- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-06
- Bylos Nr.
- 2-635/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kazino“, M. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Skolininkas
- UAB ,,Savas kazino“, M. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Savas kazino“ ir M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3614-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Savas kazino“ ir M. P. dėl skolos delspinigių, palūkanų priteisimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 241 115,98 Lt skolą ir 33 659,32 Lt delspinigių, iš atsakovo M. P. priteisti 22 041,32 Lt delspinigių ir 5 proc. procesines metines palūkanas, o iš atsakovo UAB „Savas kazino“ 8,28 proc. procesines metines palūkanas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Savas kazino“ turtą, pinigines lėšas 274 775,30 Lt sumai, taip pat areštuoti atsakovo M. P. turtą, pinigines lėšas 296 816,62 Lt sumai. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovai vengia vykdyti sutartines prievoles, atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, todėl yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, areštavo solidariems skolininkams UAB ,,Savas kazino“ ir M. P. priklausantį turtą, jo nesant pinigines lėšas, turtines teises bendrai 274 775,30 Lt sumai. Teismas taip pat papildomai areštavo 22 041,32 Lt vertės atsakovo M. P. turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Teismas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, apie atsakovų turtinę padėtį duomenų nėra, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovai UAB ,,Savas kazino“ ir M. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui prezumpcija, nėra absoliuti. Teismas neįvertino aplinkybės, jog lizingo sutarčių, dėl kurių įvykdymo kilo ginčas, dalykas yra pas atsakovus, jo vertė viršija ieškinio sumą, o atsakovai neturi jokios galimybės šį turtą perleisti be ieškovo žinios. Apeliantai teigia, kad taikytos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi areštavus UAB ,,Savas kazino“ pinigines lėšas, sutriks įmonės veikla, įmonė neturės galimybių išmokėti klientams laimėtas pinigų sumas.
Atsiliepimas
UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašo skundą atmesti, nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai į raginimus sumokėti skolą nereaguoja, lizingo sutartys nutrauktos 2009 m. liepos 20 d., tačiau atsakovas UAB ,,Savas kazino“ lizinguojamo turto negrąžina, toliau juo naudojasi, gauna pelną. Atsakovų prievolės ieškovui nėra užtikrintos hipoteka ar įkeitimu. Kadangi turtu naudojasi atsakovas, jis turi galimybę be ieškovo sutikimo perleisti turtą tretiesiems asmenims, o tai dar labiau apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.). Bylos nagrinėjimo ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.), tačiau šios priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Atskiruoju skundu apeliantas neigia grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui buvimą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį ir paneigiančių teismo išvadą, nepateikė. Pareikšto reikalavimo suma – 296 816,62 Lt yra didelė. Pagal teismų praktiką, nustačius tokią aplinkybę, pripažįstama grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovams, vertinant jų finansines galimybes, reikalavimo suma nėra didelė. Tokiu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka vien nustatytos aplinkybės dėl didelės ieškinio sumos. Tai, jog ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių atsakovų veiksmus, siekiant nuslėpti turtą, nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Atskirąjį skundą apeliantai iš esmės grindžia aplinkybe, jog lizinguojamas turtas, už kurį ieškovas reikalauja sumokėti ieškinyje nurodytas sumas, yra pas atsakovą UAB ,,Savas kazino“, turto vertė didesnė nei ieškinio suma ir turtas negali būti perleistas be ieškovo sutikimo. Ši aplinkybė minėto pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepaneigia. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl netinkamo lizingo sutarčių vykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad lizingo sutartys, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimus, vienašališkai nutrauktos. Atsakovas skunde nurodo aplinkybę, kad lizinguojamą turtą naudoja savo veikloje. Iš byloje pateiktos lizingo sutarties 3 straipsnio 1 punkto matyti, kad lizingo davėjas įsipareigojo perduoti lizinguojamą turtą klientui valdyti ir naudotis verslo tikslais bei, įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, įsigyti jį nuosavybės teise (CK 6.567 str. 1 d.). Akivaizdu, kad lizinguojamas turtas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Ieškovas prašo priteisti pinigines lėšas lizingo sutarčių pagrindu, todėl tik išnagrinėjus pareikštus reikalavimus, bus sprendžiama dėl lizinguojamo turto nuosavybės teisių. Tokiu būdu, teigti, kad pačiam ieškovui priklausantis turtas (nors ir valdomas atsakovo), ieškinio patenkinimo atveju, užtikrina atsakovo piniginės prievolės įvykdymą ieškovui, nėra pagrindo.
Laikinosios apsaugos priemonės visuomet susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė turto, kuris gali būti areštuojamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, eiliškumą. Įmonės piniginių lėšų areštas nustatytas tik tuomet, jeigu įmonė neturi ar turi nepakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Be to, leista atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu. Duomenų apie skundžiamos nutarties įvykdymą ir konkretų antstolio areštuotą turtą ar pinigines lėšas, byloje nėra, todėl teigti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą ir nepagrįstai riboją atsakovo veiklą, nėra pagrindo.
Kitų motyvų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo ir juos patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str., 330 str., 338 str.). Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.