Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas (toliau – Prezidentas) subjektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai priėmė sprendimą neskirti pareiškėjo apylinkės teismo teisėju, demonstruodamas ypatingai didelį nepalankumą pareiškėjo atžvilgiu; sąmoningai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas, kad, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, nesilaikė iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių, 112 straipsnio 5 dalies nuostatų, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų Prezidentui tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus skiriant į pareigas teisėjus, taip pažeisdamas teisėjų atrankai keliamus sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir profesionalumo principus; 2) pripažinti, kad Prezidentas, motyvuodamas savo sprendimą nepagrįstais argumentais, kurie negalėjo būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimui neskirti pareiškėjo teisėju ir nesivadovauti Teisėjų tarybos rekomendacija, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo neskirti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėju; 3) pripažinti, kad Prezidentas, priimdamas sprendimą neskirti pareiškėjo teisėju ir šio sprendimo neįforminęs dekretu, nesilaikė konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus bei pažeidė teisinės valstybės principą; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo pareiškėjo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio mėn., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.