Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovei J. Š. ir jos atstovui advokatui Jonui Amšiejui, trečiajam asmeniui R. Š. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl paramos iš tėvo priteisimo pagal J. Š. ieškinį atsakovui A. Š. ir trečiajam asmeniui R. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo R. Š. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ji nurodė, kad su dukra J. ir kitais nepilnamečiais vaikais-G. Š. gim.2000 m ir N. Š. gim.2005 m gyvenanti (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Pati nuolatinių pajamų neturinti,o vasaros laiku kiek pajamų gaunanti iš uogavimo ir grybavimo,paramą iš savo gaunamos pensijos jai teikia neįgali motina. Tačiau jos gaunamų pajamų neužtenka dukrai J. ir nepilnamečiams vaikams išlaikyti.Atsakovas turi verslo liudijimą ir užsiima individualia veikla.Dėl to tėvas turėtų prisidėti prie pilnametės dukros išlaikymo,kadangi dukra mokosi vidurinės mokyklos dieniniam skyriuje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą,kad po to galėtų siekti įgyti geresnę specialybę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

Pateiktu gimimo liudijimu(b.l.6) patvirtinama,kad atsakovas yra J. Š. gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos 2013-08-20 pažymos(b.l.7)matyti,kad J. Š. mokosi šios mokyklos 12 –oje klasėje.

Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.15)matyti,kad J. Š. gyvena su motina (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.192¹ str. 1 d. numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

CK 3.192¹ str. 2 d. numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192¹ str. 3 d. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šio straipsnio nuostatų konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto ir išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata.

Pagal CK 2.5 str.1 d. pilnamečiu asmeniu laikomas asmuo, kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Lietuvos Respublikos Konstituricinis Teismas 2007-06-07 nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 str. 3 dalies ( 2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” pripažino, kad CK 3.194 str. 3 d. ( 2004-11-11 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

LR Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime konstatuojama, kad įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, besimokančius vidurinės, profesinės, aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, kad išlaikymą iš tėvų priteisti minėtam paramos reikalingam pilnamečiui asmeniui būtų galima tik tada, kai šis pilnametis asmuo būtų išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti lėšų, reikalingų studijoms nurodomoje mokykloje. Tačiau grindžiant pagal konstitucinę priedermę, pirmiausia įsipareigojimų naštą turi prisiimti valstybė ir tam tikra apimtimi paskirstyti visuomenės nariams, tačiau tas paskirtymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos, ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009 ir kt.).

Teismų praktikoje minimi kriterijai dėl paties pilnamečio vaiko padėties : sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.

Teismų praktikoje minimi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis:

-ar jie turi galimybių išlaikymui teikti.

-negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties;

-išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; -

-priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti;

-tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R.. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos dieniniame skyriuje siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokslas truks iki 2014-08-31. Ieškovė negauna jokios stipendijos,mokymosi laiku neturi galimybių dirbti, savo savarankiškų pajamų neturi ,nekilnojamojo turto,iš kurio galėtų gauti pajamų,neturi.Iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti,kad ieškovei yra būtina atsakovo materialinė parama mokymosi laikotarpiu,kadangi tretysis asmuo R. Š. iš savo gaunamų pajamų nebūtų viena pajėgi užtikrinti ieškovės išlaikymą,nes tretysis asmuo R. Š. turi prisidėti ir prie kitų dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo . Dėl to teismas laiko,kad šiuo atveju esant pagrindui atsakovui teikti išlaikymą pilnamečiam besimokančiam asmeniui šis išlaikymas nustatytinas 300 Lt dydžio,kas padėtų ieškovei jos mokymosi laiku patenkinti minimalius mokymosi ir pragyvenimo poreikius.

Tenkinant ieškinį, atsakovas privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas – LR CPK 93 str. 1 d. Šiuo atveju atsakovas turėtų sumokėti valstybei 108 Lt žyminio mokesčio(300x12 mėn.=3600x0,03=108) ir 403,60 Lt už advokato teisinę pagalbą ieškovui ,teiktą pagal 2013-07-23 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-13-T-2777-3262 ir šios tarnybos 2013-10-28 pažymą Nr.TP-7-(2.10)-2069.

Vadovaujantis LR CK 3.192¹ str., LR CPK 259 - 260, 263-267, 269-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Š. a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą pilnametei dukrai J. Š. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 300 ( tris šimtus ) litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013m rugsėjo 1d. iki J. Š. mokysis pagal vidurinės mokyklos mokymo programą iki 2014 m rugpjūčio 31d.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. Š. a.k(duomenys neskelbtini)(vieną šimtą aštuonis) litus žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) 403,60 Lt (keturis šimtus tris litus šešiasdešimt centų )litų už ieškovei J. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą šioje byloje.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.