Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-08-17 · Civilinė byla Nr. e2-5623-223/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-17
Bylos Nr.
e2-5623-223/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04486-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
S.
Atsakovas
S. Č.
Kategorijos
  • 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-5623-223/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04486-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 42.1.; 42.3.; 42.10.; (S) 63.3.; 116.5.1.; 116.5.2.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 17 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S.IMPERIJA Creditor.lt ieškinį atsakovei S. Č. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovė 101,70 Eur skolą, 135, 29 Eur palūkanų, 1,36 Eur delspinigių, 28,96 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur žyminį mokestį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2015-06-18. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato galimybę teis­mui remiantis by­lo­je esančiais įro­dy­mais priim­ti spren­di­mą už akių ieško­vo pra­šy­mu, jei­gu at­sa­ko­vė be patei­si­na­mos priežas­ties per teis­mo nusta­ty­tą ter­mi­ną ne­pa­tei­kė at­si­lie­pi­mo į ieš­ki­nį (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą teismas įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2013-07-02 atsakovė su ieškove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.37232, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 300 Lt kredito sumą, numatant grąžinimo terminą – 2013-10-01 (10-12 b. l.). 2013-10-10 atsakovė su ieškove pasirašė papildomą susitarimą dėl 2013-07-02 sutarties, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti 352 Lt (101, 95 Eur). Atsakovė įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti įmokas nevykdė ir ieškovei liko skolinga 101, 70 Eur. Atsakovė įsipareigojo už faktiškai išmokėtą ir negrąžintą kreditų sumas mokėti ieškovei Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 105,74 procentų dydžio palūkanas už naudojimąsi ieškovės suteiktais pinigais (Sutarties 6. punktai) bei už visas laiku nesumokėtas sumas mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) per dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (Sutarties 9.1. punktas). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad pagrindinė kredito skola ieškovei sudaro 101,70 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsniu, ieškovė atsakovei paskaičiavo delspinigius, kurie sudaro 1, 36 Eur, kurie iš atsakovės priteistini.

Remdamasis Sutarties 6 punktu, ieškovė paskaičiavo atsakovei 135, 29 Eur palūkanų, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Atsižvelgdamas į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovė pakankamai ilgą laiko tarpą nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių. Atsakovė įsipareigojo už faktiškai išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą mokėti ieškovei sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi ieškovės suteiktais pinigais (Sutarties 6.1. p.) bei už visas laiku nesumokėtas sumas mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) per dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (Sutarties 9.1 p.). Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 105, 74 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, patyrė būtent tokio dydžio (135,29 Eur) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito, delspinigių ir palūkanų priteisimo, išdavus trumpalaikį, į teismą kreiptasi praleidusi pakankamai ilgą laiko tarpą nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovei sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti, palūkanų 135, 29 Eur suma mažintina, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 50 Eur palūkanų.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d. reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies (CK 6.38, 6.57, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.210, 6.886 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 101, 70 Eur skola, 1, 36 Eur delspinigių, 50 Eur palūkanų, 28, 96 Eur skolos išieškojimų išlaidų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2015-06-15 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79, 80, 88, 92, 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 68 procentai ieškovės reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistinas 10,02 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.).

Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.) (2 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 101, 70 Eur (vieno šimto vieno euro 70 ct) skolą, 1, 36 Eur (vieno euro 36 ct) delspinigius, 50 (penkiasdešimties eurų) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10, 20 Eur (dešimties eurų 20 ct) žyminio mokesčio – ieškovės S.IMPERIJA Creditor.lt, įmonės kodas 302458437, naudai.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė