Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 23 d. neužtikrino savo dukters D. Z. gim. (duomenys neskelbtini), tinkamos priežiūros, neužtikrindamas, kad dukra lankytų mokyklą ir taip nepanaudodamas tėvų valdžios vaiko interesais padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai. D. K. prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.1), todėl byla teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).

Nustatytų faktinių aplinkybių ir D. K. kaltės, padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtinimui pateikta administracinio nusižengimo bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodoma pažeidimo esmė ir yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas: prisipažįsta ir gailisi dėl nusižengimo (b.l.1-2), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą: 2018-03-16 Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pardėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. Z. dingimo be žinios. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir įvertinus sutrinktus duomenis, nustatyta, kad D. Z. iš namų išėjo savo noru, niekam nepranešusi, visą paieškos laikotarpį gyveno pas tėvą D. K., nei ji pati, nei tėvas niekam apie jos buvimo vietą nepranešė, D. Z. visą paieškos laikotarpį nelankė mokyklos (b.l.3-5). Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus: baustas už pažeidimus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.7-8).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas yra privalomas. Įvertinus minėtų teisės normų nuostatas spręstina, kad būtent tėvams tenka pareiga užtikrinti tai, kad jų vaikai lankytų mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleidinėtų pamokų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalies požymius. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad D. K. nepakankamai panaudojo savo kaip tėvo valdžią tinkamam dukters auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti.

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, kad D. K. skirtina ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu 637 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

D. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti nuobaudą- įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.