Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-546/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
2-546/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Kreditorius
„Swedbank“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-546/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus „Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditoriaus skundas, civilinėje byloje Nr. B2-2919-510/2010 pagal kreditoriaus „Swedbank“, akcinės bendrovės skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kalstas“ kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB „Kalstas“ iškėlė bankroto bylą, 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus, o 2009 m. gruodžio 3 d., gruodžio 10 d., gruodžio 16 d., 2010 m. sausio 6 d. ir sausio 19 d. nutartimis – patikslintus kreditorių reikalavimus.

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pripažino UAB „Kalstas“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti.

Šalies argumentai

Kreditorius „Swedbank“, AB kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti bankrutuojančios UAB „Kalstas“ 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nutarta patvirtinti neparduoto BUAB „Kalstas“ nekilnojamojo turto sumažintas pardavimo kainas.

Nurodė, kad 2010 m. liepos 2 d. įvyko BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo kainų sumažinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Bankas balsavo „prieš“, tačiau nutarimas buvo priimtas kitų kreditorių balsais. BUAB „Kalstas“ kreditorių komitetas nutarė: „Patvirtinti neparduoto BUAB „Kalstas“ nekilnojamojo turto sumažintas pardavimo kainas: neparduotas gamybines patalpas, unikalus Nr. 4400-0910-3915:9914, esančias Draugystės g. 19, Kaune, kartu su nuomos teise į žemės sklypą, unikalus Nr. 1901-0117-0001 pardavinėti už kiek įmanomą didesnę, bet ne už mažesnę kaip 600 000 Lt; neparduotą žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0531-5073, sklypo plotas - 0.0909 ha, esantį Pagėgių g. 15B, Kaune, pardavinėti už kiek įmanomą didesnę, bet ne už mažesnę kaip 50 000 Lt; gamybines patalpas unikalus kartu su nuomos teise į žemės sklypą, esančius Draugystės g. 19, Kaune, ir žemės sklypą, kurio plotas - 0.0909 ha, esantį Pagėgių g. 15B, Kaune, parduoti be varžytynių. Įpareigoti administratorių apie šio turto pardavimą paskelbti viešai spaudoje“. Kreditoriaus teigimu, patvirtintos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo iš varžytynių kainos yra nepagrįstai mažos, tokių kainų patvirtinimas pažeidžia tiek bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patalpų, esančių Draugystės g. 19, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 1 216 000 Lt, žemės sklypo, esančio Pagėgių g. 15B, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 278 631 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Turto vertės nustatymo išvada Nr. 09/209M, minėtų patalpų vidutinė rinkos vertė yra 995 000 Lt, o žemės sklypo - 155 000 Lt. Parduodant be varžytynių (prieš tai iš varžytynių turto nepavykus parduoti), renkant pirkėjų pasiūlymus, nėra galimybės, kad pirkėjai tarpusavyje konkuruos ir reikšmingai pakels turto pardavimo kainą. Kreditorių komiteto posėdžiui BUAB „Kalstas“ bankroto administratoriaus pasiūlytos minimalios turto pardavimo kainos buvo artimos skunde nurodomai turto rinkos vertei, tačiau kreditoriai - JAV ribotos atsakomybės bendrovė WEST ENERGY LLC, bendra Lietuvos-JAV įmonė UAB „Sanitex“ ir OSAUHING ARREDO pasiūlė savo nutarimo projektą su minimaliomis turto pardavimo kainomis atitinkamai 600 000 Lt ir 50 000 Lt, bei patys už savo pasiūlymą ir balsavo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi kreditoriaus „Swedbank“, AB skundą atmetė.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą, neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pasak teismo, BUAB „Kalstas“ kreditorių komitetas įgijo teisę nustatyti varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Teismas nustatė, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas paprasta balsų dauguma bei padarė išvadą, kad nutarimas yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad kreditorių komitetas nustatė minimalias turto pardavimo kainas, tačiau tuo pačiu nurodė, kad turtas turi būti pardavinėjamas už kiek įmanoma didesnes kainas. Šios aplinkybės pagrindu teismas padarė išvadą, kad kreditorių komiteto nutarimas įpareigojo įmonės bankroto administratorių siekti parduoti nekilnojamąjį turtą kiek įmanoma brangiau ir nėra pagrindo manyti, kad tokia skundžiamo nutarimo formuluotė pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams BUAB „Kalstas“ ir UAB „Optina ir partneriai“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šios civilinės bylos medžiagos pagrindu teismas nustatė, kad ginčo turtas šiuo metu jau yra parduotas, o „Swedbank“, AB savo teises gina, įrodinėdamas, jog bankroto administratorius pažeidė 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimo dalį parduoti turtą už kiek įmanoma didesnes kainas. Teismas pažymėjo, kad konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą būtų galima tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog turtas buvo parduotas per pigiai, tačiau šių aplinkybių nustatymas nėra „Swedbank“, AB skundo dėl 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimo nagrinėjimo objektas. Teismo teigimu, skundžiamas 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimas nei ĮBĮ reikalavimų, nei kreditorių teisių nepažeidė, todėl kreditoriaus „Swedbank“, AB skundas dėl jo panaikinimo nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Šalies argumentai

Kreditoriaus „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutuojančios UAB „Kalstas“ 2010 m. liepos 2 d. kreditorių komiteto nutarimą, kuriuo nutarta:

„Patvirtinti neparduoto BUAB „Kalstas“ nekilnojamojo turto sumažintas pardavimo kainas sekančiai:

1. Neparduotas gamybines patalpas (unikalus Nr. 4400-0910-3915:9914, esančias Draugystės g. 19, Kaunas) kartu su nuomos teise į žemės sklypą (unikalus Nr. 1901-0117-0001) pardavinėti už kiek įmanoma didesnę, bet ne mažesnę kaip 600 000 Lt,

2. Neparduotą žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-0531-5073), esantį Pagėgių g. 15B, Kaune, pardavinėti už kiek įmanoma didesnę, bet ne mažesnę kaip 50 000 Lt,

II. Gamybines patalpas kartu su nuomos teise į žemės sklypą, esančius Draugystės g. 19, Kaune) ir žemės sklypą, esantį Pagėgių g. 15B, Kaune, parduoti be varžytynių. Įpareigoti administratorių apie šio turto pardavimą paskelbti viešai spaudoje“.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai neanalizavo skundo dalyko: t.y. klausimo, ar kreditorių komiteto nustatytos pradinės turto pardavimo kainos ne per mažos, nors šis klausimas ir buvo keliamas banko skunde pirmosios instancijos teismui. Skunde bankas nurodė bei pridėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog kreditorių komiteto nustatytos pradinės turto pardavimo kainos yra per mažos. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad patalpų, esančių Draugystės g. 19, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 1 216 000 Lt; žemės sklypo Pagėgių g. 15B, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 278 631 Lt. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Turto vertės nustatymo išvada patvirtinta, kad patalpų, esančių Draugystės g. 19, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 995 000 Lt; žemės sklypo Pagėgių g. 15B, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra 155 000 Lt. Teismas šių rašytinių įrodymų neanalizavo, dėl jų nepasisakė, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 338 str., 329 str. 2 d. 4 p.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad pradinių turto pardavimo kainų teisingumo nustatymas nėra „Swedbank“, AB skundo nagrinėjimo objektas. Skundą kreditorius padavė būtent dėl kreditorių komiteto nustatytos per mažos turto pardavimo kainos. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų banko pateiktus rašytinius įrodymus dėl realios turto vertės.

2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino reikiamos kreditorių komiteto narių daugumos balsavimą „už“ skundžiamą nutarimą. Tai, kad už skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą balsavo 3 iš 5 kreditorių komiteto narių, nepatvirtina priimto nutarimo teisėtumo. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis numato galimybę apskųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus teismui.

3. Teismas neįvertino, jog BUAB „Kalstas“ turto pardavimo kainos nustatytos ne varžytynėms, o pardavimui be varžytynių, t.y. renkant pirkėjų pasiūlymus. Teigia, kad tokiu būdu nėra galimybės, kad pirkėjai tarpusavyje konkuruos ir reikšmingai pakels turto pardavimo kainą. Tad itin svarbu nustatyti tikrąją rinkos vertę, atitinkančią turto pardavimo pradinę kainą, kad bankrutuojančios įmonės turtas nebūtų parduotas per pigiai.

4. Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. įsiteisėjusia nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-2900-273/2010, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2919-510/2010 pagal banko skundą dėl 2010 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje Nr. 2-2919-510/2010 teismas be teisinio pagrindo faktiškai atsisakė nagrinėti ginčo klausimą (pradinių turto pardavimo iš varžytynių kainų teisingumą), nors klausimo dėl pradinių turto pardavimo iš varžytynių kainų išsprendimas turi tiesioginę reikšmę, siekiant teisingai išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2900-273/2010.

5. Kreditorių nustatytos minimalios turto pardavimo kainos yra akivaizdžiai per mažos, tokiomis kainomis pardavus turtą būtų nepagrįstai sumažinta galimybė BUAB „Kalstas“ visiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto byloje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Kalstas“ administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad nepardavus bankrutuojančios įmonės turto per dvejas varžytynes, tolesnis įmonės turto pardavimo klausimas yra sprendžiamas kreditorių komiteto susirinkimo metu. Nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta parduoti turtą be varžytynių buvo priimtas tinkamai informavus apie kreditorių komiteto susirinkimo vietą, laiką, darbotvarkę, dalyvavus kreditorių komiteto nariams. Nutarimas buvo priimtas, nepažeidžiant ĮBĮ numatytos kreditorių komiteto (susirinkimo) nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditorių komiteto nutarimai yra priimami komiteto narių balsų dauguma. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, bankroto administratorius vykdo kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, todėl kreditorių komiteto nutarimai parduoti konkretų įmonės turtą konkrečia kaina bankroto administratoriui yra privalomi vykdyti. Teigia, kad žemės sklypas buvo parduotas už 50 proc. didesnę kainą, nei kreditorių numatyta minimali kaina. Esant susidariusiai sunkiai ekonominei situacijai, nekilnojamojo turto kainos žymiai sumažėjo, todėl pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dienai turto kainos galimai buvo dar sumažėjusios. Trečiųjų asmenų pasiūlyme nurodytos kainos, vadovaujantis apelianto pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir Turto vertės nustatymo išvada, vis tiek nesiekia turto rinkos vertės ir nežymiai viršija UAB „Optina ir partneriai“ pasiūlytas kainas. AB „Swedbank“ nurodyti tretieji asmenys UAB „Ektornet Commercial Lietuva“ ir UAB „Ektornet Land Lietuva“, pateikę pasiūlymus BUAB „Kalstas“ nupirkti turtą, yra su apeliantu susiję asmenys, todėl AB „Swedbank“ yra galimai suinteresuotas, kad būtent šios bendrovės įsigytų turtą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo klausimas, ar BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto 2010 m. liepos 2 d. nutarimu, priimtu antruoju svarstomu klausimu, buvo patvirtintos nepagrįstai mažos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir ar tai nepažeidė įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Atskirajame skunde kreditorius „Swedbank“, AB teigia, kad teismas nepagrįstai neanalizavo, ar kreditorių komiteto nustatytos pradinės turto pardavimo kainos ne per mažos. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu.

BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto 2010 m. liepos 2 d. nutarimu buvo nutarta parduoti nutarime nurodytą BUAB „Kalstas“ nekilnojamąjį turtą už kiek įmanoma didesnę kainą, bet atitinkamai už ne mažesnę kaip 600 000 Lt sumą (gamybines patalpas Kaune, Draugystės g. 19, su nuomos teise į sklypą) ir už ne mažesnę kaip 50 000 Lt sumą (žemės sklypą Kaune, Pagėgių g. 15B). Taigi, BUAB „Kalstas“ kreditorių komiteto 2010 m. liepos 2 d. nutarimu buvo nustatyta mažiausia kaina, už kurią negali būti mažesnė reali turto pardavimo kaina, tuo pačiu įpareigojant bankroto administratorių turtą parduoti už įmanomai didesnę kainą.

Būtent šią aplinkybę, t.y. kad ginčijamu nutarimu kreditorių komitetas nustatė minimalias turto pardavimo kainas, tačiau įpareigojo turtą pardavinėti už kiek įmanoma didesnes kainas, nustatęs, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė kreditoriaus „Swedbank“, AB skundą.

Vien tai, kad kreditorių komiteto nutarimu buvo nustatyta mažiausia turto pardavimo kaina, savaime nesuponuoja išvados, kad nutarimu buvo nustatyta per maža turto pardavimo kaina, tuo labiau, kad šalys neneigia, jog turtas buvo parduotas už didesnę, nei ginčijamu nutarimu nustatyta minimali, kainą. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti duomenys apie buvusias ginčo turto rinkos vertes negali būti pakankami ir išvadai, kad ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu nustatytos minimalios turto pardavimo kainos buvo žymiai mažesnės, negu tuo metu buvusios šio turto rinkos kainos. Byloje esančiuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose (b.l. 67-70) apie turtą nurodyta šio turto rinkos vertė yra nustatyta 2008 m. vasario 25 d., taigi ji negali atspindėti tikrosios šio turto rinkos vertės, buvusios ginčijamo nutarimo priėmimo dieną - 2010 m. liepos 2 d. Tuo tarpu apelianto pateikta jo paties sudaryta ir tik „Swedbank“, AB vidinėms reikmėms skirta turto vertinimo išvada (b.l. 71-77) neatitinka nei turto vertinimo, nei procesiniams dokumentams įstatymo keliamų reikalavimų ir negali objektyviai patvirtinti realios turto rinkos vertės.

Pasak apelianto, svarbu nustatyti tikrąją turto rinkos kainą, atitinkančią turto pardavimo pradinę kainą, kad įmonės turtas nebūtų parduotas per pigiai.

Pagal ĮBĮ 33 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto nuostatą, neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių komiteto išrinkimo atveju spręsti šiuos klausimus, pavedus kreditorių susirinkimui, gali ir kreditorių komitetas (ĮBĮ 25 str.). Kadangi kreditorių komitetas ginčijamu nutarimu minimalias turto pardavimo kainas nustatė, nepavykus turto parduoti dvejose varžytynėse, kuriose turto kaina ir buvo nustatoma, atsižvelgiant į rinkos kainas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorių komitetas turėjo nustatyti tikrąją turto rinkos kainą. Nepavykus įmonės turto realizuoti dvejose varžytynėse, kreditorių komitetas, nustatydamas jo pardavimo kainą, nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Priešingu atveju įmonės turto pardavimas būtų nepagrįstai apsunkintas.

Pasak apelianto, tai, kad už skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą balsavo 3 iš 5 kreditorių komiteto narių, nepatvirtina priimto kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neteigia, jog buvo pažeista nutarimo priėmimo tvarka, ši aplinkybė negali patvirtinti ir nutarimo neteisėtumo. Kreditorius, nesutikdamas su priimtu kreditorių komiteto nutarimu, realizavo savo teisę į teisminę gynybą ir apskundė minėtą nutarimą teismui.

Kitų argumentų ir aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti pripažintas negaliojančiu skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas, apeliantas iš esmės nenurodo. Taigi, ir pagrindo abejoti minėto nutarimo teisėtumu tiek dėl skunde, kuriuo buvo prašoma šį nutarimą pripažinti negaliojančiu, tiek dėl atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties išdėstytų motyvų, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas kreditorių komiteto nutarimo galiojimo klausimą iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėDonatas Šernas