Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S. (posėdžio įžanginėje dalyje), jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, institucijos skyrusios administracinę nuobaudą VšĮ “Klaipėdos keleivinis transportas” atstovui Juliui Paulikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J.S. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas J.S. skundas, kuriame nurodoma, kad 2010 m. rugsėjo 24 d. atsitiktinai antstolio A.Selezniovo kontoroje sužinojo, kad jo atžvilgiu yra vykdomoji byla dėl 20 litų išieškojimo pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 43154. Nurodo, kad apie tariamo pažeidimo aplinkybes jam nieko nežinoma, jokių procesinių dokumentų ar pranešimų iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nėra gavęs. Todėl šiais argumentais nurodoma, kad nutarimas nepagrįstas ar priimtas klaidingai ir teismo prašoma:

- panaikinti VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 43154.

Dėl pareikšto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą

Iš teismui pateikto Klaipėdos apygardos teismo pranešimo nustatyta, kad skundo nagrinėjimas paskirtas ir pranešimas J.S. išsiųstas 2011-01-05, o nagrinėjamoje administracinėje byloje posėdis paskirtas ir pranešimas išsiųstas 2010-12-30, taigi šioje byloje teismo posėdžio data paskirta anksčiau. Be to į administracinės bylos nagrinėjimą J.S. atvyko, todėl kliūčių administracinės bylos nagrinėjimui nėra ir prioritetiškai nagrinėtina administracinė byla. Be to būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad įstatymo leidėjas yra numatęs itin trumpus terminus, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinė byla, o šioje byloje teismas turi nustatyti faktines aplinkybes susijusias su 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimo teisėtumu.

Teismo posėdyje J.S. taip pat kelia klausimą dėl įrodymų pakankamumo objektyviam bylos nagrinėjimui. Teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino būtent dėl papildomų įrodymų surinkimo ir įvertinimo. J.S. reiškiami prašymai dėl naujų įrodymų surinkimo yra abstraktaus pobūdžio, todėl netenkintini.

Į teismo posėdį, teikti antrinę teisinę pagalbą J.S., atvyko advokatas K.Kanišauskas. J.S. manymu šis atstovas negali atstovauti jo dėl interesų konflikto. Advokatas nurodė, kad kliūčių atstovauti J.S. nėra, jo įgalinimus veikti kaip atstovui patvirtina 2010 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos VGTPT sprendimas Nr. (1.31)-TPA-2002-10 (b.l.74), kuris nėra nei panaikintas nei pakeistas. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas valstybė esant sąlygų visumai garantuoja asmeniui teisę į nemokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl valstybė per savo institucijas prioritetiškai nustato ar antrinę teisinę pagalbą teikiantis subjektas (advokatas) gali būti tinkamu atstovu. Šioje byloje nėra duomenų, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas būtų pakeistas kitu advokatu ar būtų kitų kliūčių, trukdančių vykdyti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir atstovavimo J.S. šios bylos nagrinėjimo metu.

J.S. atvyko į teismo posėdį, tačiau netenkinus jo pareikštų prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje ir išvyko iš teismo posėdžių salės. Teismas privalomo dalyvavimo teismo posėdyje nebuvo nustatęs, asmens nedalyvavimas teismo posėdyje pagal ABTĮ 123 straipsnio nuostatas nėra kliūtimi bylą nagrinėti iš esmės ir sprendimui priimti. J..S interesus atstovauja valstybės paskirtas advokatas, todėl byla nagrinėjama iš esmės nedalyvaujant J.S.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš 2008 m. gruodžio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio nustatyta, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė, stotelėje “Turgus“, J. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 043154 už tai, kad jis 2008 m. gruodžio 22 d. 19:23 Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)ir bilietą žymėjo kontrolės metu, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus ir jo veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini). Teisės pažeidimo protokolo grafoje apie teisių ir pareigų išaiškinimą, protokolo įteikimą, nurodoma: „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su protokolu supažindintas, teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str. jam išaiškintos, pasirašyti protokolą atsisakė“. Šias aplinkybes savo parašais tvirtina R.T., R.J., O.K.

2008 m. gruodžio 22 d. pažeidimo fiksavimo vietoje priimtas nutarimas Nr. 043154, kuriuo konstatuojama, kad J. S. 2008 m. gruodžio 22 d. 19:23 Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir bilietą žymėjo kontrolės metu, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus ir jo veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Vadovaujantis ATPK 142 straipsnio 1 dalimi šiuo nutarimu J.S. paskirta 20 litų bauda. Nutarimo grafoje apie jo įteikimą nurodoma, kad atsisakė paimti nutarimo nuorašą ir pasirašyti. Šias aplinkybes liudija kontrolierės R.J., R.T., O.K.

ATPK 142 straipsnio 1 dalis (2000 02 17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) numatė administracinę atsakomybę už keleivių važiavimą be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimą be bilieto troleibusu, vietinio susisiekimo (miesto) autobusu ir maršrutiniu taksi.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn neigia jam inkriminuojamą veiką, teigia, kad tokio pažeidimo neįvykdė ir nutarimas yra priimtas klaidingai. Faktinių aplinkybių nustatymui teisminio nagrinėjimo metu apklausos liudytojos fiksavusios pažeidimą R.T., R.J., O.K. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos nurodė, kad įlipus į maršrutinį miesto autobusą vykdyti bilietų kontrolę, J. S. bilietą žymėjo kontrolės metu, todėl priėjus prie jo buvo nurodyta, kad jis įvykdė pažeidimą. Protokolo surašymui pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą tai jis daryti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis jokio pažeidimo neįvykdė. J.S. atsisakius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą buvo iškviestas policijos ekipažas, kuriam jis pateikė asmens tapatybės kortelę ir pagal jos duomenis buvo užfiksuotas teisės pažeidimas. Šias liudytojų nurodomas aplinkybes, kad asmens tapatybės nustatymui buvo pasitelkta policija, patvirtina ir teismo papildomai išreikalauti duomenys iš Klaipėdos apskrities VPK (b.l.80-81). Klaipėdos AVPK duomenų bazėje apie viešosios tvarkos pažeidimus įregistruoti duomenys apie tai, kad 2008-12-22 19 val. 25 min. gautas pranešimas apie konfliktą su kontrole. 2008-12-22 19:34:29 į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie pateikė informaciją apie reagavimo rezultatą – „išsiaiškinta vietoje“. Taigi liudytojų nurodomos aplinkybės dėl asmens tapatybės nustatymo ir policijos dalyvavimo nustatant J.S. tapatybę yra patvirtinamas ne tik jų paaiškinimais bet ir kitais įrodymais, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš ištirtųjų aplinkybių viseto galima konstatuoti, jog J.S. 2008 m. gruodžio 22 d. 19:23 Klaipėdos mieste važiavo autobusu Nr. 6, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir bilietą žymėjo kontrolės metu. Šias aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir teismo papildomi surinkti įrodymai. Kaip matyti iš protokolo ir nutarimo turinio, asmens kaltinamo teisės pažeidimu tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 6 d. teismas pateikė užklausimą Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus pasų poskyriui, kuris 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 30-1-S-6656 (b.l.21) nurodė, kad asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini) išduota J. S. Pranešimas apie šio dokumento praradimą ir prašymas paskelbti jį negaliojančiu (dingusiu) Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriuje nebuvo gautas. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad transporto kontrolierėms dėl jų einamų pareigų būtų žinomi J.S. išduotų asmens tapatybės dokumentų duomenys, kuriuos būtų galima panaudoti surašant protokolą ir nutarimą. Be to kaip jau minėta, asmens tapatybės nustatymui buvo pasitelkta policija ir šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos AVPK patekti duomenys (b.l.80-81). Taigi iš šių aplinkybių seka, kad nėra pagrindo abejoti tiek dėl pačio pažeidimo įvykdymo, tiek dėl protokole ir nutarime įvardijamo asmens tapatybės nustatymo, kadangi asmens tapatybė buvo nustatyta pagal asmens tapatybės kortelės Nr. 10481556 duomenis, kuri išduota būtent J. S. ir nėra jokių duomenų, kad jis šią asmens tapatybės kortelę buvo praradęs pažeidimo fiksavimo metu ir ja galėjo pasinaudoti tretieji asmenys. Liudytojos teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad protokolas ir nutarimas buvo surašyti būtent įsitikinus jog įvykdytas teisės pažeidimas ir įsitikinus asmens tapatybe, kuri nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę.

ATPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo objektas – tai važiavimo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis tvarka, todėl asmuo laikomas pažeidusiu minėtą normą ir traukiamas administracinėn atsakomybėn, jei jis minėtos tvarkos nesilaiko.

CK 6.812 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai privalo laikytis viešojo transporto įmonių veiklą reglamentuojančių taisyklių. Tokiu būdu viešuoju transportu besinaudojantiems asmenims CK yra nustatoma pareiga laikytis specialiuose teisės aktuose įtvirtintų taisyklių. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (2005 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija Nr. X-476, Žin., 2005, Nr. 153-5643) (toliau – ir Kelių transporto kodeksas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2008-10-08 iki 2009-04-19) (toliau – ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės) 1.1 punkte yra nustatyta, kad šios taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 1.5 punkte nustatyta, kad pagal šias taisykles savivaldybių institucijos gali patvirtinti detalesnes keleivių vežimo vietinio susisiekimo kelių transporto maršrutais taisykles. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T2-41 patvirtino Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo nustatė detalią važiavimo maršrutiniais autobusais (viešuoju transportu) Klaipėdos mieste tvarką. Aprašo 31 punkte numatyta, kad važiuodamas vietinio susisiekimo (miesto) autobusu, keleivis privalo turėti vienkartinį bilietą ir įlipęs į autobusą nedelsdamas tinkamai jį pažymėti arba turėti: terminuotą bilietą (galiojantį biliete nustatytą terminą); vardinį terminuotą bilietą ir galiojantį pensininko, studento ar moksleivio pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę į šį bilieto tipą ir lengvatą (31.1. 31.2 punktai). Aprašo 54 punkte numatyta, kad jeigu kontrolės metu keleivis neturi pažymėto vienkartinio bilieto arba pažymi bilietą kontrolės metu, tai jis laikomas važiuojančiu be bilieto. Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes bei nustačius, kad J.S. būtent kontrolės metu žymėjo vienkartinį bilietą, pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal ATPK 142 straipsnio 1 dalį (2000 02 17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija).

Vienu iš argumentų, kuris nurodomas J.S. atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui, dėl ko jis yra galimai apkalbamas, jo atžvilgiu įvykdyta provokacija, nurodoma jo veikla Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje. Tačiau iš 2010 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-120/2010 (teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenys) nustatyta, kad baudžiamosios bylos duomenimis J.S. į sąjungos valdybą prašymu dėl jo priėmimo sąjungos nariu neįkreipė ir dalyvaujant 2/3 valdybos narių Sąjungos valdybos nutarimas, priimti jį į sąjungą nariu priimtas nebuvo. Teismas siekdamas įvertinti šias aplinkybes 2010 m. gruodžio 30 d. raštu (b.l.78) kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas pateikti informaciją apie Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos valdymo organų sudėtį. 2011 m. sausio 6 d. teismui pateiktas VĮ Registrų Centro Klaipėdos filialo raštas ir juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l.83-84) apie Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos valdymo organus. Pagal viešojo registro duomenis ir teikiamą viešojo registro išrašą J.S. nėra šios asociacijos vadovu, nėra ir valdybos narys, todėl nėra jokių prielaidų pripažinti pagrįstomis keliamas versijas dėl galimo persekiojimo už dalyvavimą Lietuvos Žmogaus teisių stebėtojų sąjungos veikloje. Objektyvių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą pripažinti, kad transporto kontrolierės būtų suinteresuotos apkalbėti J.S. dėl įvardijamos veiklos taip pat nenustatyta. J.S. keliama versija, kad yra apkalbamas suinteresuotų asmenų dėl jo visuomeninės veiklos grindžiama prielaidomis ir hipotetinio pobūdžio teiginiais. J.S. yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o tai reiškia, kad jam įstatymai suteikia atitinkamas teises į gynybą, procesines garantijas, inter alia teisę dėl jam pareikšto kaltinimo padarius administracinį teisės pažeidimą neduoti paaiškinimų arba duoti tokius, kurie pagrįstų jo keliamą versiją

Dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

ATPK 142 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda nuo dešimties litų iki dvidešimties litų. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, paskirdama J.S. 20 litų administracinę baudą nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesilaikė ATPK 30² straipsnio nuostatų, nes, pagal šio straipsnio reikalavimus, nesant atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių maksimali bauda negali būti skiriama. Ginčijamame nutarime nėra nurodyta nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu nurodyta, kad maksimalios sankcijos skyrimą sąlygojo tai, kad J.S. buvo konfliktiškas, be policijos įsikišimo neteikė asmens tapatybės dokumentų, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes skyrė maksimalią sankcijoje numatytą baudą. Tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi jos nenurodytos ATPK 32 straipsnyje, kuris apibrėžia sunkinančių aplinkybių sąrašą.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Taigi pagal nuobaudos skyrimo taisykles už įvykdytąjį administracinį teisės pažeidimą turėjo būti skiriamas baudos dydžio vidurkis. ATPK 142 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi pažeidimo įvykdymo metu) numatytos veikos įvykdymas užtraukė baudą nuo dešimties iki dvidešimties litų. Cituojamoje sankcijoje baudos dydžio vidurkis nustatomas minimalią ir maksimalią baudą sumuojant, po to ją dalinant per pusę (10 + 20 = 30 : ½ = 15 litų (baudos dydžio vidurkis). Būtent pagal šias taisykles ginčijamu nutarimu turėjo būti skiriama administracinė nuobauda – 15 litų bauda.

Todėl teismas šiuo nutarimu konstatuoja, kad skiriant administracinę nuobaudą – baudą nesilaikyta jos skyrimą reglamentuojančių taisyklių. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą ir nustatytus pažeidimus skiriant administracinę nuobaudą, teismas keičia 2008-12-22 VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. 043154 ir paskiria administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, J.S. už ATPK 142 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriamos administracinės nuobaudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį ir skiriama 15 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n utarė:

J. S. skundą tenkinti dalinai.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 043154, kuriuo J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 1 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – 20 litų bauda, pakeisti.

J. S. 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 043154 pagal ATPK 142 straipsnio 1 dalį (2000 02 17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) paskirtąją administracinę nuobaudą - 20 litų baudą sumažinti iki 15 litų.

Kitoje dalyje J. S. skundo nepatenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.