Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Donato Papiliausko B IĮ „Dosita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Algimanto Martinkėno, atstovui adv. Irmantui Balsiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Donato Papiliausko B IĮ „Dosita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Algimanto Martinkėno, ieškinį atsakovei UAB „Bačkonys“, trečiajam asmeniui K. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Donato Papiliausko B IĮ „Dosita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Algimanto Martinkėno, atstovas adv. Irmantas Balsys sumažino ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės 1231,65 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2009-01-29 pagamino ir pateikė atsakovei prekių pagal PVM sąskaitas faktūras 2009-01-16 DST Nr. 000773 bei 2009-01-29 DST Nr. 000796 bendrai 1231,65 Lt sumai. Atsakovė prekes priėmė, ant sąskaitų pasirašė, tačiau iki šiol neatsiskaitė. Tarp šalių buvo susiklostę tokie komerciniai santykiai, kad atsakovė pateikdavo užsakymą, ieškovė pagamindavo prekes, pateikdavo sąskaitą, kurią atsakovė pasirašydavo, arba net ir nepasirašius, apmokėdavo. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurios yra apmokėtos, ginčo dėl jų nėra.

Teismo posėdžio atsakovės UAB „Bačkonys“ atstovas Romutis Paškauskas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovė, įmonė, teikianti maitinio ir apgyvendinimo paslaugas, prekes iš tiekėjų perka pagal iš anksto sudarytas prekių tiekimo sutartis, tinkamai įforminus prekių priėmimą-perdavimą. Prekes gali priimti tik tam įgalioti asmenys. Ant ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pasirašęs K. K., tuo metu dirbęs UAB „Bačkonys“ komercijos direktorium, kuris neturėjo teisės pasirašyti ant finansinių sandėrių. Jokių sąskaitose nurodytų prekių atsakovė nėra gavusi, todėl trečiojo asmens K. K. atsiliepime nurodytos aplinkybės yra neteisingos. Būdavo, kad darydavo užsakymus pagal tam tikras užsakymų formas, kurios būdavo pasirašytos jo paties, kaip generalinio direktoriaus, tačiau ieškovė jokių iš atsakovės gautų užpildytų užsakymų formų nepateikė. Ieškovė nuo pat 2009 m. jokių pretenzijų bei priminimų dėl skolos neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal šį principą išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras 2009-01-16 DST Nr. 000773 bei 2009-01-29 DST Nr. 000796 bendrai 1231,65 Lt sumai (b.l. 22, 23).

Šioje byloje kyla ginčas dėl to, ar ieškovės pateiktos PVM sąskaita faktūros įrodo tarp šalių susiklosčiusius pirkimo-pardavimo teisinius santykius ir prekių pateikimo faktą. Atsakovės atstovas nurodė, kad jokių sutarčių su ieškove dėl spaudinių gamybos ir pirkimo nesudarinėjo, jokių prekių negavo, todėl neprivalo už jas mokėti.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. valios sutapimas. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių dinamiką, besikeičiančius verslo santykius, nulemtus rinkos pokyčių ir raidos, bei vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutartis gali būti sudaryta žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Ieškovės atstovo paaiškinimai bei pateiktos 2007-10-05 PVM sąskaita faktūra DST Nr. 000309, 2007-10-19 PVM sąskaita faktūra Nr. 000314 bei 2007-05-24 PVM sąskaita faktūra DST 000217, kurios yra atsakovės apmokėtos ir ginčo dėl jų nėra (b.l. 53, 54, 55), patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę faktiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.645 str. 4 d.), kuomet atsakovė užsakydavo pas ieškovę spaudinius, ieškovė atlikdavo darbus ir kartu su PVM sąskaitom faktūrom juos pateikdavo, atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodyta aplinkybę dėl susiklosčiusių faktinių pirkimo-pardavimo santykių, teismo posėdžio metu nurodė, kad iš tikrųjų įmonėje yra tokia praktika, kad prekės ar paslaugos užsakomos ir perkamos ne tik sudarius rašytines sutartis, bet ir užpildant užsakymo formą. Šią aplinkybę savo atsiliepime taip pat patvirtino ir trečiasis asmuo K. K..

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Pirkėjo pareigos sumokėti prekių kainą vykdymas priklauso ir nuo to, kaip pardavėjas vykdo pareigą perduoti daiktą. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad ginčo prekės buvo perduotos atsakovei tenka pardavėjai-ieškovei. PVM sąskaitos faktūros 2009-01-16 DST Nr. 000773 bei 2009-01-29 DST Nr. 000796 bendrai 1231,65 Lt sumai yra atsakovės priimtos, pasirašytos buvusio UAB „Bačkonys“ darbuotojo – komercijos direktoriaus K. K.. Atsakovės atstovas nurodė, kad šis asmuo neturėjo teisės priiminėti prekes ir pasirašinėti ant PVM sąskaitų faktūrų, kad tą galėjo daryti tik generalinis direktorius arba specialiai tam įpareigoti asmenys, tačiau šios aplinkybės nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nepateikė jokių įmonės organizacinių dokumentų, kuriuose būtų nurodyti asmenys, atsakingi už finansinių dokumentų pasirašymą. Byloje pateikti UAB „Bačkonys“ komercijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo) pareiginiai nuostatai Nr. 147, patvirtinti 2008-10-17 tik patvirtina, kad komercijos direktorius turi pareigą esant būtinumui arba įmonės vadovui nesant darbe pavaduoti vadovą, priimti būtinus organizacinius –gamybinius sprendimus. Pats K. K., byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, atsiliepimuose nurodė, kad tokia praktika buvo, kad jis galėjo priimti prekes ir už jas pasirašyti. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų atsakovės jau apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų dėl tokios pačios rūšies prekių pirkimo, jas taip pat pasirašė ne generalinis direktorius, o kiti darbuotojai - R. V., A. Z. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nenurodė šių asmenų pareigybių įmonėje, tačiau patvirtino, kad „jei sąskaitos pasirašytos, tai reiškia, kad prekės kompanijoje gautos“. Pažymėtina ir tai, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė pateikė atsakovei pastarosios užsakytas prekes. Pagal LR CK 6.38 str. 1, 3 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, šiuo atveju ieškovė pasirinko vieną įstatyme nustatytų teisių gynimo būdų – pareikalavo, kad atsakovė įvykdytų piniginę prievolę natūra – sumokėtų pateiktų prekių kainą. Ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu sumokėti skolą (b.l. 24). Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė, pateiktų prekių kainos nesumokėjo, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1231,65 Lt skolos.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-10-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Byloje valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė Lt (LR CPK 88 str.1 d. 3 p), kurios priteistinos iš atsakovės (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bačkonys“ (į.k. 158983613) 1231,65 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną litą, 65 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2012-10-03) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Donato Papiliausko BIĮ (į.k. 300135588), atstovaujamos bankroto administratoriaus Algimanto Martinkėno, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Bačkonys“ (į.k. 158983613) 22 Lt 20 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.