- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-9709-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08604-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. 2016 m. lapkričio 9 d. apie 9.30 val. Kaune, Savanorių pr. ties namu Nr. 255, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama į stovėjimo vietą nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai, nei nukentėjusiajam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
D. G. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad turėjo teisę vairuoti tik pusantro mėnesio. Kliudė kitą automobilį, išvažiuodama iš stovėjimo vietos. Pavažiavusi pastatė automobilį netoli. Nejautė ir nematė, kad kliudė kitą automobilį.
D. G. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), pranešimo informacija (b. l. 2-3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), D. S. paaiškinimu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vieta Kaunas, Savanorių pr. ties namu Nr. 255, bei nurodyti automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 10), automobilių fotonuotraukomis (b. l. 11-19), transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad braukimo žymių aukštis ir pobūdis atitinka automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, transporto priemonė dalyvavo tiriamame eismo įvykyje (b. l. 27), raštelio kopija (b. l. 28).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad D. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – sukėlė eismo įvykį, pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, todėl baustina.
Šalies argumentai
D. G. teigė, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Kartu pažymėtina, kad tikslas ir motyvas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, asmuo, matęs eismo įvykį nurodė, kad mergina, vairuojanti automobilį BMW, nubraukė automobilį sukdama į dešinę, į šalia Mazda laisvą stovėjimo vieta, savo automobilio dešine puse atsitrenkė į automobilio Mazda galinį bamperį, pervažiavusi į kitą stovėjimo vietą ir išlipusi apžiūrėjo savo automobilį, bandė valyti likusias žymes, paskui nuėjo į prekybos centrą, praeidama pro apgadintą automobilį jį taip pat apžiūrėjo (b. l. 5).
Taigi, nagrinėjamojoje byloje teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje D. G. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdama pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodama.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
D. G. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. G. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas turtas. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad D. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 eurų bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, D. G. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui bei sumažinti baudos dydį. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje skirtina bauda, numatyta sankcijos ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 286 – 288 straipsniais, 293 straipsniu,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ straipsnio 1 dalimi, skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 1606175737.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.