Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Bronė Vidzėnienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. A., V. A., K. A. gynėjo advokato Povilo Pečiukevičiaus ir nukentėjusiojo T. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą ir priteistą turtinę žalą. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, K. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-24 iki 2014-12-26, jas prilyginant 4 dienoms laisvės apribojimo bausmės.

K. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (753,20 EUR) dydžio bauda.

V. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 20 MGL (753,20 EUR) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, V. A. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-24 iki 2014-12-26 , jas prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir laikant, kad V. A. neatliktoji bausmės dalis yra 16 MGL (602,56 EUR) dydžio bauda.

Priteista iš K. A. 246 EUR turtinės ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. V..

Priteista iš K. A. ir V. A. po 200 EUR neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. V..

Priteista iš K. A. ir V. A. po 300 EUR neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. J..

Priteista iš K. A., K. A., ir V. A. po 100 EUR proceso išlaidų (turėtų advokato pagalbai) nukentėjusiajam A. J..

Priteista solidariai iš K. A., K. A., ir V. A. 139,68 EUR turtinės žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini).

Priteista iš K. A., K. A., ir V. A. po 3,72 EUR proceso išlaidų (dokumentų įteikimo) valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A., V. A., K. A. nuteisti už tai, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 3 val., viešoje vietoje, t.y. Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo bei (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: po konflikto su A. J., K. A. telefonu paskambinus broliui K. A. ir nurodžius, jog buvo nupurkštas dujomis, paprašė atvažiuoti, į įvykio vietą atvykus broliui K. A. bei tėvui V. A., su savimi turėjusiems metalinį mėsos plaktuką, kartu su jais prie (duomenys neskelbtini) namo tvoros pasivijo A. J. bei T. V., kur K. A. laikė A. J., o V. A. virtuviniu mėsos plaktuku sudavė šiam ne mažiau dviejų smūgių į pakaušį ir D. P. vieną smūgį į galvą po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, visi trys įsėdę į automobilį, vijosi A. J. bei T. V., kuriuos pasiviję (duomenys neskelbtini) namo kieme, K. A. kumščiu sudavė A. J. ne mažiau keturių smūgių į galvą bei nugarą ir ne mažiau keturių kartų spyrė į pilvą, o V. A. lazda sudavė A. J. ne mažiau trijų smūgių į galvą bei nugarą bei tris kartus įspyrė į galvą, savo veiksmais sukeldami A. J. fizinį skausmą, o K. A. metaliniu mėsos plaktuku sudavė vieną smūgį T. V. į galvą, o šiam nuo smūgio pargriuvus ant žemės bei rankomis dengiantis galvą, sudavė minėtu plaktuku ne mažiau 21 smūgio, pataikydamas į galvą bei rankas, du kartus įspyrė į krūtinės sritį, padarydamas T. V. muštines žaizdas dešinės akies išoriniame kampe, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus dešinėje ausyje, dešiniame užausyje, dešiniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, krūtinės dešiniame šone, dešiniame juosmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame juosmenyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistųjų gynėjas advokatas P. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo m. 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, nesant nuteistųjų veikoje jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties, arba nuteistųjų veiksmus perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, skiriant laisvės apribojimo bausmes ir taikant įpareigojimus, taip pat sumažinti nukentėjusiems priteistus civilinius ieškinius, o T. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išieškojimo iš Karolio ir V. A. kaip nepagrįstą atmesti. T. V. ieškinį dėl turtinė žalos išieškojimo palikti nenagrinėtu, pripažįstant jam teisę tokį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

Nurodo, kad specialisto išvadoje A. J. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, todėl tik tikėtina, kad jam įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo tarpu T. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas atitinka nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymius. Tokios bylos turi būti nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Pažymi, kad byloje nagrinėto konflikto užuomazgos prasidėjo dėl asmeninių priežasčių, nes nukentėjusysis A. J. K. A. buvo nepagrįstai apkaltinęs vagyste, kurią, kaip pasirodė vėliau, įvykdė kitas asmuo, dėl ko jį ( K. A.) nupurškė dujomis, vėliau, gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) pastato sumušė, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtent dėl A. J. kaltės, papurškus jam bendroje salėje dujų, nutrūko vykęs vakarėlis, tačiau prokurorė nesiėmė jokių priemonių dėl nukentėjusių padarytų nusikaltimų. Tik po to, kai buvo sumuštas, K. A. išsikvietė pagalbą ir atvykus jo broliui ir tėvui, buvo panaudotas fizinis smurtas ir prieš nukentėjusius, ko nuteistieji neneigė ir viso proceso metu davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Šioje vietoje pažymi, kad nukentėjusių fizinis smurtas netoli (duomenys neskelbtini) pastato, buvo vartotas nors ir viešoje vietoje, tačiau esant būtinajai ginčiai, todėl atsakomybė už jų padarytus veiksmus negalima.

Teigia, kad nukentėjusiųjų parodymai, kad jie buvo mušami metaliniu, mėsai mušti skirtu plaktuku, yra žinomai melagingi, nes V. A. A. J. sudavė vietoje rasta metaline lazda. Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada. Jokio plaktuko V. A. rankose neturėjo. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas apklaustas įvykio vietoje buvęs liudytojas nepatvirtino matę nuteistuosius mušant nukentėjusiuosius, o T. V. duodamas pirminius parodymus ir civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo sumuštas prie namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šias negyvenamas patalpas (garažą), medicininės pagalbos stoties darbuotojai lanko nuo 7.30 val. iki 21.00 val. Tokiu būdu ši vieta, remiantis teismų praktika, nėra viešoji vieta (Nr. 2K-670/2002, Nr. 2 K -796/2007, Nr.2K-122/2008 ir kt.). Iš aptartų duomenų visumos matyti, kad vieta, kur buvo sumušti nukentėjusieji, nėra vieša, nes akligatvis už (duomenys neskelbtini) namo aptvertas betonine tvora ir bet kuriuo metu pašaliniai asmenys ten patekti po 21 val. negali. Be to, kaip jau buvo anksčiau minėta, nukentėjusieji buvo sumušti ne iš chuliganiškų paskatų, o iš keršto. Atsižvelgiant į tai, nuteistieji viešosios tvarkos pažeidimu negali būti kaltinami.

Apeliantas nesutinka, kad nuteistieji kaltinami veikę bendrininkų grupėje ir tai buvo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes jie atlikdami veiksmus dėl jų nieko nesitarė, o veikė spontaniškai, atliko skirtingo pobūdžio veiksmus.

Mano, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, kad jų veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusių asmenų elgesys. Atsižvelgiant, kad nustatytos dvi jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis BK 39 straipsniu, turi pagrindą, net jeigu nuteistieji ir būtų padarę viešosios tvarkos pažeidimą, atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jie pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, sužalodami T. V. ir sukeldami fizinį skausmą A. J.. Be to, nuteistieji gerai charakterizuojami, niekada neteisti ir nebausti.

Skunde nesutinkama su nukentėjusiajam T. V. priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Byloje nėra jokių nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių duomenų, kad jam buvo sukrėstos smegenys. Šiam nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, koks jo paties veiksmais buvo padarytas ir K. A.. Taip pat nukentėjęs nepateikė jokių įrodymų dėl jam padarytos 246 eurų turtinės žalos, jo drabužiai ir avalynė nebuvo apžiūrėti ir nėra duomenų, kad jie nebetinkami dėvėti. Jo pareikštas ieškinys dėl 5000 eurų atlyginimo prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, o atlyginti neturtinę žalą iš K. ir V. A., kurie jo nesužalojo, jis prašo nepagrįstai. Neatsižvelgta į tai, kad A. J. teiginys, kad V. A. mėsai mušti plaktuku prakirto jam galvoje pakaušį yra melagingas, todėl jo pareikštas ieškinys yra per didelis. Tuo tarpu nei A. J., nei T. V., nei ligonių kasa šioje byloje iš viso negali reikšti civilinių ieškinių, nes žala padaryta ne dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o dėl T. V. sužalojimo ir skausmo sukėlimo A. J.. Mano, kad visi civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais, pripažįstant teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis T. V. skundžia nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo, prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti, jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinant pilnai. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų į galvą metaliniu plaktuku mėsai mušti pasekmes jaučia iki šiol, nes jaučia galvos skausmą, svaigimą, susilpnėjo atmintis, kas sukelia stresą besimokant, rengiantis brandos egzaminams. Pateikia šias aplinkybes patvirtinančius medicininius dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad veide ir rankose liko randai, dėl jų ir atsiminus įvykį jaučia įtampą, nerimą. Teismas turėjo įvertinti, kad jam smūgiai buvo suduoti į pavojingą gyvybei vietą – galvą, jų skaičių – 21 kartus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka jis nebuvo sunkiai suluošintas ir liko gyvas. Mano, kad teismas nepakankamai įvertino šias paminėtas aplinkybes ir sumažino jo prašomą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras prašė bylą nutraukti, kadangi kaltinamieji su nukentėjusiaisiais susitaikė.

Skundai tenkinami iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 22 d. nukentėjusių T. V. ir A. J. atžvilgiu, viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo Panevėžyje, nuteistieji vartojo fizinį smurtą, dėl ko A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, o T. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad konfliktas tarp nuteistojo K. A. ir nukentėjusiųjų prasidėjo po to, kai 2014 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini)pastate esančios kavinės patalpose vykusio vakarėlio metu, kuriame be kitų asmenų dalyvavo nukentėjusieji A. J., T. V. ir nuteistasis K. A., pastarais buvo apkaltintas pinigų iš vakarėlio dalyvių vagyste ir jam su A. J. aiškinantis dėl šio incidento, ką patvirtino liudytojai R. P., A. L., A. K., R. K., P. P., į K. A. buvo papurkšta ašarinių dujų. Dėl tokio jo atžvilgiu pavartoto smurto ir reiškiamų kaltinimų įvykdžius vagystę, K. A. paskambinęs broliui K. A. paprašė pagalbos, o pats, išėjęs į kiemą, bėgo iš šio įvykio vietos, o nukentėjusieji jį vijosi, kol K. A. pargriuvo. Tokias aplinkybes nurodė tiek nukentėjusieji T. V. ir A. J., tiek nuteistasis K. A., kuris, be kita ko, teigė, kad pargriuvęs ant žemės nukentėjusiųjų buvo spardomas kojomis, tampomas už striukės ir šias jo nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina specialisto išvada, kurioje K. A. užfiksuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 1 t. b.l. 183).

Tuo tarpu nuteistieji K. ir V. A. taip pat parodė, kad jie prie (duomenys neskelbtini) pastato vyko žinodami, jog minimoje vietoje K. A. atžvilgiu vartojamas fizinis smurtas ir turėdami tikslą jį apginti, o nuvykę į nurodytą vietą pamatė ant žemės jį gulintį šalia stovinčių dviejų asmenų, tampančius jį už striukės, dėl ko ginant K. A. V. A. A. J. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį turėtu virtuviniu mėsos plaktuku, o K. A. bandė vytis bėgantį T. V.. Bėgančius nukentėjusius nuteistieji pasivijo prie (duomenys neskelbtini) namo, kur K. A. sudavė smūgius kumščiu ir kojomis, o V. A. lazda A. J., o K. A. metaliniu mėsos plaktuku T. V., kaip jie teigė, norėdami atsilyginti nukentėjusiems už tai, kad prieš tai buvo mušamas K. A..

Tai, kad nuteistieji smurtavo nukentėjusių atžvilgiu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados, iš kurių matyti, kad A. J. nustatyti sužalojimai pakaušyje, kaktoje, viršutinėje lūpoje, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas ( 1 T. b.l. 121). Tuo tarpu T. V. nustatyti sužalojimai įvairiose kūno vietose – galvoje, rankose, krūtinėje, juosmenyje, kojose, kurie padaryti ne mažiau kaip 24 smūgiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b.l. 88). Atlikus kratas V. A. ir K. A. gyvenamosiose vietose, buvo rasti ir paimti bylai reikšmingi daiktai – medinis mėsos plaktukas bei lazda.

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusius buvo vartotas viešoje vietoje - centrinėje miesto dalyje, nuteistųjų veiksmai nukentėjusių atžvilgiu itin įžūlūs – smurtas vartotas naudojant virtuvinį mėsos plaktuką ir lazdą, kas apylinkės teismo nuomone rodo, jog smurto vartojimas buvo planuotas, o dėl tokių prieštaraujančių elementarioms moralės ir elgesio normoms nuteistųjų veiksmų sukeltos pasekmės, buvo pažeista visuomeninė rimtis, nutrūko vykęs vakarėlis, o nukentėjusieji sužaloti, todėl tokią A. veiką pripažino atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Tokia nuteistųjų veikos kvalifikacija nėra teisinga ir prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti ir realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Tokių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-303/2014).

Pagrindinis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o žmogaus sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, yra papildomi šios nusikalstamos veikos objektai. Padaromas šis nusikaltimas tik tiesiogine tyčia, t.y. ne tik kaltininkui suprantant, kad viešoje vietoje, įžūliais veiksmais ar patyčiomis, ar grasinimais ar vandališkais veiksmais jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, bet numatant, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, bet ir šių padarinių norint.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai tiesioginės reikšmės neturi ir net išimtinai asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, tačiau kaltininko veikimo motyvų ir tikslų nustatymas yra svarbus sprendžiant, ar asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai yra pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.

BK 28 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį. Asmuo neatsako pagal BK atitinkamus straipsnius, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį (jo sveikatą, gyvybę), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Minėta, kad V. A. ir K. A. į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini) pastato vyko įsitikinę, kad jų artimam asmeniui K. A. gresia pavojus, nes jis apie tai jiems pranešė telefonu prašydamas pagalbos, o pastariesiems atvykus į nurodytą vietą jie matė į K. A. besikėsinančius du asmenis, dėl ko gindami K. A. A. J. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą.

Taigi, V. A. ir K. A. atvykus prie (duomenys neskelbtini) pastato Panevėžyje, buvo kilusi būtinosios ginties situacija dėl A. J. ir T. V. elgesio K. A. atžvilgiu, kadangi tokioje situacijoje, nuteistųjų įsitikinimu, A. J. ir T. V. sukėlė realų, akivaizdų ir pavojingą kėsinimąsi K. A. atžvilgiu, dėl ko jie turėjo pagrindą realizuoti teisę į būtinąją gintį ir todėl, ginant K. A., V. A. sudavė smūgius nukentėjusiajam A. J., taip nutraukdamas jo neteisėtus veiksmus. Taigi, šioje kaltinimo apimtyje nuteistieji suduodami smūgius A. J. viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) pastato, veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Tačiau, iš vėliau, nukentėjusiems bėgant iš įvykio vietos S. gatvėje, nuteistieji juos vijosi automobiliu ir pasiviję prie (duomenys neskelbtini) pastato nukentėjusių atžvilgiu vėl vartojo fizinį smurtą – V. A. ir K. A. sudavė smūgius A. J., o K. A. T. V.. Tačiau iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad smurtą nuteistieji nukentėjusių atžvilgiu vartojo išimtinai dėl prieš tai vykusios konfliktinės situacijos – pavartoto smurto K. A. atžvilgiu ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jie siekdami atkeršyti nukentėjusiems už K. A. ir smurtaudami prieš nukentėjusius, tuo pačiu turėjo tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, ir kad savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog įvykio metu prie (duomenys neskelbtini) pastato buvo pašalinių, konflikte nedalyvavusių asmenų, kurie tokiu nuteistųjų elgesiu būtų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kad jiems būtų sukeltas didelis išgąstis ar kilusi sumaištis ar pan.

Be to, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) pastate vykęs vakarėlis nutrūko ne dėl nuteistųjų kaltės, o priešingai, dėl to, kad K. A. buvo apkaltintas vagyste ir jo paties atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, panaudotos ašarinės dujos.

Tokiu būdu, nors nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. jiems inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – miesto centrinėje dalyje, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys, tačiau jų atliktus veiksmus pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai įvertino kaip įžūlų elgesį, nes K. ir V. A. į konfliktą įsijungė ir pradėjo vartoti smurtą prieš nukentėjusiuosius tuo metu, kai nukentėjusieji buvo pasiviję nuo jų po anksčiau, kavinėje ir jos prieigose, įvykusio tarpusavio konflikto bėgusį K. A., t.y. kai K. A. buvo nukentėjusiųjų užpultas ir smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu nuteistieji vartojo gindami K. A. nuo užpuolimo, o po to, išnykus būtinosios ginties sąlygoms – iš keršto už šį užpuolimą. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistieji, smurtaudami prieš nuo jų bėgusius nukentėjusiuosius siekė demonstruoti ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sukėlė atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtinas pasekmes, t.y. kad sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš šių aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nuteistųjų veiksmai po to kai K. A. buvo apgintas, buvo pavojingi tik A. J. ir T. V., todėl ši K., K. ir V. A. veika turi požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teisme, K. A., K. A. ir V. A. pranešus apie galimybę jų veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusieji T. V. ir A. J. pareiškė, kad jie su A. susitaikė, susitarė dėl jiems padarytos žalos atlyginimo ir nebenori, jog šie būtų teisiami.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsniu, baudžiamųjų bylų procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradedamas tik pagal nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) skundą, o BPK 416 straipsnyje nurodyta, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju ir tai, sutinkamai su BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daro baudžiamąjį procesą negalimu.

Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas), o dėl kitų apeliacinių skundų argumentų kolegija nebepasisako.

Byloje yra civilinio ieškovo, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 139,68 eurų atlyginimo už T. V. gydymą (t. 1, b.l. 71-72), kurio nuteistieji iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo nėra atlyginę.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis ir priteisiamas gali būti tik iš nuteistojo, jo atžvilgiu priimamu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kadangi nutraukit bylą civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės yra negalimas, todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. A., K. A. ir V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti panaikinti.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.