Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2A-523-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2A-523-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20870-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos
Kategorijos
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-523-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20870-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.3.; 42.9.; 42.10; 45.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,sekretoriaujant A. L.,dalyvaujant ieškovo atstovei N. L.,atsakovui V. J., jo atstovui adv. K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-11-23 su ieškiniu (b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. 318,05 Lt įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-09-30, 25,69 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2009-05-19 iki 2009-11-19, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini) , (adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), kuriame butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nors atsakovas savo bute yra teisėtai atsijungęs nuo centralizuoto šildymo, tačiau pagal pasirašytą su ieškovu sutartį ir norminius aktus privalo mokėti už bendro naudojimo patalpoms tenkantį šildymą.

Atsiliepimas

Atsakovas V. J. atsiliepimu (b.l. 35-37) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo, jokia ieškovo paslauga nesinaudoja, namo laiptinė, kuriai pastarasis skaičiuoja mokesčius ir prašo priteisti įsiskolinimą, nėra šildoma.

Tretysis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu (b.l. 91-93) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškovo skaičiavimo metodika yra teisinga, ir nepaisant to, kad šilumos įrenginių laiptinėje nėra, privalu mokėti už išspinduliuotą į bendrojo naudojimo patalpas šilumos kiekį. Atsakovas gyvena daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai. Atsakovo ir ieškovo santykius nustato 2008-06-18 šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui, kaip buitiniam šilumos vartotojui, kyla pareiga mokėti už suvartotą šilumos energiją, pastato šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu (b.l. 106-107) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo V. J. 318,05 Lt skolos, 25,69 Lt delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (343,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo V. J. po 10,29 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas tiekė šilumos energiją gyvenamajam namui, kuriame vienas iš butų priklauso atsakovui. Su atsakovu 2008-06-18 pasirašyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas prisiėmė prievolę laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (sutarties 10.1 p.). Ši sutartis nenuginčyta ir neginčijama, duomenų apie jos nutraukimą nėra. Atsakovas yra teisėtai atsijungęs nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, jo bute demontuota šildymo sistema, tačiau viso namo šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Dėl to taikoma atsakovui šilumos energijos apskaičiavimo metodika yra teisinga ir nepaneigta, jam, kaip daugiabučio namo bendraturčiui, kyla pareiga kompensuoti dalį bendro naudojimo patalpoms (laiptinėms) skirto šildymo, nepaisant to, kad šildymo įrenginių (prietaisų) pačiose laiptinėse ir nėra. Kartu pirmosios instancijos teismas priėmė domėn nagrinėjamo ginčo specifinį pobūdį ir išaiškino atsakovui galimybę kreiptis į Valstybinę kainų energetikos ir kontrolės komisiją, kad būtų inicijuotos kitų skaičiavimo metodų taikymas.

Šalies argumentai

Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu (b.l. 108-110) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas atsakovui šilumos neteikia ir atsakovas nėra šilumos vartotojas. Atsakovas teisėtai savo bute įsirengė savo šildymo sistemą, o bendrojo naudojimosi patalpos nėra šildomos. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Šilumos įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra aišku kokiu pagrindu ir koks konkrečiai šilumos kiekis yra apskaičiuotas atsakovo atžvilgiu. Ieškovo reikalavimai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams ir pažeidžia atsakovo konstitucines teises. Pažymi ir tai, kad 2008-06-18 sutartį atsakovas buvo priverstas pasirašyti, jos nepasirašius, nebūtų galėjęs atjungti savo buto šildymą nuo centralizuotos sistemos. Atsakovui buvo daromas spaudimas. Taikyti ieškovo nurodytus skaičiavimo metodus nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovas nėra šilumos energijos vartotojas ir jokios šilumos energijos negauna.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (b.l. 130-132) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovui pagrįstai yra paskaičiuoti mokesčiai už šilumos energiją, tenkančią už atsakovui nuosavybes teise priklausančias bendrojo naudojimo patalpas. Kadangi dalis pastate esančių butų ir patalpų neprijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, skirstant šilumos kiekį esamiems vartotojams yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Toks mokesčių skaičiavimas už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2004-09-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-514/2004). Taip pat atsakovui buvo pagristai skaičiuojami delspinigiai, tai numato sutarties 18 p.

Tretysis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimu (b.l. 126-128) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad daugiabučiame name septyni butai turi centralizuotą šilumos tiekimą, o vienas butas yra atsijungęs nuo centralizuoto šilumos tiekimo ir šildosi dujomis iš savų autonominių šaltinių. Kadangi daugiabučio namo vartotojai patys nepasirinko visam namui teikiamos šilumos paskirstymo metodo, yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Namo bendrojo naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai – pastato palėpėje įrengtas automatizuotas šilumos punktas su vamzdynais ir įvadiniu šilumos energijos apskaitos prietaisu. Atsakovas, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo buto savininku, privalo mokėti proporcingai jam dalinės nuosavybes teise priklausančių bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo išlaidas. Ieškovo ir atsakovo sutartinius santykius nustato 2008-06-18 šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis teismas turi patikrinti ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą teisiniu bei faktiniu aspektais, o bylos nagrinėjimo šioje instancijoje ribas apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai bei teisiniai argumentai, jeigu jas peržengti nereikalauja viešas interesas (CPK 320 str.). Apeliaciniame skunde keliamas atsakovo pareigos mokėti mokestį už namo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančią šilumos energiją klausimas, kai jose (laiptinėje) nėra įrengta šildymo prietaisų. Apelianto nuomone, jis neprivalo mokėti mokesčio už laiptinės šildymą, kadangi nėra šilumos vartotojas Šilumos ūkio įstatymo prasme. Dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

Šalių 2008-06-18 pasirašytoje Šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos prieduose, t.y. vartojimo ribų nustatymo akte bei butui Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotos išskiriamos šilumos kiekyje (t.1, b.l. 8-13,14-15,16) yra įrašytos sąlygos, jog daugiabučiame name, tuometinis adresas (duomenys neskelbtini) yra įrengta vienvamzdė karšto vandens tiekimo sistema be cirkuliacijos (1.10. p.); šilumos tiekėjas (ieškovas) įsipareigojo tiekti pastatui, kuriame yra buitinio šilumos vartojo (apelianto) butas šilumą, įskaitytinai ir pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (7.1. p.), atlikti vamzdynų priežiūrą, remontą, palaikyti tinkamą šilumos rėžimą , parametrus ir t.t..; vartotojas (apeliantas) įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektą šilumą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (10.1. p.), o už pavėlavimą atsiskaityti mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (18 p.). Šioje sutartyje, jos 14 p., šalys taip pat susitarė, kad pastate suvartotą šilumos kiekį, nustatomą pagal atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, šilumos tiekėjas (ieškovas) paskirsto (išdalija) pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Ieškovas atsiliepime nurodė, jog šilumos, suvartotos šildant bendrojo naudojimo patalpas, kiekį bei atsakovo dalį jame nustatė vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 ir 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5. Šis paskirstymo metodas taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) (Metodo 1.4 p.).

Taigi apeliantui pareiga atsiskaityti pagal nurodytą metodą už bendrojo naudojimo patalpoms tenkantį šildymą tiesiogiai kyla iš sandorio (CK 6.2 str., 6.59 str., 6.200 str.). Paneigti šią prievolę ieškovui jis galėtų tik nuginčijęs sandorį ar kurią nors sąlygą, arba įrodęs, jog ieškovas jo atžvilgiu neteisėtai taiko šilumos energijos, tenkančios namo bendrojo naudojimo patalpoms, paskirstymo metodus (CPK 12 str., 178 str.). Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t.y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sandorius (sutartis), yra lygūs ir laisvi sukurti tarpusavio civilines teises bei pareigas, tai apsprendžia sutarties laisvės principas (CK 6.156 str. 1 d. ir 4 d.). CK 6.156 str. 2 d. tiesiogiai draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus dvi išimtis – kuomet tokią pareigą asmeniui nustato įstatymas ar paties asmens savanoriškas įsipareigojimas. Kartu įstatymų leidėjas įtvirtina ir sandorių negaliojimo institutą, kurio paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Apeliantas teisme tvirtindamas, kad pasirašyti šią sutartį buvęs ieškovo priverstas, kad jo valios pasirašyti būtent tokį susitarimą nebuvo, o jo sutikimas prisiimti šį įsipareigojimą ieškovui buvo suformuotas neteisėtų ir nesąžiningų apelianto veiksmų (šantažo) išdavoje, siekiant atsijungti nuo namo bendrosios šildymo sistemos, sandorių ginčijimo institutui nesinaudojo ir jokių priešpriešinių savarankiškų reikalavimų ieškovui byloje nepareiškė (CPK 13 str.).

Kita vertus, analogiška apelianto pareiga yra nustatyta ir įstatymu. Apeliantas yra namo verkių (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-21 ) bendraturtis, jam nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos šiame name, butas Nr.7 (b.l. 22). CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 d.). Šios CK normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tame tarpe - mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tai reiškia, jog apeliantas, kaip namo bendraturtis, turi mokėti ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Nors šiuo atveju laiptinėje nėra įrengtas šildymo prietaisas ir dėl to ginčo nesama, pagal ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-10-29 išaiškinimą, Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 orientuotas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui, į kurio sąvoką patenka ir šilumos sąnaudos bendrosioms reikmėms, kadangi dalis šilumos nuostolių atsiranda ir per pastato stogą, perdangas virš rūsio, grindis ant grunto, galines pastatų sienas, paskirstomuosius šildymo sistemų vamzdynus. Būtent šie šilumos nuostoliai, vadovaujantis patvirtintais metodais, ir paskirstomi visiems namo patalpų bendraturčiams pagal nustatytas atitinkamas proporcijas ir formules. Šiuo konkrečiu atveju, kaip nurodė ieškovo atstovė, didžioji dalis šilumos, apskaitytos pagal skaitiklio rodmenis (apie 80 proc.), paskirstoma tiems 6 butams, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, o likę 20 proc. paskirstomi jau 7 butams, įskaitytinai ir apeliantui. Jau minėtas sutarties priedas Nr.2 „Paskaičiuojamas butui Nr.7 išskiriamos šilumos kiekis“ (b.l. 16), skirtas remiantis tam tikra metodika apskaičiuoti šilumos kiekį, kurį išspinduliuoja patalpose nutiesti šildymo sistemos vamzdynai, kad šie būtų tinkamai izoliuoti, taip pat patvirtina patį šilumos energijos tiekimo namui jame įrengtais vamzdynais faktą. Šilumos punkto įrengimo vieta matyti iš kito sutarties priedo Nr. 1 (b.l.14-15). Akivaizdu, kad bendrojo naudojimo patalpose tam tikras šilumos kiekis prarandamas, ir prievolė jį kompensuoti nustatyta visiems namo bendraturčiams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Net teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi įtakos iš įstatymo kylančios bendraturčio pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-7-515/2009).

Kolegija pažymi ir tokią aplinkybę, kad remiantis aptartomis CK nuostatomis, ši bendraturčio pareiga prisidėti prie namo išlaikymo, išsaugojimo išlaidų visiškai nesiejama su aplinkybe, ar jo paties patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos ir šildomos alternatyviais būdais. Taip pat įstatymas šios pareigos nesieja su bendraturčio galimybe naudotis atitinkamomis bendrojo naudojimo patalpomis ar su realiu naudojimusi jomis: ši pareiga kyla iš atitinkamo patalpų statuso. Bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole šią nuosavybę išlaikyti. Jeigu patalpos yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jas išlaikyti, mokėti už jas mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Apelianto atžvilgiu ši pareiga galėtų būti pakeista tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas visų namo bendraturčių susitarimas dėl mokesčio už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (šilumos nuostolius) ar kitų išlaidų neskaičiavimo apeliantui. Tokią galimybę numato CK 4.75 str. 1 d., taip pat Šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 3.3 p., nustatantis, kad pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis gali būti nustatoma šalių susitarimu. Tai reiškia, jog ir remiantis šio metodo nuostatomis, apeliantas turi galimybę apmokėjimo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą klausimą suderinti su namo bendraturčiais.

Nagrinėjamos bylos atveju toks bendraturčių susitarimas nei šilumos tiekėjui, nei teismui nėra pateiktas, apeliantas nėra atsidalinęs iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančių patalpų, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo už bendrojo naudojimo objektams tenkančią šilumą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir tokį argumentą, jog jis negali būti laikomas šilumos vartotoju, nes jokios šilumos negauna. Tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta. Aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtai atsijungęs jam priklausančių patalpų šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo reiškia tik tai, kad jis nevartoja šilumos energijos šių patalpų šildymui. Tačiau byloje ir nėra reiškiamas reikalavimas priteisti mokestį už apeliantui nuosavybės teise priklausančio buto šildymą. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d. nustatyta, jog šilumos vartotojas yra juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad namo bendrojo naudojimo objekte yra įrengtas šilumos mazgas ir tiekiama šiluma šio namo butams, taigi patalpos šildomos per prijungtą centralizuotą šilumos perdavimo tinklą. Jau minėta, kad apeliantas, kaip bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties šių bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu, todėl apeliantas yra šilumos, kurios dalis tenka (išspinduliuojama) ir bendrojo naudojimo patalpoms, vartotojas aptariamos teisės normos prasme, todėl jam kyla ir Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nustatytos pareigos - atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą (1 dalis). Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą reglamentuoja aptariamo įstatymo 25 str.: daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pareiga mokėti už bendraturčiui tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį numatyta ir šio įstatymo 29 str. 3 d, kurioje reglamentuojama situacija, atitinkanti ginčo atvejį: kuomet rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, nepriklausomai nuo to, kad apeliantas, kaip namo bendraturtis, jam nuosavybės teise priklausančias patalpas yra teisės aktų nustatyta tvarka 2008 metais atsijungęs nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos (b.l. 41, 44, 46), pareiga mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančioms patalpoms tenkančią šilumą išlieka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl skolos už šilumą priteisimo. Skolos paskaičiavimai yra pateikti į bylą, dėl jų ginčo taip pat nekilo (b.l. 6-7). Taip pat pagrįstai priteisti ir delspinigiai, dėl kurių šalys susitarė ta pačia sutartimi (CK 6.71 str., 6.72 str.).

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, padarė teisingas išvadas dėl ginčo dalyko, šias išvadas tinkamai motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

Skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 8,70 Lt (b.l. 138) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J. 8 (aštuonis) litus 70 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius