Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Omega Invest OU prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. S. (skolininkas), J. V., antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. jos sudarytą buto nuomos sutartį, 2024 m. gruodžio 4 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos atlikimo, 2024 m. gruodžio 12 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. V..

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė pridėti pateiktų duomenų kaip naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų priėmimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja, todėl šiuo atveju naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas.

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/24/01811, užvestą pagal Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojai Omega Invest OU. Antstolis yra areštavęs skolininko sutuoktinei J. V. priklausantį turtą – banko sąskaitose esančias pinigų lėšas bei gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas iš AB (duomenys neskelbtini). Antstolis 2024 m. lapkričio 4 d. pateikė skolininkui pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nustatytu terminu sutikimo ar turto pasidalijimo bendru bendraturčių sutikimu iš skolininko negavęs, antstolis išieškotojai pateikė 2024 m. lapkričio 26 d. pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja 2024 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

14. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Apeliantė - skolininko sutuoktinė J. V. nesutinka su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigdama, kad su skolininku nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą laiko nepagrįstu.

15. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

16. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį, pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, reikalingas taikant CPK 667 straipsnio normas, t. y. vykdomas piniginis išieškojimas iš skolininko, skolininkas ir jo sutuoktinė yra sudarę santuoką, vedybų sutarties nėra sudarę, jų santuoka nenutraukta, skolininko sutuoktinės turimos lėšos banke bei gaunamas darbo užmokestis yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto prievolėms įvykdyti, antstolis atliko veiksmus, kuriuos jį įpareigoja atlikti CPK 667 straipsnis.

17. CK 3.88 straipsnio l dalyje numatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). CK 3.100 straipsnis reglamentuoja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus, iš kurių galimai aktualūs nagrinėjamu atveju – nutraukus santuoką bei sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija). Tačiau duomenų, kad šiais pagrindais baigėsi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal Liteko duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra priimtas apeliantės ieškinys dėl santuokos nutraukimo su skolininku, tačiau byla iš esmės nėra išnagrinėta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtas nėra padalintas, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra pasibaigusi (CK 3.87 straipsnis). Taip pat apeliantė nepaneigė ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.