Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-7312-504/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-13
Bylos Nr.
e2YT-7312-504/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01045-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ledina Šinkūnienė
Pareiškėjas
D. L.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Civ. byla Nr.e2YT-7312-504/2019
Proceso Nr. 2-37-3-01045-2019-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.4.2.; 3.2.6.1;
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 13 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjai D. L., jos atstovui advokatui V. B., teismo posėdyje išnagrinėjo D. L. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po motinos mirties liko nekilnojamas turtas, t. y. gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai nebuvo įregistruoti VĮ Registrų centre. Jie buvo įregistruoti tik Kamajų seniūnijos (tuo metu apylinkės) ūkinėje knygoje.

Ji, pareiškėja, visą laiką rūpinosi motina E. U., kuri iki mirties viena gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ji gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus prižiūrėjo, tvarkė aplinką. Ji gyvena su šeima (duomenys neskelbtini) mieste, todėl antro gyvenamojo būsto jai nereikėjo ir ji leido savo broliui J. U. jame gyventi. 2006 m. birželio mėn. kilusio gaisro metu visiškai sudegė gyvenamasis namas ir apdegė ūkiniai pastatai. Gaisro metu gyvenamajame name buvęs jos brolis J. U. smarkiai apdegė visą kūną ir po keleto dienų ligoninėje mirė. Kadangi pastatai gaisro metu buvo nepataisomai sugadinti, todėl nutarė jų neatstatinėti. Organizavo tik gaisravietės sutvarkymą. Po gaisro likusią nesudegusią medieną atidavė kaimynams, kad pasigamintų iš jos malkų. Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai šiuo metu yra sunykę. Sklype likęs rūsys, sodas, pastatų pamatai. Ten, jos leidimu, kaimynas laiko techniką.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę jų motina E. U. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvui V. Š. nuosavybės teise priklaususį 4,68 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2000 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 27-69719-14381, nuosavybės teisė į turėtą V. Š. žemę buvo atkurta jos motinai E. U. į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 3,68 ha žemės sklypą ir 1,00 ha miško, grąžinant ją natūra.

Šis Panevėžio apskrities viršininko sprendimas buvo priimtas praėjus 5 metams po motinos E. U. mirties. Kadangi motina jau buvo mirusi, todėl ji, pareiškėja, vietoj motinos dalyvavo žemėtvarkos specialistams rengiant grąžinamos žemės dokumentus, t. y. dalyvavo atliekant grąžinamos žemės sklypo ribų nustatyme bei suderino Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio žemės reformos filialo parengtą grąžinamo žemės sklypo planą. Grąžintu žemės sklypu ji leidžia naudotis E. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Išduodant Panevėžio apskrities viršininko sprendimą bei Nekilnojamojo turto registro dokumentą apie žemės sklypą jai niekas nepaaiškino, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nes dokumentai buvo motinos vardu. Kadangi ji tvarkė visus žemės grąžinimo dokumentus, todėl galvojo, jog žemės sklypas grąžintas jai, tik mirusios motinos vardu.

Tuo metu galiojusiame Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Ji, pareiškėja D. L., yra mirusiosios dukra, todėl atsiradus palikimui turi teisę į jo priėmimą, tačiau paveldėti pagal įstatymą negali, nes praleistas terminas palikimui priimti.

Kadangi po motinos E. U. mirties, pagal tuo metu galiojusį Civilinį kodeksą, per nustatytą 6 mėnesių terminą, niekas į notaro biurą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė, todėl paveldėjimo liudijimas į jos palikimą nėra išduotas.

Aukščiau nurodyto Civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Ji palikimą po motinos E. U. mirties priėmė pradėdama faktiškai visą turtą valdyti ir prižiūrėti, todėl kreipiasi į teismą su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o būtent palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes kitu būdu negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.

Nurodo, kad motina E. U. mirė būdama našle. Jos sutuoktinis bei jos, pareiškėjos, tėvas P. U. mirė (duomenys neskelbtini). Be jos, dukros D., motina turėjo dar keturis vaikus: A. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini), B. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini), R. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. Š. žodžiu patvirtino, kad paveldėjimo byla po motinos E. U. mirties neužvesta.

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi 1964 m. CK 573 str., 587 str. bei LR CPK 579 -582 str., gerbiamo teismo prašo :

paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. spalio 13 d., mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo VĮ “Turto bankas” atsiliepime prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto nepareiškė. Suinteresuoto asmens prašymu, byla išnagrinėta nedalyvaujant jo atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš mirties liudijimo, išduoto 1995 m. spalio 13 d., (duomenys neskelbtini) seniūnijos, matyti, kad E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja yra mirusiosios E. U. dukra ( gimimo liudijimas, santuokos liudijimas (b. l. 5).

VĮ „Registrų centro“ duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos, kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų, nėra duomenų, kad kas būtų kreipęsis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ( 2019-09-13 registro duomenys).

Kaip nurodo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė 2019-06-05 rašte Nr. GP-67, E. U., g. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (duomenys neskelbtini) miestelyje, buvo užregistruota medinis gyvenamais namas ir ūkio pastatai.

Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad minėtais pastatais ji rūpinosi motinai E. U. esant gyvai, o jai mirus, nepertraukiamai rūpinosi likusiu turtu, jį prižiūrėjo kaip savo, patvirtino liudytoja D. S., nurodžiusi, kad ji yra pareiškėjos mamos kaimynė. Liudytoja nurodė, kad D. L. prižiūrėjo, tvarkė sodybą jos mamai esant gyvai. Po to kai E. U. mirė, pareiškėja toliau, nepertraukiamai prižiūrėjo namus, tvarkė ūkį. Po kurio laiko ji leido name apsigyventi broliui J. Po kilusio gaisro, sodyboje liko rūsys, sodas, pusę šulinio. Dalia šį sklypą prižiūri ir toliau.

Tai, kad D. L. už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje, moka žemės nuomos mokestį valstybei, patvirtina jos pateikti įmokų kvitai, Žemės nuomos mokesčio deklaracijos ( 2003, 2015, 2017 metų).

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ( 2019-06-04), E. U. nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistruotos 200-09-26 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 1777ž pagrindu, 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 27-69719-14381, E. U. atkūrus nuosavybę į V. Š. turėtą žemę.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 113 plane už žemės sklypo savininkę E. U. pasirašė pareiškėja. Kaip parodė liudytoja E. V., minimu žemės sklypu pareiškėja kaip savininkė yra leidusi naudotis jos šeimai.

Pagal 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38str.1d., 2001-07-01 įsigaliojusio LR CK penktos knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, atsiradusiems jau įsigaliojus naujajam kodeksui. E. U. mirė iki naujojo CK įsigaliojimo, tad taikytinos 1964m. LR CK normos.

D. L., mirusiosios E. U. dukra, yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (LR CK 573str.1d.1p., 1994-05-17 įst. red.). CK 587str.2d., 3d. nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas šešių mėnesių termino.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos laikytina nustatytu, kad po savo mamos E. U. mirties (duomenys neskelbtini), jo dukra, pareiškėja D. L., nepraleisdama įstatymu nustatyto šešių mėnesių termino, priėmė mirusiosios palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo (CPK 444str. 2d. 8p.).

Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444str.2d. 8p., 448str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ledina Šinkūnienė