Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavęs pareiškėjo L. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas L. O. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti, nes pareiškimas pareiškėjo vardu paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu (pareiškimu, prašymu) asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį (pareiškimą, prašymą) teismas ex officio. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą), bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą) pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą), t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą) (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 straipsnis), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos.

Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CPK 56 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą, o atstovų pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymo nustatyta tvarka išduotame ir įformintame dokumente (CPK 57 str.). Šiuo atveju ieškovo vardu ieškinį padavė ir jį pasirašė S. N.. Pareiškimą padavęs (pasirašęs) asmuo – S. N. pateikė L. O. 2013 m. vasario 28 d. išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį teisę jam vesti bylą teisme fizinio asmens – L. O. vardu (CPK 57 str.), tačiau prie jo nėra dokumento, patvirtinančio, kad pareiškimą padavęs (pasirašęs) fizinio asmens įgaliotas asmuo – S. N. - yra advokatas ar advokato padėjėjas, arba jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir jis atstovauja savo artimą giminaitį, nes tik tokiais atvejais įstatymas suteikia teisę atstovauti fizinį asmenį civilinėje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p.).

Todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškimą atsisakytina priimti, nes jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškimą padavusiam asmeniui išaiškintina jo teisė, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu (CPK 137 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 - 5 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo L. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo kaip suinteresuoto asmens vardu paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškimą padavusiam asmeniui.

Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškimą padavusiam asmeniui grąžinti procesinius dokumentus.

Išaiškinti pareiškimą padavusiam asmeniui jo teisę, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Kartu su aukščiau nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.