Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams be baudos, konfiskuojant jam priklausančio turto 500 Lt sumai. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams viešųjų darbų, nustatant išdirbti po 20 valandų per mėnesį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 19 parų areštą;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikintas nuteistajam R. Č. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuria panaikintas R. Č. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skirtos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su N. Z. metu, kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvo sritį, po to kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį, rankomis iš nugaros paėmęs už kaklo laikė stipriai suspaudęs, tuo nukentėjusiajai padarė poodines kraujosrūvas nosies nugarėlėje ir kakle, nosikaulių lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė N. Z. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinime vieta ir laikas nurodyti teisingai, užėjo pas N. Z. į butą, bendravimo eigoje įvyko konfliktas, nukentėjusioji pradėjo jam priekaištauti, kad jis kada nori ateina, kada nori išeina, susiginčijo. Žodžių tiksliai neatsimena, buvo pasakyta išeiti iš buto, jam išeinant nebuvo vieno bato, tai buvo vieninteliai jo batai. Paklausė nukentėjusiosios, kur batas, ji pasakė, kad nežino. Tada toliau vyko konfliktas dėl avalynės, lauke lijo, pasakė, kad niekur neis. Tuo metu kaip tik buvo įsiteisėjęs nuosprendis, turėjo važiuoti į kalėjimą ir sportbačius buvo nupirkęs specialiai į įkalinimo įstaigą. Susinervino, paėmė viena ranka nukentėjusiajai už kaklo iš nugaros ir suspaudė, todėl ir liko hematoma. Pripažįsta, kad buvo sudavęs nukentėjusiajai į pilvą, smūgis į nosį galėjo būti kaip mosikavimas ranka, o nenusitaikius tiesiai į nosį, tai nebuvo piktybinis veiksmas. Jeigu jo smūgis į nosį būtų buvęs stiprus, nukentėjusioji būtų nukritusi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas nosikaulio lūžis buku daiktu, tokius jos parodymus suprato, kad smūgis jai buvo suduotas kaip su lazda, bet jokios lazdos neturėjo, todėl savo kaltę neigė. Įvykio metu buvo blaivas. Batas jam nėra gražintas. Savo veiksmus vertina neigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad anksčiau niekada nėra teistas už smurtą. Nori atsiprašyti nukentėjusiosios už sukeltą fizinį ir dvasinį skausmą, tokie veiksmai tikrai nebuvo suplanuoti. Civilinį ieškinį atlygins. Prašo skirti švelnesnę bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 17 val., atėjo pas N. Z., su kuria yra pažįstamas apie metus laiko (tuo metu buvo blaivus), dažnai pas ją lankydavosi, miegodavo, lytinių santykių neturėjo. Atsikėlęs apie 19 val. pastebėjo, kad nėra vieno sportbačio. Paklausė N. Z., kur jo batas, į ką ji atsakė „nieko tu negausi“ ir užrakino duris, kad jis niekur neišeitų, kodėl nenori jo išleisti, nepaaiškino. Apie tris minutes vyko žodinis konfliktas dėl neatiduodamo bato ir užrakintų durų. Tuomet jis ranka pastūmė N. Z. link durų, nes ji neleido jam praeiti ir nuėjo link išėjimo iš buto. N. nusekė paskui jį link išėjimo, tada jis jai uždėjo ant sprando dešinės rankos delną ir paklausė, ar atiduos batą. N. Z. atsakė, kad nieko neatiduos, jis atsirakino duris ir išėjo iš namų. Dėl konflikto N. Z. nieko nesakė, kad skambins į policiją, telefono ar kitų daiktų jai pasiimti nedraudė. Jis N. Z. fizinio skausmo nesukėlė ir nemušė. Žalos ligonių kasoms neatlygins (b. l. 56, 69).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. Z. parodė, kad viskas buvo taip kaip pasakojo kaltinamasis. Baigiamųjų kalbų metu paaiškino, kad kitas R. Č. batas buvo koridoriuje, jis buvo kartu su marškinėliais. Tai sužinojo tik po to, kai atvažiavo policija ir jai parodė, kad daiktai gulėjo koridoriuje. Kai viskas įvyko jos sūnus buvo lauke, pamatė ją verkiančią, išsigando, klausė, kas atsitiko, jos mamos tuo metu nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. ji buvo namuose viena, sūnus buvo lauke, kai pas ją į namus apie 19.45 val. atėjo jos draugas R. Č., su juo yra pažįstami apie du mėnesinius, kartu negyvena. Atėjęs pas ją R. Č. buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvatus, agresyviai nusiteikęs. Užėjęs į namus jis atsisėdo ant lovos ir su ja bendravo. Paprašius jo išeiti iš namų, pastarasis atsisakė. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. Č. pradėjo šaukti ant jos ir pradėjo stumdyti. Ji paėmė jo vieną raudoną sportbatį ir marškinėlius, kuriuos ji išmetė į koridorių. Dėl to R. Č. pradėjo šaukti ant jos ir sakyti „aš niekur neisiu“ tada jis sugriebė ją už kaklo ir pradėjo tampyti. Ji paprašė jo išeiti, ir nustoti ją kratyti, R. Č. dar kartą paklausęs „kur mano batas“ negavo iš jos atsakymo ir sudavė jai vieną kartą per pilvą. Sakydamas „aš tau ką pasakiau“ tada ji nukrito ant žemės, R. Č. paėmė ją už plaukų ir pradėjo kratyti. Nustojęs ją kratyti jis nuėjo į kambarį, ji nubėgo į koridorių. Paėmusi vaiko telefoną išbėgo į koridorių ir paprašė kaimynų iškviesti policiją, tačiau kaimynai atsisakė kviesti ir pasakė aiškintis patiems. Tada ji pati iškvietė policiją. Kol ji kvietė policiją, R. Č. išėjo. Ji nepastebėjo, kur jis išėjo. Nuo suduotų jai smūgių vieną kartą per veidą ir pilvą ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji N. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. ji buvo viena namuose, apie 19 val., iš anksto neįspėjęs, R. Č. vėl atėjo pas ją. Jis buvo išgėręs, ji alkoholio nevartoja. Jis pasibeldė į duris, ji pravėrė duris. Pamatė, kad ten R. Č., jo ji dėl asmeninių priežasčių nenorėjo matyti, todėl neįleido ir liepė išeiti. Jis jėga pastūmė duris ir įėjo į butą. Ji liko virtuvėje, o R. Č. užėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Po kažkiek laiko ji jam vėl liepė išeiti iš jos buto, jis atsisakė. Jis pasakė, kad jam karšta ir nusirengė marškinėlius, liko tik su šortais, nusiavė sportbačius. Ji supyko ir jo marškinėlius bei sportbačius išmetė į bendrą koridorių, jis nematė kaip ji išmetė. Tada jis pradėjo klausinėti, kur jo marškinėliai ir sportbačiai. Ji atsakė, kad nežino, pasakė „ieškok pats“. Jis pradėjo jai sakyti „duodu 3 sek, kad sportbatis būtų pas mane“. Žodinis konfliktas peraugo į fizinį smurtą, kai ji ėjo iš virtuvės į kambarį R. Č. atsistojo ir smogė jai kumščių į pilvą. Ji pasakė „ką tu darai?“, tada R. Č. smogė jai dešine ranka į nosį ir pradėjo sakyti „kur mano batas?“, paėmė ją už gerklės ir pradėjo smaugti. Nuo skausmo ji nukrito ant kelių, tuomet R. Č. ją paėmė už pakaušio ir palenkė galvą į žemę, sakydamas „galiu tave padaryti invalide, jeigu nepasakysi kur yra mano batas“. R. Č. ją paleido, ji atsistojo, paėmė vaiko telefoną, kadangi vaiko telefonas buvo arčiau ir nuėjo į virtuvę. R. Č. nusekė paskui ją į virtuvę kur norėjo atimti telefoną, kad ji niekam neskambintų. Ji jam telefono neatidavė, tuomet R. Č. uždarė virtuvės duris sakydamas ,,niekur tu neisi“ ir neleido jai išeiti. Dar kartą paprašė išleisti ją ir nestipriai nustumiant R. Č. išbėgo į koridorių, kur pasibeldė į kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto (kaimyno vardo nežino, nebendrauja, tik sveikinasi) duris. Kaimynas atidarė duris, ji jo paprašė iškviesti policiją, į ką kaimynas pasakė „patys aiškinkitės, aš policijos nukviesiu“. Visa tai R. Č. girdėjo ir matė, nes stovėjo šalia įėjimo į butą. Kaimynas uždarė duris, tada ji nubėgo toliau į laiptinę, kur iš vaiko telefono iškvietė policiją. Atėjus prie buto, R. Č. jau nebuvo, nes pabėgo, pro kur nematė, laiptinėje liko tik raudonos spalvos sportbatis. Atvykę medikai ją apžiūrėjo vietoje, į ligoninę važiuoti atsisakė, nes jos vaikas, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, buvo kieme. Medikai pasakė savarankiškai kreiptis į medicininę įstaigą. 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 11.30 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kadangi jai pradėjo labai skaudėti nosį, kur jai nustatė nosies lūžimą ir gerklės hematomą (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. F. (I. F.) parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pas jį atėjo kaimynė N. iš (duomenys neskelbtini) buto, kuri buvo susijaudinusi ir prašė iškviesti policiją. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad nori išvaryti nepageidaujamą asmenį iš buto, o jis neišeina. Pamatė prie durų stovintį kažkokį vyrą, kuris pasakė esantis N. meilužis. Jis pasakė, kad nesikiš į jų reikalus ir uždarė duris. N. išėjo kažkur į koridorių, o tas vyriškis liko stovėti prie buto durų (b. l. 47).

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad nukentėjusioji N. Z. kreipėsi nurodydama, jog 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.45 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos draugas R. Č.. Kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir R. Č., pastarasis jai vieną kartą sudavė kumščiu į nosį, pilvą ir tempė už plaukų. Ji patyrė fizinį skausmą ir prašo nubausti R. Č. (b. l. 1).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d., apie 19.33 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos N. Z. draugas prieš 2 minutes sudavė jai į nosį, pilvą ir galvą. Draugas pasišalino, kur, nežino. GMP atsisakė (b. l. 3).

BPC Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas BPC garso įrašas pavadinimu „2019_08_12_19-33-57_25.16.mp3“, kurio trukmė 1 min. 58 s. Garso įraše užfiksuota, kad pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus specialistės bei pranešėjos N. Z.. Moteris kviečia pagalbą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atėjo draugas (ne sugyventinis) ir pradėjo ją mušti, sumušė ką tik. Davė į nosį ir labai stipriai į pilvą, taip pat į galvą. Ant nosies yra mėlynė, greitosios pagalbos nereikia. Draugas pasišalino, ji šiuo metu yra išėjusi į koridorių (b. l. 44).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra seifinėmis durimis, ant durų išorinių laužimosi žymių nerasta. Už poros metrų nuo buto durų užfiksuotas gulintis raudonos spalvos batas (b. l. 11-12).

Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad N. Z. buvo nustatytas nosies kaulų lūžis ir gerklės (kaklo priekinės dalies) sumušimas (b. l. 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3546/2019 (01) nurodyta, kad remiantis N. Z. medicininių dokumentų duomenimis, jai nustatytos poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje ir kakle, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. N. Z. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl nosikaulių lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad N. Z. nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir nosikaulių lūžis galėjo būti padaryti griūnant ir nosies sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu, ar galimai, paviršiumi. Poodinės kraujosruvos kakle griuvimui nebūdingos (b. l. 28-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėjo E. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad būnant aktyviose pajėgose kartu su tyrėju I. V. (V1212) atvyko į įvykio vietą, kur nukentėjusioji N. Z. buvo užpulta pažįstamo. Po užpuolimo pažįstamas R. Č. pasišalino. Vyras kartu su moterimi negyvena. Patikrinus įvykio vietoje esančią namo prieiga vyras nebuvo rastas ir sulaikytas (b. l. 15).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teisme kaltinamasis R. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę neigė, tačiau, kaip paaiškino posėdžio metu, vien dėl to, kad tiksliai nesuprato jam inkriminuojamų kaltinimų esmės. R. Č. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios N. Z. parodymai, kurie esminėmis aplinkybėmis sutampa su kaltinamojo parodymais, bei jos pareiškimas, liudytojo I. F. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas bei specialisto išvada. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad R. Č. konflikto su nukentėjusiąja N. Z. metu, tyčia kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pilvo sritį, po to kumščiu sudavė jai vieną smūgį į nosį, rankomis iš nugaros pusės paėmęs už kaklo laikė stipriai suspaudęs, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosrūvas nosies nugarėlėje ir kakle, nosikaulių lūžį. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų R. Č. padarytų sužalojimų nukentėjusiajai būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas tikslina kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad kaltinamasis paėmęs už kaklo smaugė nukentėjusiąją, nurodant, kad jis tik buvo stipriai suspaudęs ir laikė ją už kaklo, kadangi tyčios smaugti nukentėjusiąją teismas nenustatė. Nei specialisto išvadoje, nei pirminėse nukentėjusiosios paaiškinimuose ir parodymuose nėra užfiksuota, kad R. Č. būtų smaugęs N. Z., to nenurodė ir kaltinamasis, kurio parodymus dėl įvykio aplinkybių teisme patvirtino nukentėjusioji. Toks patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. Č. teistas 9 kartus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą neteistas (b. l. 76-80), tačiau priešingai nei teigia kaltinamasis, yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (plėšimą bei viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu vartojo smurtą kito asmens atžvilgiu), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (b. l. 89-116), jau pakankamai ilgą laiką oficialiai niekur nedirba (b. l. 87), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 88), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Anksčiau R. Č. atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės atėmimas, tiek ir švelnesnės bausmės, taip pat taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog ankstesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį už BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. Č. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal šį nuosprendį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Pagal minėtą nuosprendį 2020 m. rugpjūčio 5 dienai neatliktos bausmės dalis yra 1 mėtai 6 mėnesiai ir 16 dienų, todėl prie pastarosios bausmės (kaip didesnės) pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, jokie pagal anksčiau priimtą nuosprendį atlikti bausmės (ar suėmimo) laikotarpiai neįskaitomi, nes bausmė bendrinama su neatlikta bausme pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 45,90 EUR sumai dėl nukentėjusiosios gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (b. l. 35, 38, 155). Byloje neginčytinai nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiosios N. Z. sveikatą. Teisme kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, sutiko atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. Č. civilinio ieškovo naudai priteisiant 45,90 EUR turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos sportinis batas, supakuotas į plastikinį paketą Nr. 465386, perduotas saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 13, 14) – sunaikintinas kaip menkavertis, kadangi kaltinamasis nepageidavo, kad batas būtų jam grąžintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, R. Č. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, prie juo paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. Č. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 45,90 turtinę žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos sportinį batą, supakuotą į plastikinį paketą Nr. 465386, perduotą saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.