- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-487-654/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- S. B.
- Nukentėjusysis
- T. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. P., sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant Kelių policijos atstovui R. Ivanauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamai S. B., nukentėjusiajam T. Š., išnagrinėjęs S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. pagal Kelių eismo taisyklių 230 punktą mokomas vairuoti A. B. 2013-08-18, 17.00 val., Vilniuje, Justiniškių g. 70, važiuodamas atbulas automobiliu „Ford Fiesta“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais S. B., prilyginama vairuotojui, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Apklausta teisme S. B. pažeidimus pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2013-08-18 ji mokė savo vyrą A. B. vairuoti. A. B. vairavo automobilį, o ji sėdėjo šalia kaip instruktorius. Kieme A. B. važiuodamas atbuline eiga bandė priparkuoti automobilį, tačiau priekiniu bamperiu užvažiavo ant bortelio. Tuomet ji pradėjo ant jo šaukti ir liepė išlipti iš automobilio. Persėdusi į vairuotojo vietą ji automobilį išvairavo ir pastatė kitoje vietoje. Teigė, kad nejuto, kad jie būtų atsitrenkę į kitą automobilį. Ant jos automobilio yra daug nubrozdinimų, todėl negali tiksliai pasakyti, kada jie atsirado.
Apklaustas teisme nukentėjusysis T. Š. parodė, kad būdamas namuose išgirdo automobilio „pergazavimo“ garsą, priėjęs prie lango pamatė nuo jo automobilio judantį kitą automobilį. Iš šio automobilio išlipo A. B., o prie vairo sėdusi S. B. automobilį priparkavo. Matė, kaip A. B. stovėjo ir žiūrėjo į jo automobilį, tačiau priėjęs nebuvo. Tuo momentu, kai jis stebėjo šį įvykį A. B. vairuojamas automobilis nebuvo užvažiavęs ant bortelio ir buvo per pakankamai didelį atstumą nuo jo. Po kelių valandų pamatė, kad jo automobilis yra apgadintas.
Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad kieme bandydamas atbulomis priparkuoti automobilį jis užvažiavo ant bortelio. Tuomet jis išlipo iš automobilio, o žmona S. B. sėdusi prie vairo automobilį priparkavo. Išlipęs iš automobilio jis apžiūrėjo vietą, į kurią bandė įsiparkuoti, matė, kad stovi „Peugeot“ automobilis, tačiau jis šio automobilio neapžiūrinėjo, kadangi nesuprato, kad į jį atsitrenkė.
Policijos pareigūnas N. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-08-18, apie 19.30 val., buvo gautas pranešimas, kad Justiniškių g. 70, Vilniuje, yra apgadintas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į juos kreipėsi automobilio „Ford“ vairuotojas T. Š., kuris paaiškino, kad pro langą matė, kaip jo automobilį apgadino ir iš įvykio vietos išvažiavo automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad 2013-08-18, 19.27 val., Justiniškių g. 70, Vilniuje, stovinčio automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės kairės pusės durys (b.l. 8-9).
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „Ford fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinio dešinės pusės sparno dažų lakas, galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis yra 55-80 cm nuo žemės (b.l. 16).
Iš fotolentelių matyti, kad automobilių „Ford Fiesta“ ir „Peugeot“ apgadinimų mechanizmas ir aukštis atitinka (b.l. 12-15).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. B. mokomas vairuoti A. B. vairuojamu automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga nebuvo atidus ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir apgadino. Pati S. B., nors teigė pažeidimo nemačiusi ir nejutusi, neneigė, kad A. B. galėjo kliudyti šalia stovėjusį automobilį. Transporto priemonių kontaktą patvirtina eismo įvykio vietos schema, bei fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimai sutampa, be to, nukentėjusysis, nors paties įvykio ir nematė, tačiau spėjo pastebėti, kaip nuo jo automobilio nuvažiuoja A. B. vairuojama transporto priemonė. Šie įrodymai patvirtina, kad A. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą. Vadinasi S. B., nors pati ir nevairavo transporto priemonės, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., kadangi, vadovaujantis KET 230 p., asmuo, kuris moko vairuoti, yra prilyginamas vairuotojui.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad S. B. neneigė galėjusi padaryti šį pažeidimą, dėl jo gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
S. B. buvo surašytas protokolas ir dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymo. S. B. buvo kaltinama neužtikrinusi KET 234 punkto reikalavimų laikymosi, t.y. tuo, kad A. B. 2013-08-18, apie 17.00 val., Justiniškių g. 70, Vilniuje, sukėlus eismo įvykį, jie būdami eismo įvykio dalyviai, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). S. B. paaiškino, kad nejuto ir nepamatė jokio kontakto, teigė, kad A. B. bandydamas pastatyti automobilį į stovėjimo vietą, atbuline eiga priekiniu bamperiu užvažiavo ant bortelio, tuomet ji pradėjo ant sutuoktinio šaukti ir persėdusi į vairuotojo vietą automobilį išvairavo pati. Tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir automobilį įvykio metu vairavęs A. B.. Jis patvirtino, kad bandydamas atbuline eiga pastatyti automobilį automobilio priekiu buvo užvažiavęs ant kelio bortelio, po ko supykusi S. B. pati persėdo prie vairo. Liudytojas teigė, kad jis nejuto, kad būtų atsitrenkęs į kitą transporto priemonę. Tokiems šių asmenų parodymams iš esmės neprieštarauja ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės. T. Š. parodė, kad paties įvykio, t.y. momento, kuomet A. B. vairuojamas automobilis kliudė jo automobilį „Peugeot“ jis nematė ir smūgio garso negirdėjo, tačiau spėjo pamatyti, kaip nuo jo automobilio nuvažiuoja automobilis „Ford Fiesta“, tuomet iš už kelių metrų sustojusio automobilio vairuotojo pusės išlipo A. B., o šalia jo sėdėjusi S. B. persėdo į vairuotojo vietą ir automobilį pastatė kitoje vietoje. Nukentėjusysis teigė, kad išlipęs A. B., nors ir nebuvo priėjęs, tačiau iš tolo matėsi, kad apžiūri jo automobilį. Šios aplinkybės neneigė ir A. B., tačiau jis teigė, kad apžiūrinėjo ne nukentėjusiojo automobilį, o vietą, į kurią bandė pastatyti automobilį, ir bandė suprasti, kodėl nepavyko pastatyti automobilio. Įvertinus apklaustų asmenų parodymus, darytina išvada, kad nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad S. B. ir A. B. automobilių susidūrimo momentą iš tikrųjų pajuto ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė norėdami išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančių fotolentelių abiejų automobilių apgadinimai nėra dideli, automobiliui „Ford Fiesta“ nežymiai nubrauktas galinis kairės pusės bamperis, todėl smūgiui esant nestipriam, o automobilio varikliui esant įjungtam jame buvę asmenys galėjo ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Be to, kaip galima buvo suprasti iš S. B. ir A. B. parodymų, pati įvykio situacija buvo stresinė, kadangi neturinčiam vairavimo įgūdžių A. B. nepavykus tinkamai pastatyti automobilio, užvažiavus priekiniu bamperiu ant bortelio, S. B. pradėjo ant jo šaukti. Esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad automobilyje sėdėję asmenys tinkamai neįvertino situacijos ir nesuprato sukėlę eismo įvykį. Taigi byloje nesant duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad S. B. iš tikrųjų pajuto smūgį ir suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Nesant įrodymų, kad S. B. sąmoningai, t.y. suvokdama, jog kilo eismo įvykis, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., byla yra nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
S. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą.
Administracinę bylą, dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.