Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo patenkintas nuteistojo T. S. (T. S.) apeliacinis skundas ir panaikintas Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis, kuriuo T. S. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda ir priimtas naujas nuosprendis: T. S. išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo P. A. L. civilinis ieškinys dėl 4200 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas už tai, kad, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, 2008 m. balandžio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, nuo benzovežio GAZ-3307 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio P. A. L., stovėjusio Trakų r., (duomenys neskelbtini), nuėmė 3000 Lt vertės filtruojantį benzino siurblį FZA, 1200 Lt vertės pildomo benzino kiekio skaitiklį su žarnom ir pistoletu, kurie iki šiol yra laikomi T. S. priklausančiame garaže, Trakų r., (duomenys neskelbtini), taip padarė didelės žalos P. A. L. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio1 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžiu T. S. išteisintas, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti BK 294 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje T. S. kaltė dėl savavaldžiavimo iš esmės grindžiama vien nukentėjusiojo P. A. L. parodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas įvertinus įrodymus tik nukentėjusiajam naudinga linkme. Nuosekliai išanalizavęs šios baudžiamosios bylos eigą ir įvertinęs visos bylos tyrimo stadijose duotus nukentėjusiojo P. A. L. parodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jie nėra nuoseklūs. Kolegijos įsitikinimu, vien nukentėjusiojo parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, kai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamo savavaldžiavimu asmens yra ginčas dėl turto, negalima. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad didelės žalos požymis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas nepagrįstai, be to, konstatavo, kad, esant Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendyje išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, pripažinti T. S. kaltu dėl nagrinėjamo savavaldžiavimo padarymo, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, ypač atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje situacijoje yra aiškūs civiliniai, o ne baudžiamosios atsakomybės teisiniai santykiai, todėl T. S. išteisintinas neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir įvertino įrodymus. Nukentėjusysis teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 ir 305 straipsnius. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo BK 294 straipsnio 1 dalies aiškinimu, nurodo, kad jam padaryta akivaizdi žala, nes benzovežis be siurblio ir kitų T. S. paimtų daiktų tapo nefunkcionalus.

Nukentėjusiojo P. A. L. kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Be to, pagal BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktą atsisakoma apskritai priimti kasacinį skundą, kuris aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų. Kasacinio apskundimo pagrindų sąrašas, numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalyje, yra išsamus:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;

2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nukentėjusiojo P. A. L. kasaciniame skunde nurodytas apskundimo pagrindas nenumatytas BPK 369 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kasatorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Toks kasatoriaus prašymas argumentuotas tuo, kad, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino apklaustų byloje liudytojų parodymus ir tuo pagrindu padarė neteisingas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių įvertinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės, taip pat kasatoriaus nuomonė, išdėstyta kasaciniame skunde, dėl įrodymų įvertinimo išvadų teismui nėra privalomos. Kasacinės instancijos teismas įrodymų nevertina, tik tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo principus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje vertinant įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Byloje nenustatyta, kad įrodymai gauti neteisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nenustatyta tvarka. Tokių atvejų nenurodo ir kasatorius savo skunde. Kasatoriaus nesutikimas su padarytomis teismo išvadomis dėl liudytojų parodymų įvertinimo nėra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nenustatė šio principo pažeidimų.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo taikant BK 294 straipsnio 1 dalį

Nukentėjusiojo P. A. L. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendis neteisėtas. Kasatoriaus nuomone, T. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nuteistas teisingai, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino BK 294 straipsnio 1 dalies taikymą ir nepagrįstai išteisino T. S.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi šio įstatymo taikymą (netaikymą) byloje konstatuoja, kad nebuvo pagrindo pripažinti T. S. kaltu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Taigi kaltininkas, vykdydamas savo ar kito asmens tikras ar tariamas teises, kurios yra ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuojamos, nesilaiko įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos tvarkos ir tuo padaro didelę žalą asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kokią žalą reikėtų laikyti didele, įstatymų leidėjas nenurodo, tačiau didelės žalos padarymas visais atvejais yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymis. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžiu konstatuota, kad kaltininko T. S. veiksmais A. L. teisėtiems interesams didelės žalos nebuvo padaryta ir todėl priimtas išteisinamasis nuosprendis. Požymis „didelė žala“ yra vertinamasis ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatinėjamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais pagrįsta teismo išvada, jog didelės žalos požymis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas nepagrįstai. Nukentėjusysis P. A. L. negalėjo pagrįsti nei turtinės, nei neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl didelės žalos požymio nebuvimo nepaneigia ir kasacinio skundo argumentai. Šis klausimas apskritai kasaciniame skunde neliečiamas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad didelės žalos požymio nustatinėjimas šiuo atveju nėra teisės taikymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu nėra susijusi su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, jos pagrįstumas nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nukentėjusiojo P. A. L. kasacinį skundą atmesti.