- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- I-3556-554/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl teisės aktų reikalavimų atitinkančių sąlygų nesudarymo bendrabučio tipo patalpose laikotarpiais nuo 2013-08-08 iki 2014-02-21, nuo 2015-05-14 iki 2015-12-02.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4), skundo papildyme (b.l. 48) nurodė, kad nuo 2008-05-16 atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN). Nuo 2013-08-08 iki 2014-02-21 buvo paskirtas gyventi į 16-ą būrį, 160 brigados 2 miegamąjį, kuriame nebuvo užtikrinta teisės aktais numatyta gyvenamojo ploto norma, dalį ploto užėmė baldai. Gyvenamojoje patalpoje būdavo didelė drėgmė, trūko oro, sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, dėl to luposi dažai, byrėjo tinkas. Nurodė, kad taip pat gyveno 16 būrio 4 miegamajame, kuriame situacija tokia pat kaip ir 2 miegamajame. Nuo 2015-05-14 iki 2015-12-02 buvo paskirtas gyventi į 5 būrį, 50 brigadą 64 vietą, kurioje taip pat nebuvo užtikrintas teisės aktais nenumatytas gyvenamasis plotas. Dėl to pareiškėjas tapo irzlus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo psichologiškai pailsėti. Visą laiką neturėjo nuosavos spintelės, pakankamai ilgą laiką tekdavo miegoti be patalynės, nes Alytaus PN neoperatyviai atiduoda paimtą skalbti patalynės komplektą, kadangi vienas iš dviejų turėtų komplektų susidėvėjo, teko išmesti, todėl liko tik su vienu patalynės komplektu. Dėl to patyrė diskomfortą, negalėjo kokybiškai išsimiegoti, patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b.l. 9-13) nurodė, kad nuo 2013-08-16 iki 2013-08-21, nuo 2013-09-11 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-09, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-20, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-21, nuo 2014-01-31 iki 2013-02-18, nuo 2014-02-21 iki 2014-02-25 paskirtas į 16 būrį, 2 miegamąjį, kuris yra 45,15 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,22 kv.m. Nuo 2015-01-06 iki 2015-01-13, nuo 2015-02-03 iki 2015-02-10, nuo 2015-03-17 iki 2015-04-14 paskirtas į 16 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,57 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,18 kv. m, nuo 2015-05-14 iki 2015-05-19, nuo 2015-05-20 iki 2015-06-03, nuo 2015-06-09 iki 2015- 07-15, nuo 2015-07-17 iki 2015-12-02 paskirtas į 5 būrį, 4 miegamąjį, kuris yra 44,98 kv.m ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,21 kv.m. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose - t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Pabrėžė, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita - su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita - su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (87 etatai, pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Taigi, tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos susiplanavimo, priklauso ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau. konstruktyvia, prasminga veikla. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-07-09 įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio gyvenamoji patalpa 16 būrio 2 ir 4 miegamuosiuose ir 5 būrio 4 miegamajame buvo aprūpinta 1 spintele prie lovos vienam asmeniui. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą būrį), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo. 2014-12-12 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas (tarp jų BI ir KTP), akto Nr. PA-369 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. 2014-12-14 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus pataisų patalpas (tarp jų BI ir KTP), akto Nr. PA-436 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažymėjo, kad pažeidimų Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Ginčo laikotarpiu 16 ir 5 būriai nebuvo tikrinti, tačiau Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose būtų tinkama oro temperatūra, drėgmė ir apšvieta. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 p. Pareiškėjas naudojosi savo nuosava patalyne, todėl Alytaus PN jam papildomos patalynės komplekto neišdavė. Pareiškėjui nusprendus naudotis valdiška patalyne ir raštiškai parašius prašymą, Alytaus PN jam būtų skyrę pataisos namų patalynę, tačiau pareiškėjo prašymų dėl patalynės nebuvo gauta. Pataisos namai nuteistiesiems, kurie nesinaudoja nuosava išduoda du komplektus patalynės. Alytaus PN patalynė yra skalbiama kartą į savaitę, pataisos namų skalbykloje ir gražinama po savaitės.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundėsi miego sutrikimais, nerimu dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Siūlyta gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiais nuo 2013-08-08 iki 2014-02-21 ir nuo 2015-05-14 iki 2015-12-02 bendrabučio tipo patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Bylos duomenimis (b.l. 9-10, 14-15) nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2013-08-16 iki 2013-08-21, nuo 2013-09-11 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-09, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-20, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-21, nuo 2014-01-31 iki 2013-02-18, nuo 2014-02-21 iki 2014-02-25 pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 16 būryje, 2 miegamajame. Laikotarpiais nuo 2015-01-06 iki 2015-01-13, nuo 2015-02-03 iki 2015-02-10, nuo 2015-03-17 iki 2015-04-14 pareiškėjas buvo paskirtas paskirtas į 16 būrį, 4 miegamąjį, o laikotarpiais nuo 2015-05-14 iki 2015-05-19, nuo 2015-05-20 iki 2015-06-03, nuo 2015-06-09 iki 2015- 07-15, nuo 2015-07-17 iki 2015-12-02 - paskirtas į 5 būrį, 4 miegamąjį.
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios kameros plotą padalinant iš konkrečios kameros miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis (b.l. 9-10, 21-22) nustatyta, kad 16 būrio 4 miegamojo plotas yra 44,57 kv.m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto, 5 būrio 4 miegamojo plotas yra 44,98 kv. m, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto. Šie atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Taigi, teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 16 būrio 4 miegamajame ir 5 būrio 4 miegamajame buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į nustatyto dydžio gyvenamąsias patalpas ir jo argumentai dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų ploto atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl teisės aktais numatyto gyvenamojo ploto neužtikrinimo jam atliekant laisvės atėmimo bausmę 16 būrio 2 miegamajame pažymėtina, kad atsakovas pateikė teismui duomenis, jog 16 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 45,15 kv.m, įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,22 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis, nurodydamas, kad 16 būrio 2 miegamajame buvo įrengta 16 miegamųjų vietų. Iš TIS Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1635-422/2016 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje įsiteisėjusiu 2016-03-29 teismo sprendimu buvo konstatuota, jog laikotarpiais nuo 2012-12-10 iki 2013-01-15 ir nuo 2013-11-15 iki 2014-12-18 16 būrio 2 miegamajame buvo įrengta 16 gyvenamųjų vietų. Taigi, vienam asmeniui teko 2,8 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas 16 būrio 2 miegamajame gyveno periodiškai nuo 2013-08-08 iki 2014-02-21, todėl administracinėje byloje Nr. I-1635-422/2016 vertintas laikotarpis iš esmės atitinka laikotarpį, kuomet pareiškėjas gyveno 16 būrio 2 miegamajame. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus PN pateikti įrodymai šioje administracinėje byloje ir administracinėje byloje Nr. I-1635-422/2016 vieni kitiems prieštarauja, darytina išvada, kad atsakovo atstovas nagrinėjamoje byloje nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam gyvenant 16 būrio 2 miegamajame jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose 93 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (pareiškėjui trūko nuo 0,3 kv.m gyvenamojo ploto, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai). Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose būdavo drėgna, trūko oro, sienos buvo pažeistos pelėsio, luposi tinkas. Teismo nuomone, šiuos nepatogumus pareiškėjas sieja su gyvenamųjų patalpų ploto trūkumu (perpildymu), todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintini kaip gyvenamųjų patalpų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad visą laiką neturėjo spintelės. Pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų bendrabučio tipo patalpoje kiekvienam nuteistajam turi būti skirta viena spintelė. Atsakovo atstovas atsiliepime teigia, jog 16 būrio 2 ir 4 miegamuosiuose ir 5 būrio 4 miegamajame vienam nuteistajam buvo skirta viena spintelė. Šis atsakovo teiginys kitais jokiais įrodymais nepaneigtas, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją būtų kreipęsis dėl to, jog jam nėra skirta spintelė, todėl pareiškėjo argumentai dėl spintelės nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad kas antrą savaitę turėjo miegoti be patalynės, kadangi nebuvo operatyviai grąžinama skalbimui paimta patalynė. Atsakovo atstovas neginčija pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Alytaus PN yra skalbiama kartą į savaitę ir grąžinama po savaitės. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, taip pat ir pats pareiškėjas nurodo, jog pareiškėjas Alytaus PN naudojosi nuosava patalyne (b.l. 16-20). Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją, kad jam būtų skirta patalynė iš valstybės biudžeto byloje nėra. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo pareiškėjui suteikti papildomo patalynės komplekto.
Iš į bylą pateikto medicinos dokumentų išrašo (b.l. 37-38) matyti, kad pareiškėjui yra konstatuoti dažni miego sutrikimai dėl narkomanijos, būna abstinencijos epizodai, nerimo sutrikimai, pareiškėjui yra siūlyta gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau pareiškėjas atsisako į ją vykti. Taigi, pareiškėjo nurodyti sutrikimai, jog jis tapo irzlus, negalėjo miegoti ir pan. galėjo atsirasti dėl narkotikų vartojimo. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gana ilgą laikotarpį (93 paras), tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo Alytaus PN bendrosios sąlygos. Pareiškėjui minimalus teisės aktuose nustatytas plotas nebuvo užtikrintas gyvenant bendrabučio tipo patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritoriją, taip pat galėjo sportuoti sporto aikštynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla, dirbti (b.l. 23-29). Teismo nuomone, pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kūrybine ar pan. veikla iš dalies kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trūkumą. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis - t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Pareiškėjas nurodo, jog vertinant neturtinės žalos atlyginimą turi būti atsižvelgta į EŽTT praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, tačiau pažymėtina, kad EŽTT neformuoja, nepateikia jokių bendrų ir fiksuotų sumų kriterijų, kuriais turėtų privalomai vadovautis valstybių nacionaliniai teismai. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 533 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjo D. O. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 533 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.