Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1439-265/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-21
Bylos Nr.
2S-1439-265/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
N. Š., V. M.
Ieškovas
E. A. R.
Trečiasis asmuo
V. M., SB „Pakrantė“
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1439-265/2009

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorijos

124.2.2; 122.4 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. Š. ir V. M. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. C3-1-778/2009 pagal pareiškėjų (atsakovų) N. Š. ir V. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 pagal ieškovės E. A. R. ieškinį atsakovams N. Š., V. M., tretiesiems asmenims sodų bendrijai „Pakrantė“, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Klaipėdos miesto 4-ajam notarų biurui ir Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriui ir atsakovės N. Š. priešieškinį ieškovei E. A. R., tretieji asmenys V. M. ir SB „Pakrantė“, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

atsakovai N. Š. ir V. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodo, kad tik 2007-10-23 N. Š. iš pirmosios sodo sklypo savininkės A. S. gavo svarbius dokumentus, apie kuriuos bylos nagrinėjimo metu jiems nebuvo žinoma – 1989-11-27 A. S. suteiktą leidimą Nr. 880/89 statyti sodo namelį, ūkinį pastatą ir šiltnamį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, (duomenys neskelbtini) sklype bei tai, kad tik 2008-01-23 atsakovės atstovė iš Klaipėdos apskrities archyvo gavo 1989-08-25 Klaipėdos m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 239 „Dėl žemės sklypų suteikimo kolektyviniams sodams steigti“, kuriame užfiksuotas sklypų skaičius – 325 sklypai. Šios aplinkybės, atsakovės ir jos atstovės tvirtinimu, yra esminės, paaiškėjusios naujai (2007-10-23–2008-01-23), atsakovai bylos nagrinėjimo metu apie jas nieko nežinojo ir todėl priimti teismų sprendimai šioje byloje gali būti nepagrįsti, kadangi juos priimant nebuvo žinoma, kad sodininkų bendrija įkurta daug anksčiau, todėl neišsiaiškinta pirmųjų sklypų savininkų turėtų teisių apimtis, kurią jie turėjo ir galėjo perleisti vėlesniems savininkams, o namelis N. Š. sklype, priešingai nei nurodyta teismų sprendimuose, pastatytas ne savavališkai, o pagal 1989 m. statybos leidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-08-26 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006. Nors liudytojos A. S. ir T. G. patvirtino, kad N. Š. tik 2007 m. spalio mėn. buvo perduoti iki tol pas A. S. buvę sodo sklypo dokumentai – 1989 m. leidimas statyti su projektine dokumentacija, neįrodyta, kad atsakovai dėl objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių negalėjo gauti šių dokumentų anksčiau bei, kad juose pateikta informacija yra esminė jau išnagrinėtai bylai ir turinti esminės įtakos teismų sprendimams šioje byloje. 1989 m. statybos leidimo buvimas nėra esminė šiai bylai aplinkybė, kadangi toks leidimas, galiojęs iki 1993 m., nepagrindžia, kad A. S. pradėjo statyti namelį ar kitą statinį teisėtai. Statybos faktas ar leidimas, savaime neįteisina šios statybos ir negali turėti esminės įtakos teismo sprendimui dėl žemės sklypų ribų pažeidimų bei nustatymo. Aplinkybė, kad tik gavus iš A. S. statybos leidimą atsakovė išsiaiškino, jog sodininkų bendrija „Pakrantė“ buvo įkurta anksčiau – 1989-08-25 Klaipėdos m. liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui priėmus sprendimą Nr. 239, kuriuo buvo patvirtintas ir šios bendrijos suplanavimo projektas, taip pat nelaikytina nauja ir turinčia esminės įtakos bylai. Bylą nagrinėję teismai neginčytinai nustatė aplinkybę, kad 1994 metais buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias SB „Pakrantė“ sklypų savininkai privatizavo savo sklypelius, o jų dydžiai ir ribos buvo nustatyti pagal 1994-01-12 sodų suplanavimo projektą. Šis projektas ir sklypų planas yra įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir iki šiol neginčytas. Laikyti ankstesnį 1989 m. nepatvirtintą projektą, su kuriuo nesiejamas nei žemės sklypų privatizavimas, nei jų ribų nustatymas, esmine ir naujai paaiškėjusia aplinkybe, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai N. Š. ir V. M. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-26 nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės. Liudytoja A. S. patvirtino, kad nebuvo informavusi N. Š. apie dokumentų buvimą, todėl N. Š. negalėjo reikalauti dokumentų, būdama įsitikinusi, kad tokie dokumentai neegzistuoja. V. M. nežinojo, kad buvę žemės sklypo naudotojai buvo išėmę dokumentus ir juos turėjo. CK 4.103 straipsnio redakcijoje, galiojusioje 2001-07-01–2006-10-31, nurodoma, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, negalėjo naudotis šiuo statiniu ir asmuo, kuris manė, kad buvo pažeisti jo interesai, galėjo kreiptis į teismą, ir teismas galėjo įpareigoti statytoją pašalinti trūkumus statybos dokumentų įforminime. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2001-12-18, todėl taikydamas 2002-04-16 LR Aplinkos ministro įsakymą Nr. 184, teismas vadovavosi įstatymo norma, kuri įsigaliojo po ieškovės kreipimosi į teismą. Valstybinė žemė buvo parduodama be tikslių geodezinių matavimų ir toponuotraukų sudarymo. Teismas, atmesdamas 1989 m. žemės sklypų padalijimo projektą, pagal kurį tų žemės sklypų naudotojai įgijo teisę privatizuoti žemę, pažeidžia principą, pagal kurį teisės ir pareigos pereina pagal perdavimo aktą. A. S. perdavė N. Š. žemės sklypą tik identifikuoto dydžio be koordinatinių taškų, todėl prašyme atnaujinti procesą N. Š. ir V. M. prašė išreikalauti duomenis dėl žemės sklypų dydžio ir dislokacijos keitimo. Teiginys, kad atsakovai buvo susipažinę su baudžiamąja byla 2006-12-05, nesuteikia pagrindo teigti, kas tapo žinoma atsakovams iš baudžiamosios bylos, nes byloje nebuvo nei statybos leidimų, išduotų 1989 m., nei sodo žemės sklypų išdėstymo schemos, nebuvo pateikti jokie įrodymai kokiu pagrindu buvo pakeisti žemės sklypų dydžiai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė E. A. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-08-26 nutartį palikti nepakeistą. (Duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkei A. S. 1989-11-27 išduotas leidimas statybai baigėsi 1992-11-27. 1990 m. pradėjus sodo namelio statybą žemės sklype Nr. 52, leidimas nebuvo pratęstas, statyba nutraukta. Prie 1989-11-27 leidimo N. Š. pridėjo statybos projektinę medžiagą, kuri neidentifikuota. Naujai paaiškėjusią aplinkybe N. Š. laiko Klaipėdos m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą 1989-08-25 Nr. 239 dėl žemės sklypo išskyrimo sodo bendrijai „Pakrantė“ steigti. Šis sprendimas ieškovės buvo pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės teismui, prokuratūrai, advokatams. Dabar jis yra 2006-04-28 baudžiamojoje byloje Nr. 00438-06, 32 puslapyje. Todėl ši medžiaga nėra naujai paaiškėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuriuo vadovaujantis, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei taikant šiuos neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

Atnaujinti procesą galima tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Tačiau šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kitus principus.

Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės turi atitikti šiuos kriterijus: pareiškėjo nurodyta aplinkybė buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; bylos nagrinėjimo metu ta aplinkybė pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma; ji tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylai. Visi šie kriterijai turi būti nustatyti, kad tam tikra aplinkybė galėtų būti pripažinta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė.

Atsakovai N. Š. ir V. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – N. Š. iš pirmosios sodo sklypo savininkės A. S. gavo svarbius dokumentus, apie kuriuos bylos nagrinėjimo metu jiems nebuvo žinoma – 1989-11-27 A. S. suteiktą leidimą Nr. 880/89 statyti sodo namelį, ūkinį pastatą ir šiltnamį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, (duomenys neskelbtini) sklype bei aplinkybe, kad tik 2008-01-23 atsakovės atstovė iš Klaipėdos apskrities archyvo gavo 1989-08-25 Klaipėdos m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 239 „Dėl žemės sklypų suteikimo kolektyviniams sodams steigti“, kuriame užfiksuotas sklypų skaičius – 325 sklypai. Šios aplinkybės, atsakovės ir jos atstovės tvirtinimu, yra esminės, paaiškėjusios naujai (2007-10-23–2008-01-23).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovai neįrodė, jog dėl objektyvių ir nuo jų valios nepriklausančių priežasčių negalėjo gauti šių dokumentų anksčiau bei, kad juose pateikta informacija yra esminė jau išnagrinėtai bylai ir turinti esminės įtakos teismų sprendimams šioje byloje. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo apie naujai paaiškėjusią aplinkybę turi būti vertinami subjektyvūs ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Iš byloje esančių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad aplinkybės, dėl kurių sužinojimo atsakovai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006, bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti pareiškėjams žinomos, o aplinkybė, kad sužinojo vėliau (subjektyvus kriterijus), nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai neteisėtai perkėlė jos žemės sklypo ribas ir taip sumažino jos 1999-07-29 įsigyto 450 kv. m dydžio sklypą iki 335 kv. m, o atsakovai įrodinėjo, kad jų žemės sklypų ribos ir plotai atitinka jų pirminius įsigijimo dokumentus. 1989 m. statybos leidimo buvimas, galiojęs iki 1993 m., nesuteikia pagrindo spręsti dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

1989-08-25 Klaipėdos m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 239, kuriuo buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Pakrantė“ 325 sklypų suplanavimo projektas yra pridėtas prie baudžiamosios bylos Nr. 68-1-00438-06 (c. b. Nr. C3-1-778/2009 t. 1, priedas b. l. 32), todėl nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, 1994-01-12 sodų suplanavimo projektas ir sklypų planas yra įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje ir iki šiol neginčytas, todėl 1989-08-25 Klaipėdos m. liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 239 nelaikytinas esminę reikšmę turinčiu bylai įrodymu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasAušra Maškevičienė