Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas, A8.-55-951/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-01-10
Bylos Nr.: A8.-55-951/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-01012-2019-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Pažeidėjas: M. K.
Institucija: Klaipėdos teritorinė muitinė

Kategorijos

1.4.4Bauda (ANK 25 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-55-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01012-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.3.; 9.39.; (S) 21.9.10.; 21.11.3.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, sandėlininkas M. K., būdamas atsakingas už muitinės sandėlio atidarymą, uždarymą bei sandėlyje saugomas materialines vertybes, neužtikrino, kad muitinės sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros (nebūtų išgabentos iš muitinės sandėlio patalpų be muitinės leidimo), nes Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas nuo 2018 m. spalio 18 d. 00.00 val. iki 2018 m. spalio 25 d. 00.00 val. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai 2002-04-11 buvo išduotas A tipo muitinės sandėlio steigimo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (tikrinimo metu galiojo 2012-03-02 išduoto atnaujinto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) versija), muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą (2019-03-29 surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9SR100009P) ir 2018 m. spalio mėn. muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) patalpose atlikto prekių tikrinimo metu muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo rastos prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra: 15 vnt. oro filtrų, kurie turėjo būti saugomi pagal 2010-08-04 deklaraciją Nr. 10LTSR1000IM00E8E3, 2 vnt. dirbinių iš plastikų, kurie turėjo būti saugomi pagal 2006-12-06 muitinės deklaraciją Nr. 6SR19700593, ir 114 vnt. rutulinių guolių, kurie turėjo būti saugomi pagal 1998-05-04 muitinės deklaraciją Nr. 8SR24700066. Kadangi muitinė neturėjo objektyvių galimybių patikrinti aukščiau nurodytų muitinės sandėlyje nerastų prekių, šios prekės laikomos paimtomis iš muitinės priežiūros (išgabentos iš muitinės sandėlio patalpų be muitinės leidimo). Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 242 straipsnio 1 dalimi, leidimo steigti muitinės sandėlį turėtojas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas užtikrina, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros ir būtų vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu.

Teismo posėdyje M. K. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad visa žala valstybei, kuri buvo padaryta, yra padengta. Daiktai, tai viena dėžutė filtrų ir viena dėžutė guoliukų, buvo atsitiktinai pakrauti ir išvežti, jam ir krovėjams nepasižiūrėjus. Gaminiai iš plastiko jau seniai stovėjo ir pervežimo metu jie sulūžo, todėl jie juos utilizavo. Inventorizacija dar nebuvo daryta, dėl to guolių nepastebėjo. Jis ir kiti darbuotojai galbūt ne visai atsakingai pažiūrėjo į padėtį ir neinformavo muitinės apie gaminių iš plastiko sulūžimą. Pagal įstatymo nuostatas, kai kažkokia prekė sulūžta, jis ko gero turėjo informuoti muitinę, kad jau tos sulūžusios prekės sunaikintos. Tuo momentu dėl sulūžusių ir utilizuotų prekių jis muitinės neinformavo, nes viskas buvo labai neseniai nutikę, ir dar galvojo, ką toliau darys. Muitinė kaip tik tada darė patikrinimą, dar nebuvo padaryta inventorizacija, todėl jis, kaip ir minėjo, nepastebėjo, kad nėra vienos dėžutės guolių bei vienos dėžutės filtrų, nes visada vyksta labai didelis prekių judėjimas. Iš esmės ta žala buvo padaryta labai nedidelė. Padarytos žalos dydis, jam atrodo, buvo 50 eurų ir visa ši žala valstybei buvo atlyginta. Skaitė ANK 215 str. 4 d. ir žino, kokio dydžio nuobauda jam gresia. Jis mano, kad nėra tiek nusikaltęs, jog jam būtų skirta tokio dydžio bauda, todėl norėtų, jog teismas ją sumažintų. Jis yra atsakingas už sandėlį, kad jame esančios prekės būtų tinkamai užpildytos, nedingtų iš muitinės priežiūros ir atlikdamas tokį darbą jis gauna 700 eurų neatskaičius mokesčių. Jo finansinė padėtis yra tokia, jog jis būtų nepajėgus mokėti tokio dydžio baudos, jei ją skirtų teismas. Turi du mažamečius vaikus, kuriems reikia išlaikymo. Jis gailisi dėl to, kas įvyko, pasimokė iš šio įvykio to, kad reikėjo truputį greičiau reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir greičiau priimti sprendimą, bei šiek tiek atidžiau pažiūrėti į savo ir krovėjų darbą. Pirmą kartą yra patrauktas atsakomybėn už muitinės taisyklių pažeidimus. Negalėtų pasakyti, ar praeityje buvo baustas administracine tvarka už ką nors, bet tikriausiai nėra baustas. Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų administracine tvarka buvo baustas, bet labai seniai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis norėtų, kad teismas sumažintų baudą, nes žala valstybei yra atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Be M. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 4 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu; 2019-03-29 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 9SR100009P ir jos priedų Nr. 1, 2, 3, 4 ir 6 kopijomis; prekių apskaitos lapų kopijomis;

2010-08-04 muitinės deklaracijos Nr. 10LTSR1000IM00E8E3 su joje nurodytais dokumentais kopija; 2006-12-06 muitinės deklaracijos Nr. 6SR19700593 su joje nurodytais dokumentais kopija, 1998-05-04 muitinės deklaracijos Nr. 8SR24700066 su joje nurodytais dokumentais kopija; Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto 2019-02-26 rašto Nr. (16.8.50)11D-3137 kopija; 2019-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 19/108 kopija, 2019-03-05 Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimo Nr. (16.8.50)11D-3372 tikrinamam asmeniui apie galimą nepalankų sprendimą kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-18 rašto Nr. 19/137 kopija; Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto 2019-09-24 rašto Nr. (16.8.23)11D-11427 kopija; 2019-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 19/474 su M. K., M. V. paaiškinimais bei 2013-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties su M. K. kopijomis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės 2017-10-23 įsakymo Nr. 89-1 kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės 2018-10-18 įsakymo Nr. 73 kopija; 2012-03-02 išduoto leidimo Nr. LT02064 kopija; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-01-02 rašto su 2017-12-29 atliktos muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių inventorizacijos aprašu kopija; administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, t. y. atsakingu darbuotoju už muitinės sandėlio atidarymą, uždarymą bei sandėlyje saugomas materialines vertybes, neužtikrino, kad muitinės sandėlyje saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros (nebūtų išgabentos iš muitinės sandėlio patalpų be muitinės leidimo) ir taip nesilaikė Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 215 straipsnio 4 dalį.

M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.).

Teisme buvo keliamas klausimas dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad tikrinimo laikotarpiu buvo nustatyti pažeidimai tik dėl trijų rūšių prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra: 15 vnt. oro filtrų, kurie turėjo būti saugomi pagal 2010-08-04 deklaraciją Nr. 10LTSR1000IM00E8E3, 2 vnt. dirbinių iš plastikų, kurie turėjo būti saugomi pagal 2006-12-06 muitinės deklaraciją Nr. 6SR19700593, ir 114 vnt. rutulinių guolių, kurie turėjo būti saugomi pagal 1998-05-04 muitinės deklaraciją Nr. 8SR24700066, nes muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) patalpose atlikto prekių tikrinimo metu muitinės sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) šios prekės nebuvo rastos. Be to, kaip matyti, reali žala valstybei gali būti vertinama kaip nežymi, kas rodo akivaizdžiai mažesnį veikos pavojingumą negu rūšinis tokio nusižengimo pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ANK 215 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, jo padarymą sąlygojo didelis darbo krūvis, didelis prekių srauto judėjimas, iš dalies ir kitų asmenų, dirbančių sandėlyje, veiksmai, kai sandėlyje buvusios prekės buvo per klaidą pakrautos ir išvežtos. Teismas, individualizuodamas M. K. skiriamą nuobaudą, atsižvelgia ir į tai, kad jis už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą praeityje baustas nebuvo, kas rodo, kad šis administracinis nusižengimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinis, o ne tendencingas muitinės taisyklių nesilaikymo rezultatas. Paminėtina ir tai, kad M. K. gauna palyginti nedidelį atlyginimą (700 eurų, neatskaičius mokesčių), turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko, pažadėjo teismui ateityje tokių nusižengimų nedaryti.

Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus pažeidėjo asmenybę, nusižengimo pobūdį, teismų praktiką sprendžiant panašias bylas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda – 2 800 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam formaliam nusižengimui. Todėl taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina 400 Eur bauda, netaikant ANK 215 str. 5 d. numatytos administracinio poveikio priemonės - prekių konfiskavimo. Teismo vertinimu, 400 Eur bauda bus pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, M. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 4 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė