Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. sausio 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2004 m. vasario 17 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, perduoti motinai rūpintis, ugdyti ir prižiūrėti 1 metams;

3) 2005 m. vasario 3 d. Tauragės rajono apylinkės nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams 10 dienų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2004 m. sausio 23 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

4) 2009 m. balandžio 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

5) 2010 m. vasario 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 paroms;

6) 2013 m. balandžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams;

7) 2018 m. gegužės 25 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 18 (aštuoniolikos) parų areštu, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis nukentėjusiojo A. L. nemušė, šiuos jo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykis buvo 2017 m. lapkričio 22 d., bet ne ryte, kaip sakė kaltinamasis, o apie 17 val. Su kaimynu V. Š. sėdėjo bendrojo naudojimo virtuvėje ir rūkė. Pats fotelyje sėdėjo šonu. Įėjimas į virtuvę buvo iš dešinės. Sėdint ir rūkant į virtuvę įlėkė L. Š. su medine gelsvos spalvos seno stalo keturkampe koja rankoje, stipriai užsimojo ir trenkė du kartus jam (A. L.) į kairę koją. Nežino, kur taikė kaltinamasis, bet pataikė į kairę koją, nes pakėlė ją gindamasis. Abu smūgiai buvo į kojos šoną, praktiškai į tą pačią vietą. Sudavęs smūgius L. Š. labai greitai išbėgo su visu įkalčiu iš virtuvės į koridorių. Jokio triukšmo nebuvo. Nematė ir negirdėjo, kad kas nors būtų atidaręs kambario duris. Teisme tiek L. Š., tiek ir A. L. patvirtino, kad jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir įtempti, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą yra būtina nustatyti, ar nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos įrodymai. Nagrinėjamu atveju kaip ir nukentėjusysis tokias pačias įvykio aplinkybes nurodė ir teisme apklaustas liudytojas V. Š.. Šioje vietoje svarbu pažymėti tai, kad jeigu kaltinamasis L. Š. nurodė nuolat konfliktuojantis su nukentėjusiuoju, tai teisme patvirtino ir tai, kad su liudytoju V. Š. nėra susipykęs ir jokių asmeniškumų vienas kitam neturi. Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju A. L. rūkė bendroje virtuvėje (duomenys neskelbtini) g. A. L. Š. ir užsipuolė A. L., nes jie buvo kažko susipykę. Virtuvėje buvo tik trise. Įbėgęs L. Š. tik pasakė, kad „aš tave vis tiek nutildysiu“ ir užsimojo suduoti kažkokiu mediniu daiktu. Tas daiktas atrodė kaip stalo koja, toks keturkampis. L. Š. su tuo daiktu užsimojo ir trenkė du kartus A. L. į koją. Pirmą kartą taikėsi suduoti į galvą, bet A. L. užsidengė galvą ir saugodamasis pakėlė koją, todėl abu kartus kliuvo per koją. Tiksliai negali pasakyti, į kurią koją buvo suduota. Taip pat nežino, už ką kaltinamasis mušė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis sėdėjo ant vieno fotelio, o jis (V. Š.) – ant kito. Atstumas buvo apie du metrai, todėl viską matė gerai. Taigi kaip matyti, tiek nukentėjusiojo A. L., tiek ir liudytojo V. Š. parodymai sutampa tarpusavyje. Taip pat šie parodymai neprieštarauja ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Be to, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymus patvirtina byloje esanti 2017 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1381/2017 (05), iš kurios matyti, kad A. L. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje pėdoje. Sužalojimas padarytas ne mažiau 7-8 paros iki apžiūros, į ką nurodo gelsva poodinės kraujosruvos spalva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant medine lazda ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Dėl nustatyto sužalojimo A. L. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 44).

Tuo tarpu kaltinamojo L. Š. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu abiejų apklausų metu kaltinamasis nurodė, kad konfliktas su kaimynu A. L. buvo 2018 m. lapkričio 22 d., apie 16.00 val., t. y. jau po pietų (b. l. 132-135, 138-139), o teisme L. Š. jau tvirtino, kad įvykio rytą dar tik su apatiniais ėjo pro virtuvę į tualetą, kai kilo apsižodžiavimas su A. L.. Aplinkybę, kad įvykis buvo po pietų nuosekliai viso proceso metu patvirtino tiek A. L., tiek ir liudytojas V. Š.. Antra, teisminio bylos nagrinėjimo metu L. Š. iš pradžių sakė, kad V. Š. pats nematė, nes nebuvo virtuvėje, o paskui jau aiškino, kad ginčijosi su A. L., kuris sėdėjo ant vieno fotelio, o V. Š. sėdėjo ant kito fotelio. Kyla pagrįstų abejonių, kaip L. Š., nebūdamas virtuvėje ir nematydamas V. Š., galėjo matyti, kad šis sėdi ant fotelio. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo parodymai yra nelogiški ir nenuoseklūs, teismas juos atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją.

Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo L. Š. kaltei pagrįsti ir šių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad L. Š. 2017 m. lapkričio 22 d., apie 16 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., antros laiptinės trečiame aukšte esančioje bendro naudojimo virtuvėje, mušdamas smurtavo prieš minėto namo gyventoją A. L., t. y. išimta iš nebenaudojamo medinio stalo koja, tyčia smūgiavo du smūgius A. L. į galvą, pataikydamas į nuo smūgių kojomis besidengiančio nukentėjusiojo kairę koją, taip padarė poodinę kraujosruvą kairės kojos pėdoje – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį A. L. sveikatą. Kaltinamojo L. Š. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. teismo posėdžio metu pareiškė 1200 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 183).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. L. teismo prašo priteisti 1200 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmą, kelias savaites šlubavo, buvo apribota jo galimybė dirbti ir judėti. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju A. L., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. L. jautė fizinį skausmą, nepatogumus, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises, taip pat įvertina L. Ž. turtinę ir šeiminę padėt – turi besilaukiančią sugyventinę, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-605/2014, ir kt.) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo L. Ž. nukentėjusiojo A. L. naudai priteisti 600 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis L. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltės nepripažino, yra ne kartą teistas (b. l. 85-123), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 65-84), nedirba (b. l. 62), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 64). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, baustas, nedirba, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. Š. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nes teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam L. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo L. Š. išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Areštą paskirti atlikti areštinėje. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. Š. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. Š. A. L. naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš L. Š. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.