vaiko rūbai, žaislai, vaikas turi atskirą lovą. Namuose yra visi vaikui reikalingi daiktai. (duomenys neskelbtini) institucijos, teikiančios išvadą byloje specialistas bendravo su ieškove K. L.. Moteris teigė, kad gyvena pas savo motiną. Namuose kartu gyvena jos motina ir brolis bei globojama motinos mergaitė. Moteris nurodė, kad namai erdvūs, todėl telpa visi. K. L. teigimu, E. Š. yra įkalinimo įstaigoje, kur atlieka bausmę už narkotines medžiagas bei panaudotą smurtą jos atžvilgiu. Su juo ieškovė susiskambina retai. Paskutinio pokalbio metu, E. Š. išreiškė nepasitenkinimą, kad K. L. kreipėsi į teismą, teigė, kad nesutiks su išlaikymo priteisimu vaikui ir tėvystės nustatymu. K. L. teigimu, su E. Š. ji negyvena nuo šių metų pavasario. Pasak ieškovės, atsakovas niekada neprisidėjo prie sūnaus materialinio išlaikymo. K. L. teigė, kad bijo E. Š., kadangi šis yra smurtavęs prieš ją, todėl bijotų leisti jam išsivežti vaiką. Moters teigimu, ji sutiktų, kad sūnus matytųsi su tėvu tik su kito asmens priežiūra. Vaiko motina taip pat nurodė, kad sūnus M. L. yra sveikas. Jo sveikatos priežiūrą vykdo L. ambulatorijos šeimos gydytojas. Gydymo įstaigoje lankosi pagal poreikį. Vaikas neturi nustatytų ar įgimtų ligų. (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigos duomenimis, M. L. lanko L. V. G. gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrių „Ą.“ grupę. Vaikas tvarkingas, tinkamai aprengtas, švarus, pailsėjęs, aprūpintas visomis reikalingomis priemonėmis. Vaiko motina K. L. domisi vaiko savijauta, elgesiu, dalyvavo grupės tėvų susirinkime. Specialistų pagalba vaikui nėra teikiama, kadangi šiuo metu nėra poreikio. Institucijos, teikiančios išvadą, teigimu, ieškiniu keliami reikalavimai neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovė K. L. ir jos atstovas advokatas O. R. palaikė ieškiniu keliamus reikalavimus, sumažino savo reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) Šalys kurį laiką tarpusavyje intymiai bendravo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad laukiasi. Ieškovės teigimu, iš pradžių atsakovas vaiko tėvystę pripažino, teigė, kad yra vaiko tėvas, tačiau kai buvo sulaikytas ir pradėjo atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, tėvystę pradėjo neigti, išlaikymo neteikė. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad iki (duomenys neskelbtini) gaudavo paramą iš atsakovo tėvų maistu, būtinais baldais, priemonėmis, pinigine išraiška ir pan., todėl sumažina savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ir prašo priteisti iš atsakovo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) nei atsakovas, nei jo artimieji prie M. L. materialinio išlaikymo jokiais būdais bei formomis neprisidėjo. Ieškovės teigimu, jos pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) (vaiko pinigai), ieškovė gyvena pas draugą su savo nepilnamečiu vaiku M. L., jai padeda draugas, artimieji, šeimos nariai. Šiuo metu ji nesimoko, įgijo padavėjo/barmeno specialybę, tačiau darbo nepavyksta susirasti. Planuoja papildomai mokytis ir įgyti kirpėjos specialybę (duomenys neskelbtini).

A. E. Š. ir jo atstovė advokato padėjėja E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra atsakovas, atlikus genominę tėvystės nustatymo ekspertizę, pripažįsta, kad yra M. L. biologinis tėvas, taipogi sutinka su ieškovės reikalavimais dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovo ir jo atstovės manymu, tikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimą, šią sumą pradedant skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovo teigimu, jis šiuo metu finansiškai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo (duomenys neskelbtini) per mėnesį suma negali, galėtų skirti daugiausiai (duomenys neskelbtini) per mėnesį, kadangi atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, darbą įkalinimo įstaigoje organizuojanti įmonė atsisakė atsakovą įdarbinti (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė K. L. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų M. L.. M. L. gimimo liudijime tėvas nenurodytas.

Dėl vaiko tėvystės nustatymo.

Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. L., kurio motina yra ieškovė K. L., duomenys apie tėvą gimimo įraše nėra nurodyti. Iš Šakių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) pažymos „Dėl informacijos pateikimo“, institucijos išvados byloje, (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku M. L. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) L. V. G. gimnazijos (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad M. L. nuo (duomenys neskelbtini) lanko L. V. G. gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus grupę „A.“.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas (J. T. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančio M. L. gimimo liudijimo įrašų matyti, kad duomenų apie vaiko tėvą juose nėra. Vaiko mama prašo nustatyti jos sūnaus ir atsakovo tėvystę. Atsakovas šioje dalyje ieškinį, ekspertizei patvirtinus jo tėvystę, visiškai pripažįsta.

Ieškovė ieškinį šioje dalyje įrodinėja (duomenys neskelbtini) atliktos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal kurį atsakovas E. Š. yra M. L. biologinis tėvas su 99,999999998 % tikimybe.

Teismas sprendžia, kad išsamūs ir nuoseklūs ieškovės parodymai apie šalių draugystę ir intymius poros santykius vaiko pradėjimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie patvirtinti moksliniais tyrimais, leidžia teismui padaryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad ieškovės vaiko tėvas yra atsakovas. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš vaikų (CK 3.169 straipsnis).

Teismas , išnagrinėjęs bylą nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko M. L. gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, M. L. nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio M. L. gyvenamąją vietą su ieškove, todėl nepilnamečio M. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina ieškove K. L..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po (duomenys neskelbtini) Eur iki sūnaus pilnametystės. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiam vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių (3 metai), atsakovo darbingą jauną amžių, nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti sūnų, atsakovui neturint daugiau išlaikytinų asmenų, įvertinus aplinkybę, kad nors atsakovas šiuo metu ir atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau yra darbingo amžiaus, taip pat išanalizavus byloje esančius rašytinius duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini), atsižvelgus į tai, kad ieškovė aktyviai ieško darbo, neseniai yra baigusi mokslus profesijai (padavėjo/barmeno) įgyti, tai patvirtina ir M. p. regimo centro K. N. skyriaus pateikti rašytiniai dokumentai, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo tenkintini visiškai, iš atsakovo E. Š. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam M. L. po (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma, gaunama iš abiejų tėvų lygiomis dalimis, atsižvelgiant į vaiko paramai skiriamas valstybės išmokas, yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio M. L. motina ieškovė K. L. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su sūnumi M. L. bendrauja šalių susitarimu, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustato detalios bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarkos. Atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms – ieškovei draudžiant ar kitaip trukdant bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jis turi teisę kreiptis į teismą ir nusistatyti detalią bendravimo su mažamečiu M. L. tvarką.

Dėl įsiskolinimo už išlaikymą priteisimo.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovo E. Š. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti jų tėvai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė nuo (duomenys neskelbtini) ir su ieškove gyveno skyrium, kadangi buvo perkeltas į įkalinimo įstaigą, šias aplinkybes pripažino pačios šalys, ieškovė sutiko sumažinti įsiskolinimo sumą, kadangi iki to laiko išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikė E. Š. tėvai ir jis pats pagal galimybes, todėl teismas daro išvadą, kad šalys skyrium gyvena nuo (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai pagal tai skaičiuotinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas. CK 3.200 straipsnyje įstatymų leidėjo valia nustatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvų ar vieno kurio iš jų nėra teikiamas gera valia, nuo teisės į tokį išlaikymą atsiradimo (vaiko gimimo ar išlaikymo teikimo nutraukimo) dienos, taip pat gali būti priteisiamas ir tokio išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus (36 mėn.) iki ieškinio teisme pareiškimo. Bylos duomenimis (ieškovės pareiškimu ir paaiškinimais teisme, ieškovės pažyma apie pajamas, valstybės institucijos išvada, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis), kurių atsakovas neginčijo ir nepaneigė ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis), nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas nepilnamečiam vaikui išlaikymo neteikė, su ieškove gyveno atskirai, kadangi nuo tos dienos buvo sulaikytas, todėl teismas daro išvadą, kad šalys skyrium gyvena nuo (duomenys neskelbtini) atitinkamai nuo tos dienos skaičiuotinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkinamas, remiantis tais pačiais motyvais dėl išlaikymo dydžio sumos ir iš atsakovo priteisiama (duomenys neskelbtini) Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma (duomenys neskelbtini)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, jiems buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Šalims išaiškintina, kad jos turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis šalių turtinė padėtis ar vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po (duomenys neskelbtini) per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad atsakovas E. Š. su sūnumi M. L. bendrauja šalių susitarimu, jeigu tai neprieštaraus vaiko interesams.

Paskirti K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja L. A.