- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- I-916-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03280-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją vykdyti teismų nutartis ir pervesti jam priklausančius 2 885 Eur į Z. S. asmeninę banko sąskaitą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2015-06-29 Kauno apygardos administracinio teismo iš Lietuvos Valstybės jam buvo priteista už netinkamas kalinimo sąlygas 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2015-07-14 Vilniaus apygardos administracinio teismo iš Lietuvos Valstybės už netinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui priteista 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2016-04-07 Šiaulių apygardos administracinio teismo iš Lietuvos Valstybės pareiškėjui priteista 2 275 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi šie sprendimai įsigaliojo, o teismo sprendimai turi būti vykdomi nedelsiant, pareiškėjas prašė priteistą neturtinę žalą 2 885 Eur pervesti į asmeninę banko sąskaitą, kuri yra SEB banke. Tačiau 2016-08-02 gavo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, kad ministerijos darbuotojai nesutinka pervesti jo pinigus į nurodytą sąskaitą, nes Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 str. 6 d. nuostatos neleidžia pareiškėjui priklausančius pinigus pervesti į pasirinktą sąskaitą.
Pareiškėjas teigia, kad tokio teisinio reguliavimo nėra numatyta jokiame teisės akte, nes įstatymų leidėjas nenustato tokio teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtina teisę nebūti diskriminuojamam, pareiškėjas mano, kad turi teisę naudotis savo piniginėmis lėšomis taip, kaip jam atrodo tinkama, ir juos pervedinėti į kitų asmenų sąskaitas. Tokias finansines operacijas Lietuvos piliečiai atlieka kiekviena diena. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnis nustato, kad niekas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo būsto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų. Tokia situacija dėl pareiškėjo asmeniniu piniginiu lėšų nepervedimo į nurodomą sąskaitą teisinėje demokratinėje valstybėje negali būti toleruojama. Pareiškėjas neturi savo vardu sąskaitos bankuose ir atlikinėdamas bausmę negali atsidaryti bet kokiame banke sąskaitos, nes to neleidžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Tiek Marijampolės pataisos namų sąskaita nėra pareiškėjo asmeninė sąskaita, lygiai taip pat kaip ir Z. S. sąskaita nėra jo asmeninė sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo netenkinti skundo.
Atsiliepime paaiškino, kad Teisingumo ministerijoje 2015 m. liepos 31 d. buvo gautas G. J. 2016 m. liepos 27 d. prašymas įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriais pareiškėjui iš Lietuvos valstybės atitinkamai buvo priteista 500 Eur ir 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas prašė priteistas sumas pervesti į jo motinos Z. S. asmeninę sąskaitą. Atsižvelgdama į tai, kad 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalies redakcijoje nebuvo numatyta galimybė pervesti žalos atlyginimą į trečiųjų asmenų banko sąskaitas, Teisingumo ministerija 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (1.35.)7R-5757 pareiškėjo paprašė nurodyti savo asmeninę ar laisvės atėmimo vietos administruojamą mokėjimo sąskaitą. 2016 m. liepos 15 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas pareiškėjo G. J. 2016 m. liepos 11 d. prašymas, kuriuo be nurodytų teismo sprendimų buvo prašoma įvykdyti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl 2 275 Eur neturtinės žalos priteisimo. Šiame prašyme vėl buvo nurodyta pareiškėjo motinos mokėjimo sąskaita, todėl Teisingumo ministerija pakartotinai 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. (1.35.)7R-5926 paprašė nurodyti tinkamą sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos priteistos sumos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su šiais Teisingumo ministerijos reikalavimais ir mano, jog jie nėra pagristi galiojančiais teisės aktais, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas privataus gyvenimo neliečiamumo principas. Tačiau minėtoje Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Nurodytas teisės aktas yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti Teisingumo ministerijos veiksmus neteisėtais ir įpareigoti atsakovę pervesti priteistą žalos atlyginimą į Z. S. asmeninę banko sąskaitą.
Teismo sprendimo vykdymo tvarka ir jo nevykdymo pasekmės yra reglamentuotos ne Viešojo administravimo įstatyme, o kituose teisės aktuose: Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka: Teisingumo ministerija teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o to paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos Įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per nustatytą terminą. Detali teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuota Civilinio proceso kodekso VI dalyje. Šių teisės aktų analizė leidžia teigti, kad tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai yra priskirtini ne administracinei, o civilinei (civilinio proceso) teisei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymo pareiškėjui priteistą neturtinę žalą pervesti į trečiojo asmens mokėjimo sąskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui teismo sprendimais buvo priteista iš Lietuvos valstybės 2885 Eur neturtinės žalos. Teisingumo ministerija 2015 m. liepos 31 d. gavo pareiškėjo prašymą įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriais pareiškėjui iš Lietuvos valstybės atitinkamai buvo priteista 500 Eur ir 110 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas prašė priteistas sumas pervesti į jo motinos Z. S. asmeninę sąskaitą. Kadangi 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 6 dalies redakcijoje nebuvo nustatyta galimybė pervesti žalos atlyginimą į trečiųjų asmenų banko sąskaitas, Teisingumo ministerija 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (1.35.)7R-5757 pareiškėjo paprašė nurodyti savo asmeninę ar laisvės atėmimo vietos administruojamą mokėjimo sąskaitą.
2016 m. liepos 15 d. Teisingumo ministerijoje buvo gautas pareiškėjo G. J. 2016 m. liepos 11 d. prašymas, kuriuo be nurodytų teismo sprendimų buvo prašoma įvykdyti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl 2 275 Eur neturtinės žalos priteisimo. Šiame prašyme buvo nurodyta pareiškėjo motinos mokėjimo sąskaita, todėl Teisingumo ministerija pakartotinai 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. (1.35.)7R-5926 pakartotinai paprašė nurodyti tinkamą sąskaitą, į kurią turėtų būti pervestos priteistos sumos (b. l. 7).
Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 28 d. rašte Nr. (1.35.)7R-5926 nurodė pareiškėjui, kad, vadovaujantis Įstatymo 2 str. 6 d., žala pervedama į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Rašte atsakovė taip pat pažymėjo, kad pateiktame prašyme yra nurodyta trečiojo asmens mokėjimo sąskaita, todėl prašė pateikti savo asmeninę arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą sąskaitą, į kurią Teisingumo ministerija galėtų pervesti pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad to neatlikus, ministerija negalės įvykdyti teismo sprendimo (b. l. 7).
Asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymas, kurio 2 str. 1 d. nustatyta, kad asignavimų žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti, valdytojas yra Teisingumo ministerija, kuri, be kita ko, vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kuriuos ji turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 d. 1 p., 3 d.). Pažymėtina, kad Įstatymo 2 str. 6 d. aiškiai įtvirtinta, kad vykdant šio straipsnio 2 d. nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 d. numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 d. nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 d. nustatytus terminus. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Ministerija nebuvo gavusi visų reikalingų dokumentų, tinkamam teismo sprendimo dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, įvykdymui, nes pareiškėjas nepateikė Teisingumo ministerijai savo asmeninės sąskaitos numerio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija, neturėdama teisės pervesti lėšų, kurios priteistos kaip žalos atlyginimas, į jokio kito, išskyrus asmens, kuriam teismo sprendimu priteistas žala, asmeninę sąskaitą, išaiškindama pareiškėjui tokių lėšų pervedimo tvarką ir atsisakydama į pareiškėjo motinos sąskaitą pervesti pareiškėjui priteistą žalos atlyginimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taip pat nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog jis yra diskriminuojamas priklausomai nuo jo teisinio statuso, Kaip matyti iš nurodytos Įstatymo normos, reikalavimas nurodyti asmeninę mokėjimo sąskaitą galioja visiems be išimties asmenims, tačiau suvokiant, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui galimybės atsidaryti banko sąskaitą ar disponuoti joje esančiomis lėšomis yra itin apribotos, Įstatyme yra įtvirtinta išlyga, leidžianti priteistą žalą pervesti į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą sąskaitą, tokiu būdu suteikiant galimybę nuteistajam ar suimtajam naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Atsakovė pagrįstai teigia, kad įstatyminė nuostata neužkerta kelio gavus lėšas į asmeninę ar laisvės atėmimo vietos administruojamą sąskaitą jomis toliau disponuoti savo nuožiūra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.