- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- I-10045-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03637-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 30 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad nuo 2012-01-30 iki 2013-04-20 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Teigia, kad vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose, tai lėmė psichologinius ir fizinius nepatogumus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Kamerose buvo šalta, drėgna. Asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais. Nurodo, kad patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą. Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 104-106) nurodo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateikė tikrovės neatitinkančius faktus. Teigia, kad visus jo nurodytus pažeidimus patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateikti patikrinimų protokolai. Teigia, kad kiekvienoje kameroje nuo sienų ir lubų buvo atšokęs tinkas, grindų plytelės suskilusios. Nesutinka su atsakovo atstovo prašymu taikyti ieškinio senaties terminą, nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2015 m. vasario mėn., prašo atsižvelgti į tai, kad nuo sulaikymo dienos iki šiol jis yra kalinamas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K prašo skundą atmesti, mano, kad nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Vadovaujasi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir priemonėmis. Atsakovo atstovas nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams pasidėti. Ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ar kitų baldų. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2015 m. vasario mėn., niekuo nepagrindžiama. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-07-08 (b. l. 8), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu iki 2012-07-08, atlyginimo.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises dėl objektyvių priežasčių. Vien ta aplinkybė, kad nuo sulaikymo dienos iki šiol pareiškėjas yra kalinamas, teismo vertinimu, nekliudė pareiškėjui laiku kreiptis teisminės gynybos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu iki 2012-07-08, atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo nurodyti Lukiškių TI-K pažeidimai bei suėmimo vykdymo sąlygos byloje vertintinos už 2012-07-08–2013-04-24 laikotarpį.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2012-07-08–2013-04-24 laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 107, 135, 142, 149, 154, 315, 322. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis yra matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas 2012-07-08 – 2012-08-07, 2012-08-09 – 2012-10-01, 2012-10-03 – 2012-12-16, 2012-12-22 – 2013-04-24 laikotarpiais ir 2012-08-08, 2012-10-02, 2012-12-17 – 2012-12-19, 2012-12-21 dalį paros, t. y. 285 paras ir 6 ne pilnas paras. Įvertinus pareiškėjo nepertraukiamo laikymo tokiomis sąlygomis laikotarpį, aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį sąlygomis. Vadinasi, egzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna. Pagal higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN), 26 punktą, temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28, šaltuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuriose kamerose, kuriais laikotarpiais, jo manymu, buvo per žema temperatūra ir per didelė drėgmė. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, prašymų ir skundų dėl netinkamos oro temperatūros ir drėgmės įstaigos administracijai ar kitoms valstybės institucijoms nepateikė (b. l. 112), todėl nėra proporcinga, atsižvelgus į ilgą pareiškėjo laikymo įstaigoje laikotarpį, reikalauti iš atsakovo įrodyti, jog oro temperatūros ir drėgmės reikalavimai visą pareiškėjo laikymo laikotarpį tose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas laikomas, nebuvo pažeidžiami. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus ir šiluminės aplinkos matavimo protokolus, iš kurių matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, panašiu į pareiškėjo laikymą metu buvo matuojami oro temperatūros ir santykinės drėgmės rodikliai. 2012-05-25 išmatavus santykinę oro drėgmę kameroje Nr. 107 (pareiškėjas joje laikytas 2012-12-17) ji atitiko HN reikalavimus (b. l. 61), 2012-06-05 išmatavus oro temperatūrą ir santykinę drėgmę kamerose Nr. 107 (pareiškėjas laikytas 2012-12-17) ir 142 (pareiškėjas laikytas 2012-07-06 – 2012-07-17), rodikliai atitiko HN (b. l. 31-35), 2012-08-17 ir 2013-03-18 kameroje Nr. 322 (pareiškėjas laikytas nuo 2013-01-22 iki 2013-04-24) santykinė oro drėgmė ir temperatūra atitiko nustatytas normas (b. l. 57-60, 64-67), 2012-09-17 santykinė oro drėgmė ir temperatūra kamerose Nr. 315 (pareiškėjas laikytas 2012-12-18 – 2013-01-21) ir 322 (pareiškėjas laikytas nuo 2013-01-22 iki 2013-04-24) atitiko nustatytus rodiklius (b. l. 62-63). Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu oro temperatūros ir santykinės drėgmės reikalavimų pažeidimai neįrodyti.
Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad kiekvienoje Lukiškių TI-K kameroje nuo sienų ir lubų buvo atšokęs tinkas, grindų plytelės suskilusios. Vadovaujantis HN 76:2010 28, 56 punktais, gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kurios konkrečios kameros buvo avarinės būklės. Pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pakankamai ilgą laikotarpį, todėl neproporcinga iš atsakovo atstovo reikalauti pateikti įrodymus apie kiekvienos kameros būklę visą pareiškėjo buvimo jose laikotarpį. Pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, dėl avarinės kamerų būklės nesiskundė, nesikreipė į kompetentingas valstybės institucijas dėl galimo HN pažeidimo nustatymo (b. l. 112). Vis dėlto, įvertinus atsakovo atstovo pateiktus į bylą Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus matyti, kad 2012-05-25 kameroje Nr. 107 vietomis buvo nusilupę dažai, nuo lubų byrėjo tinkas (b. l. 61). 2012-09-07 toje pat kameroje Nr. 107 vietomis buvo atšokę sienų tinkas ir dažai, o kameroje Nr. 142 ant sienų ir lubų taip pat buvo atsilupusių dažų plotų (b. l. 31-32). 2012-09-28 ant kameros Nr. 315 sienų vietomis buvo nedideli nusilupusių dažų plotai (b. l. 62-63). Pareiškėjas kameroje Nr. 107 buvo laikomas 2012-12-17, kameroje Nr. 142 – 2012-07-05 – 2012-07-17, o kameroje Nr. 315 – 2012-12-18 – 2013-01-21. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad minėtos kameros pareiškėjo laikymo jose metu buvo suremontuotos, nustatyti pažeidimai pašalinti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjui gyvenant minėtose patalpose buvo pažeisti HN 28, 56 punktai.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas. Teismas pripažįsta šiuos pareiškėjo argumentus iš dalies pagrįstais. HN 22 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Iš atsakovo atstovo į bylą pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad 2012-02-09, 2012-09-05 atlikus apšvietos matavimus, kai kuriose kamerose natūralios apšvietos koeficientas buvo ženkliai mažesnis, nei nustato HN, tarp jų kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2012-12-17 (b. l. 31-35, 39). Kita vertus, kai kuriose kamerose natūralus apšvietimas tinkamas, tarp jų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. 2012-09-05 apšvietos matavimais nustatyta, kad kameroje Nr. 142 natūralios apšvietos koeficientas atitiko HN reikalavimus, 2012-04-26 nustatyta, kad kameroje Nr. 322 natūralios apšvietos koeficientas taip pat atitiko HN nustatytus reikalavimus (b. l. 41). Kadangi pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, dėl natūralaus apšvietimo nusiskundimų nereiškė, nenurodo, kuriose konkrečiose kamerose natūralus apšvietimas buvo netinkamas, galimybės matavimų rezultatais nustatyti kitų kamerų natūralaus apšvietimo buvusią būklę nėra. Dėl to teismas konstatuoja HN 22 punkto pažeidimą kameroje Nr. 107, o kitais pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais natūralaus apšvietimo reikalavimų pažeidimus laiko neįrodytais.
Pareiškėjas skunde teigia, kad asmens apžiūra Lukiškių TI-K atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. HN 54 punktas numato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (2011 m. rugpjūčio 13 d., 2012 m. kovo 18 d. redakcija) (toliau – ir Instrukcija) 144 punkte nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Instrukcijos 145 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visą procedūros atlikimo tvarką. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas turi būti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sąlygos. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis yra abstraktūs, pareiškėjas skunde šių argumentų nedetalizavo, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Todėl pripažintina, kad atsakovo atstovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius. Dėl nurodytų priežasčių nepakanka duomenų konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant iš Lukiškių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką.
Pareiškėjo suėmimo metu galiojusio Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numatė, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais, tačiau nenurodo, kad šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, t. y. kad jis iš tiesų pageidavo būti laikomas su nerūkančiais, tačiau į šį prašymą nebuvo atsižvelgta. Iš atsakovo atstovo 2015-08-14 pažymos (b. l. 112) matyti, kad pareiškėjas prašymų ar skundų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis, būdamas Lukiškių TI-K nereiškė. Taigi, nėra įrodytas minėtų teisės normų, susijusių su nerūkančių asmenų sveikatos apsauga, pažeidimas.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 285 paras ir 6 ne pilnas paras pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, jam teko mažesnis plotas, nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo suėmimo sąlygas papildomai blogino tai, jog tam tikrais laikotarpiais nebuvo užtikrinamas sveikatos saugos reikalavimų laikymasis – 2012-12-17, 2012-07-05 – 2012-07-17, 2012-12-18 – 2013-01-21 kameros neatitiko HN 28, 56 punktų reikalavimų, 2012-12-17 pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant natūralaus apšvietimo reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas suimtas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus ir nuolatinio pobūdžio. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas patyrė diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjo Lukiškių TI-K laikymo sąlygas blogino sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimas. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Byloje esantys grįžtamojo patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose nustatyti pažeidimai pagal galimybes yra šalinami. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 30 000 EUR suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11 700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai jis buvo laikomas 1159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; byloje A442-806-/2014 pareiškėjui priteista 10 700 Lt neturtinės žalos už 485 dienas ir pusdienį laikymą perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5 500 Lt suma už laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymo sąlygų pažeidimus 292,5 paras; byloje Nr. A442-534/2014 priteista 7 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis apie 290 parų; byloje Nr. A575-622/2014 priteista 8 900 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 438 paras; byloje Nr. A575-458/2014 7 000 Lt už laikymą netinkamomis sąlygomis 292 paras; byloje Nr. A442-524/2014 priteista 6 000 Lt suma už laikymą netinkamomis sąlygomis 248,5 paras ir kt.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2015 pareiškėjui priteisė 1 250 EUR neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 204,5 paras, o 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1326-575/2015 pareiškėjui priteisė 1 100 EUR neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 185 paras.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 750 EUR sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. S. skundą iš dalies tenkinti.
Priteisti pareiškėjui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 750 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą pareiškėjo A. S. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.