Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1

2017 m. spalio 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. P., institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. P. procesiniai dokumentai 2018 m. birželio 7 d. įteikti ir apie bylos nagrinėjimo laiką pranešta per kompetentingą Norvegijos instituciją (e. b. priedo b. l. 9-12, 32,). Įstatyme numatyta teise paskirti įgaliotą asmenį nepasinaudojo (CPK 805 str.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovės prašymu, byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (LR CPK 246 str. 2 d.).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametis vaikas K. P., (duomenys neskelbtini), kartu su motina J. K., močiute B. K. ir teta V. K. (mamos seserimi) gyvena vieno kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai, tvarkingas, švarus. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos geros sąlygos gyventi, turi daug lavinimo ir ugdymo priemonių. Ieškovės teigimu, atsakovas nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, paskutinį kartą ji su A. P. matėsi 2017 m. vasario 22 d., kai vaiko tėvas pasiūlė jai išsikraustyti iš jam priklausančio namo Norvegijoje arba mokėti už nuomą. Išvadą teikianti institucija neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į vaiko poreikių tenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką (e.b. priedo, b. l. 3-5).

2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog su atsakovu santuokos nėra sudarę, kartu gyveno Norvegijoje atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiančiame name. Atsakovas Norvegijoje gyvena 7 metus. Gyventi kartu nebegalėjo, nes jis nuolat vartojo alkoholį, nesirūpino nei ja, nei ką tik gimusiu šalių kūdikiu. 2018 m. vasario 22 d. atsakovui išvijus ją su vaiku iš šeimos namų, ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko auginimo ir išlaikymo. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose, ketina vaikelį auginti pati iki jam sueis 2 metai. Vaikas specialiųjų poreikių neturi yra sveikas.

2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė pati viena augina vaiką, atsakovas nereaguoja į ieškovės skambučius, yra užblokavęs telefono numerį. 2017 m. lapkričio 1 d. griežtai pareiškė, kad neišlaikys nei savo vaiko, nei ieškovės, ir pasiūlė, jog ieškovė mokėtų jam nuomos mokestį už asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą. 2018 m. vasario mėnesį ieškovė turėjo palikti šeimos namus Norvegijoje. Sugrįžus į Lietuvą, ieškovė turėjo susipirkti pačius būtiniausius sūnaus auginimui reikalingus daiktus, nes jie liko Norvegijoje. Atsakovas vaiku nesirūpina, nesidomi. Ieškovės atstovė advokatė nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteisimas nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos, už 5 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad K. P., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės J. K. ir atsakovo A. P. sūnus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko K. P., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina J. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. P. po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervedant pinigus į ieškovės sąskaitą, esančią Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės J. K. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai: butas,kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/240 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota transport priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 527,81 Eur.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. P. Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų. Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis Norvegijoje per mėnesį 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 28 d. sudarė 25 000 NOK (2 618,63 Eur).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnametis vaikas yra mažametis, tačiau užtikrinti jo poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis abiejų šalių turtinė padėtis yra gera. Atsakovo atlyginimas per mėnesį, lyginant su ieškovės gaunamomis pajamomis (vaiko priežiūros išmokomis), viršija 5 kartus, o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso trys nekilnojamieji turto objektai, kurie nėra apsunkinti nei hipoteka, nei areštu. Taip pat ieškovei priklauso viena transporto priemonė. Duomenų, apie atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius (transporto priemones) daiktus, nėra. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovas didesne dalimi privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes šiuo metu ieškovė yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose ir jos galimybės gauti didesnes pajamas yra ribotos.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, negalima pamiršti ir jų nepilnamečio vaiko poreikių. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalių mažametis sūnus K. P. yra vienerių metų dviejų mėnesių amžiaus, auga namuose prižiūrimas ieškovės. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį išleidžiama 340 Eur : maistas – 100 Eur, drabužėliai, avalynė – 80 Eur, sauskelnėms – 30 Eur, žaislai, lavinimo priemonės – 40 Eur, vaistai, vitaminai, purškikliai – 40 Eur. Taip pat ieškovė nurodė, kad sūnui reikėtų daryti masažus, vežti į baseiną, vasaros metu – prie jūros, kas kainuotų apie 600 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad išleidžia sūnaus išlaikymui aukščiau nurodytas sumas (CPK 178 str.).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23).

Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas - nuolatinis lėšų teikimas kasdieninių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas.

Atsižvelgiant į tai, jog tėvų turtinė padėtis leidžia vaikui teikti didesnį išlaikymą, negu, kad minimalų, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius, įvertinus bylos visetą, atsižvelgiant į teismų praktiką išlaikymo priteisimo bylose, bei vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei į tai, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio tenkintinas iš dalies.

Teismas mano, kad nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra vieneri metai ir du mėnesiai, poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį po 700 Eur, iš kurių po 500 Eur turėtų skirti vaiko tėvas A. P. ir po 200 Eur turėtų skirti motina J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaikų motina, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo (CK 3.192 str., 3.198 str., 3.185 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė nurodė, kad jos paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui K. P. už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos – 2018-03-13, skaičiuojant į mėnesį po 500 Eur, sudaro 2 500 Eur (5 mėn. x 500 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui neteikia nuo 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau teismo vertinimu negalima teigti, kad būtent nuo to momento atsakovas neteikia išlaikymo, nes šalys tuo metu, kaip nurodė pati ieškovė gyveno kartu atsakovui priklausančiame name, todėl laikytina, kad ieškovė ir atsakovas nepilnametį vaiką išlaikė abu. Teismas sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2018 m. vasario 22 d., kai ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku buvo priversta palikti šeimos namus Norvegijoje ir grįžti į Lietuvą, nes atsakovas iš ieškovės reikalavo mokėti už namo nuomą. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 2018 m. vasario 20 d. nuomos sutartis bei pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, iš kurios matyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje deklaruota 2018 m. vasario 26 d. Tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už 19 dienų laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. vasario 22 d. (kai šalys pradėjo gyventi skyrium) iki ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 13 d.).

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. P., naudai priteistinas 316,66 Eur (500 Eur : 30 d.= 16,66 Eur x 19 d.), išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 19 dienų laikotarpį (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio, išlaidos advokato pagalbai sumokėti sudaro 1 000 Eur.

Patenkinus ieškinio reikalavimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1d.).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 189,50 Eur (500 x 12 mėn. x 3 proc. + 316,66 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys yra patenkintas 61 %, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 610 Eur (1 000 Eur x 61 %) (CPK 88 str.1d.1p.,6 p.8 p., 9 p., 93 str.1d.,2d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p.)

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis šimtus eurų), per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t.y. nuo 2018 m. kovo 13 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 316,66 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 66 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 685 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 189,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.