Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Banginis“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 2005-01-24 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., 2006-06-16 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pagal LR BK 183 str. 2 d. išteisintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista, teistumas išnykęs ,

Aprašomoji dalis

nustato:

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis šmeižė kitą žmogų, o būtent;

2010-05-28 jis kreipėsi į Klaipėdos AVPK ENTS su pareiškimu apie tai, kad Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija gavo teisę išdalinti vienkartinę kompensaciją Lietuvos žvejybinių laivų savininkams už Nord Stream dujotekio galimą įtaką žvejybinei veiklai Baltijos jūroje. Pareiškime buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovo A. B. nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. ir 183 str., t.y. kad tokiais savo veiksmais A. A. apšžmeižė A. B.

Be to, A. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, jog A. B. iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą, o būtent – 2010-09-28 A. A., jau žinodamas, kad aplinkybės išdėstytos prokuratūrai rašytame pareiškime, nepasitvirtino, per dienraštį „Respublika“ išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją apie Lietuvos Žuvininkystės produktų gamintojų asociaciją ir jos vadovą A. B., kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. t.y. A. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.

Kaltinamasis A. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis A. B. nešmeižė, o spaudoje išdėstė savo nuomonę apie Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, vadovaujamos A. B., neskaidrią veiklą, vedant derybas su dujotiekio tiesimo Baltijos jūroje kompanija Nord Stream AG, remdamasis faktais. Vykstant deryboms, žvejai su sutarties turiniu supažindinti nebuvo, sutarties su dujotiekio tiesimo Baltijos jūroje kompanija Nord Stream AG niekas nematė, derybos vyko slaptai. Žvejai buvo informuoti, tik apie suderėtą kompensacijų dydį ir pakviesti jų atsiimti. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pareikalavus sutartį parodyti - A. B. sutartį parodyti atsisakė, motyvuodamas, tuo kad tai yra derybų su Nord Stream AG paslaptis. A. A. vadovaujama įmonė UAB „Banginis“ priklauso Baltic Sea Rac asociacijai. A. A. įgaliojimų vesti derybas su Nord Stream AG dėl kompensacijų žvejams, nutiesus dujotiekį Baltijos jūros dugne A. B. vadovaujamai Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai ( toliau LŽPGA) nedavė. Tačiau A. B. derėjosi ne tik LŽPGA asociacijos žvejų vardu, bet ir žvejų, nepriklausančių minėtai asociacijai, vardu. Pasirašius sutartį dėl kompensacijų, žvejams buvo skirtos vienkartinės išmokos, kurių dydis siekė apie 20 000 EUR. Kadangi žvejai nebuvo supažindinti su derybų eiga, nei su sutarties turiniu, todėl visiškai neaišku, kokią pinigų sumą Nord Stream AG skyrė kompensacijoms ir kokiu pagrindu buvo skirtos 20 000 EUR dydžio kompensacijos. Tuo tarpu Danijos ir Švedijos žvejams buvo išmokėtos dvigubai didesnės kompensacijos, siekiančios 50 000 EUR. Be to Sutarties 2.2 punkte nurodyta išmokėtinos kompensacijos suma skaičiais 20 000 EUR, o žodžiais parašyta trisdešimt tūkstančių. Natūralu, kad kyla klausimas dėl neskaidrių derybų ir pinigų iššvaistymo. Todėl tuo pagrindu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. atžvilgiu, pagal LR BK 182 ir 183 straipsnius. Derybose su Nord Stream AG asociacija Baltic Sea Rac, kurios nariu yra jo vadovaujama UAB „Banginis“, nedalyvavo ir LŽPGA asociacijos neįgaliojo jos atstovauti, todėl nesutinka su tokia jo teises varžančia sutartimi. Ne visi žvejai yra LŽPGA asociacijos nariai, todėl jų vardu be įgaliojimo derėtis LŽPGA neturėjo teisės. LŽPGA asociacija jo vardu derėtis su Nord Stream AG nebuvo įgaliota, tačiau jam taip pat buvo skirta kompensacija, kurios atsisakė. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-15 nutartimi nutraukdamas bylą konstatavo, kad sutarties tarp Nord Stream AG ir LŽPGA asociacijos UAB „Banginis“ nėra saistomas. Pažymėtina, kad tokio dydžio kompensacijos, kuri buvo jam skirta neužtektų įsigyti lokacinei įrangai reikalingai žvejoti Baltijos jūros teritorijoje, kurioje yra nutiestas dujotiekis. Dujotiekis nutiestas šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, t.y. ne per Lietuvos teritoriją, tačiau ES šalių žvejai turi teisę žvejoti visoje Baltijos jūros teritorijoje. Jo įmonei UAB „Banginis“ priklausantiems laivams, žvejojantiems šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, bus reikalinga lokacinė įranga. Pradėtas ikiteisminis tyrimas prokurorės I. M. buvo nutrauktas, tačiau su jos ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvais jis nesutiko ir sprendimą apskundė aukštesniam prokurorui bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtą nutartį, atnaujinti ikiteisminį tyrimą apskundė A. B. Klaipėdos apygardos teismui, bylą teismas nutraukė. Tai, kad jis kreipėsi į ekonominių nusikaltimų tarnybą ir į prokuratūrą norėdamas išsiaiškinti tiesą dėl A. B. veiksmų, t.y. galimai didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, jo nuomone nėra nusikaltimas, o spaudoje išsakyta jo nuomonė bei paviešinti ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai nėra šmeižimas. Spaudoje jis išreiškė savo nuomonę apie vykusias neskaidrias derybas su Nord Stream AG bei suderėtas mažas kompensacijas žvejams dėl žvejybos suvaržymo, nutiesus dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad A. A. apšmeižė jį spaudoje, t.y. dienraštyje „Respublika“ teigdamas, esą jis išvaistė dideles pinigų sumas - < „UAB „Banginio“ vadovas įtaria, kad prisidengęs savo asociacija A. B. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą“, „A. B. veikla nukreipta ne mūsų žvejams padėti, o asmeniškai pasipelnyti“>. A. A. žinojo, kad 2010-11-15 Klaipėdos apygardos teismas bylą nutraukė, motyvuodamas, tuo kad pinigų paskirstymas yra jo vadovaujamos LŽPGA asociacijos vidaus reikalas, todėl nesant nusikalstamos veikos požymių ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tačiau A. A. toliau jį šmeižia, kaltindamas jį LŽPGA asociacijai Nord Stream AG skirtų pinigų iššvaistymu ir 2010-09-28 „Respublikos“ dienraštyje paskelbė teiginius, kurių pagrindu Klaipėdos apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. A. A. vadovaujama UAB „Banginis“ nėra LŽPGA nariais ir bet kokia apie asociaciją skelbiama informacija yra nusikalstama veika. Nord Stream AG deryboms su žvejais vesti patys pasirinko jo vadovaujamą LŽPGA asociaciją, vienijančią daugelį Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų. Vesdamas derybas su Nord Stream AG, veikė LŽPGA asociacijos įstatų ribose, derėjosi dėl kompensacijų žvejams, dėl galimo žvejybos ribojimo nutiesus dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Derybose, vykusiose tarp Nord Stream AG ir jo vadovaujamos LŽPGA, atstovavo visų žvejų interesus. Įgaliojimo atstovauti A. A. jam nereikėjo ir jo neturėjo, nes jis turi įgaliojimą atstovauti visus Lietuvos Respublikos žvejus. Kadangi A. A. atsisakė būti atstovaujamas, todėl nebuvo jo atžvilgiu priimta jokių sprendimų. Derybų metu nebuvo diskriminuojamas A. A., nors jis ir nėra LŽPGA asociacijos narys, jam taip pat buvo paskirta kompensacija, kurios jis atsisakė. Derantis su Nord Stream AG dėl kompensacijų Lietuvos žvejams, reikėjo įrodyti, kokiose teritorijose žvejoja Lietuvos žvejai, nuo to priklausė ir kompensacijų dydis. Dujotiekis yra šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, tačiau Baltijos jūra yra bendra visoms ES šalims ir žvejai gali žvejoti visoje Baltijos jūros teritorijoje, taip pat ir šiaurinėje dalyje. Dujotiekis eina ne per Lietuvos teritorinius vandenis, tačiau žvejojant visoje Baltijos jūros teritorijoje dalinių trukdžių žvejybai gali būti. Todėl Nord Stream AG reikėjo pateikti trijų metų duomenis, kokioje teritorijoje ir kiek Lietuvos žvejų laivų žvejoja Baltijos jūroje. Šioje informacijoje buvo nurodyti ir A. A. vadovaujamai įmonei UAB „Banginis“ priklausantys žvejybiniai laivai, žvejojantys šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, todėl ir jam buvo numatyta 50 000 Lt kompensacija. Šios kompensacijos A. A. atsisakė. Jokios asmeninės naudos iš derybų jis neturėjo ir LŽPGA asociacijai skirtų lėšų neiššvaistė. Mažesnes kompensacijas nei Švedijos ir Danijos žvejai Lietuvos žvejai gavo todėl, kad dujotiekis eina ne per Lietuvos Respublikos teritoriją. Dėl neteisėtų A. A. veiksmų jam padaryta didelė moralinė žala. Šiuo metu yra Klaipėdos miesto tarybos narys ir dalyvauja rinkimuose. Spaudoje paskelbta informacija kad jis kaltinamas pinigų iššvaistymu, sumažina galimybę būti išrinktam į miesto tarybą. Be to, dėl konfliktų su A. A., maždaug prieš 2-3 metus susirgo antros stadijos cukriniu diabetu. Dėl to prašo priteisti iš A. A. 100 000 Lt neturtinės žalos.

A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas žodžiu, raštu, skelbiant spaudoje ar internete. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Jei skleidžiama žeminanti, kompromituojanti kitą asmenį informacija yra teisinga, ji nelaikoma šmeižimu ir nėra nusikaltimas. Asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje, atitinka Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalį. A. B. teigimu 2010-05-28 A. A. kreipėsi į AVPK ENTS su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, siekiant išaiškinti galimas LŽPGA asociacijos nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 ir 183 straipsniuose. Patikslintame 2010-06-14 pareiškime A. A. nurodė, kad LŽPGA asociacijai, vadovas A. B., Nord Stream AG kompanija patikėjo išdalinti kompensacijas žvejams. Tačiau asociacija pagal sutartį patikėtus Nord Stresam AG pinigus padalino neviešai, nesąžiningai, pasiūlydama tik po 14 286 EUR, kurių akivaizdžiai nepakanka įsigyti įrangai, reikalingai žvejoti dujotiekio rajone ir tuo pagrindu galima daryti išvadą, kad LŽPGA asociacija dalį kompensacijoms skirtų pinigų pasisavino arba iššvaistė, panaudodamas juos ne pagal paskirtį, o LŽPGA asociacijos reikmėms. A. B. teigia, kad tokiais savo veiksmais A. A. pažemino, apkalbėjo ir apšmeižė LŽPGA asociacijos vadovą A. B.. Teismo posėdžio metu išsiaiškinta, jog pagal A. A. pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK NTB ENTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 184 str. 1 d. Tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės I. M. 2010-08-26 nutarimu buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties. Apskundus prokurorės nutarimą aukštesniam prokurorui, Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas skundą 2010-09-27 nutarimu atmetė. A. A. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2010-09-27 nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. A. B. apskundus šią nutartį Klaipėdos apygardos teismui, teismas priimdamas 2010-11-15 nutartį pasisakė, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. A. pareiškime nurodytų aplinkybių nutrauktas pagrįstai. Baudžiamojo proceso paskirtis ginti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas ( LR BPK 1 str.). Šių teisių ir laisvių gynimas baudžiamojoje teisenoje reiškia ne tik konkretaus asmens interesų gynimą bet ir viešo intereso gynimą. Remiantis šiomis nuostatomis kiekvienas asmuo turi teisę ginant savo interesus, kreiptis į teisėsaugos institucijas, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas ir išsiaiškinti tiesą. Tokią teisę asmeniui suteikia įstatymas, todėl A. A. veiksmai – ginti savo interesus, siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų sunkių nusikaltimų, nelaikytini nusikaltimu. Nukentėjusysis A. B. kaltina A. A. tyčia paskleidus spaudoje tikrovės neatitinkančią informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai padarytų sunkių nusikaltimų. Nukentėjusiojo teigimu, A. A. žinojo, kad jo vadovaujama UAB „Banginis“ nėra LŽPGA asociacijos narys, todėl bet kokia neigiama apie asociaciją skleidžiama informacija ar žinia, laikytini nusikalstama veika. Teigė, kad A. A. ir toliau skleidė šmeižiančią informaciją spaudoje, nors Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-05 paliko galioti prokurorų sprendimus - nutraukti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu. Teisės teorijoje žinia apibrėžiama kaip informacija apie faktus ir jų duomenis, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo institucijų priimti nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei nutraukimo yra faktiniai duomenys, kurie buvo pateikti teismui, todėl laikytina, kad šie duomenys yra vieši ir teismo sprendimu gali būti pripažįstami įrodymais, kurie nelaikytini faktais neatitinkančiais tikrovės. A. A. straipsnyje „Klaipėdos žvejai pasiraitojo rankoves mūšiui“ išspausdintame „Respublikos“ dienraštyje išsako savo nuomonę dėl LŽPGA asociacijos neskaidraus pinigų paskirstymo žvejams ir slaptų derybų su dujotiekį tiesiančia įmone Nord Stream AG bei galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo. Tuos pačius teiginius A. A. išdėstė 2010-05-28 skunde Klaipėdos apskrities VPK ENTS bei 2010-06-14 skunde Klaipėdos apskrities VIPK NTB ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui. „Respublikos“ dienraštyje išspausdintame minėtame straipsnyje apgailestauja, kad ikiteisminis tyrimas prokurorės I. Mačiulienės buvo nutrauktas. Taigi reikšdamas savo nuomonę dienraštyje „Respublika“ 2010-09-28 išspausdintame straipsnyje „Klaipėdos žvejai pasiraitojo rankoves mūšiui“, A. A. nieko neišgalvojo, jokių tikrovės neatitinkančių žinių nepaskleidė. Straipsnyje A. A. rėmėsi prokurorės I. M. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei medžiaga išdėstyta minėtuose skunduose, neturėdamas tikslo A. B. apšmeižti ar pažeminti. Neabejotina, kad paskleista žinia apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų A. B. atžvilgiu yra negatyvi, tačiau neiškraipanti faktų ir todėl nelaikytina šmeižimu. Be to, kaltinamojo A. A. veiksmuose, reiškiant savo nuomonę spaudoje paremtą faktais, nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 subjektyviosios pusės – tyčios. Nuomonė yra asmens skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y., reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią, kaip jau minėta, galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Ar buvo paskelbta žinia, ar pareikšta nuomonė, teismas sprendžia pagal konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad visuomenė turi teisėtą interesą būti informuota apie baudžiamųjų bylų procesą ir juo domėtis. Šiuo aspektu Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 13 „Dėl informacijos apie baudžiamąjį procesą skleidimo per žiniasklaidos priemones“ pabrėžiama reportažų apie baudžiamuosius procesus svarba siekiant informuoti visuomenę ir įgalinti ją įgyvendinti teisę kontroliuoti (droit de regard) baudžiamosios justicijos funkcionavimą (Pareiškimo Nr. 20893/03, Sprendimas priimtas 2008 m. vasario 14 d.). A. B. teigė, kad A. A. spaudoje jį šmeižė ir Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu. Tačiau teismo posėdžio metu nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį nutraukti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu 2010-11-15, o straipsnis dienraštyje „Respublika“ apie pradėtą ir nutrauktą ikiteisminį tyrimą bei jo apskundimą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiajai prokurorei, išspausdintas 2010-09-28. Taigi A. A. dar nežinojo apie galutinį ir neskundžiamą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. B. atžvilgiu dėl galimai padarytų sunkių nusikaltimų, t.y. didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas, o nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Taigi pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tik tuo atveju, jeigu yra visos šios aplinkybės: 1) yra duomenų, kad asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, paskleidimo faktas; 2) paskleisti duomenys yra apie nukentėjusįjį; 3) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; 4) paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 5) duomenys pateikiami per visuomenės informavimo priemones. Pagal šį straipsnį kaip matyti atsakomybė asmeniui kyla, tik esant visoms išvardintoms aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Šį nusikalstamos veikos požymį būtina nustatyti, pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. Kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, A. A. veikoje nėra visų aplinkybių, kurios atitiktų LR BK 154 str. 2 d. Viena iš tokių aplinkybių – kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Be to nėra subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad A. A. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, tokiu būdu siekdamas apginti savo teises, neturėdamas tikslo apšmeižti A. B.. A. A. veiksmai pateikiant informaciją, kaip žinią apie pradėtą ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu bei savo nuomonės spaudoje reiškimas apie LŽPGA asociacijos neskaidrų pinigų paskirstymą žvejams ir slaptas derybas su dujotiekį tiesiančia įmone Nord Stream AG bei galimai didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, nelaikytini tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimu per visuomenės informavimo priemonę ar spaudoje.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad A. A. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d., todėl jis išteisintinas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Kadangi kaltinamasis išteisintinas, atmestinas ir nukentėjusiojo A. B. civilinis 100 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti bei atmestinas prašymas priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujančio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, teismas nepripažįsta proceso išlaidomis netgi tuo atveju, jei kaltinamasis išteisinamas (LR BPK 106 str.). Todėl kaltinamojo prašymas apmokėti jo turėtas išlaidas 3000 Lt už advokato teisinę pagalbą, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 303-307 str.

nusprendžia:

A. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. civilinį ieškinį atmesti.

A. A. prašymą dėl 3000 Lt proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.