Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. 2018 m. kovo 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-343-2018 už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstove, vykdančia darbdavio funkcijas, leido V. P. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančioje užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 10.30 val. iki 2017 m. gruodžio 22 d. 21.00 val., ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavus jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo L. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ATPK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. teismo posėdyje su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutiko ir parodė, kad 2018 m. kovo 1 d. atvykusi į darbo inspekciją buvo labai nustebusi ir šokiruota, kai išgirdo, kokiu nusižengimu kaltinama, mat V. P., dėl kurios nelegalaus įdarbinimo jai surašytas protokolas, nepažįsta. Vėliau iš matymo pažino, kad ši moteris teiravosi dėl įsidarbinimo galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. gruodžio 20 ar 21 d., tikslios datos neprisimena, pati dirbo virtuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini). Per pietus paskambino moteris dėl darbo. Po skambučio atėjo pasikalbėti, atėjusiai moteriai aprodė patalpas, įsidėmėjo, kad moteris labai daug šnekėjo, teigė norinti įsidarbinti. Tos moters nei vardo, nei pavardės neklausė, asmens dokumento neprašė. Atėjusiai moteriai pasakė, kad turi laisvų darbo vietų ir pasiūlė ateiti kitą dieną pabandyti. Dėl konkrečių darbo sąlygų nesitarė, dėl atlygio moteris net nepaklausė. Kitą dieną ta pati moteris, kurią teismo posėdžio metu atpažino kaip V. P., atėjo į užkandinę, išsikvietė ją į salę ir paprašė jai duoti kaip būsimai darbuotojai 20 Eur. Nežino, ar kas nors iš užkandinės darbuotojų girdėjo judviejų pokalbį. V. P. atsisakė duoti pinigų ir daugiau su šia moterimi jokių kontaktų neturėjo. Susipažinusi su administracinio nusižengimo bylos medžiaga žino, kad V. P. savo paaiškinime nurodė dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje dvi dienas nuo 9 iki 21 val., tačiau įmonėje nė vienas žmogus tokiu grafiku nedirba. Virėjos dirba nuo 6 val., maisto išvežiotojai ir vadybininkai dirba nuo 10 val. V. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje užkandinėje adresu (duomenys neskelbtini), įmonei priklausančioje užkandinėje (duomenys neskelbtini) ji nedirba. Prašo jos nebausti, bylą nutraukti, kadangi nepadarė jokio administracinio nusižengimo.

Liudytoja V. P. parodė, kad žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat ieško darbuotojų. Išėjusi iš ankstesnio darbo, prieš Šv. Kalėdas, tikslios datos nepamena, paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei L. K. ir pasakė, kad jai reikia darbo. Perskambinusi po valandos L. K. pasakė, kad gali ateiti dirbti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią kavinę su savo darbiniais rūbais. L. K. pasakė, kad turės dirbti kaip mokinė. Su direktore susitarė, kad pirma diena bus pabandymas, pirmą dieną dirbo 10 valandų, iki pat vakaro. Užkandinėje dirbo 4 darbuotojai. Po pirmos dienos darbo L. K. pasakė, kad jos darbas tiko, kitą dieną turi ateiti nuo 8 val. ryto, dėl darbo sąlygų nieko nesitarė. Rytojaus dieną nuėjo nuo 8 val., dirbo įvairius virtuvės darbus. Paklausė L. K., kokio dydžio darbo užmokestį moka virtuvės darbuotojams, direktorė atsakė, kad darbo apmokėjimo klausimą aptars vėliau, o oficialiai įdarbins pirmą dieną po Šv. Kalėdų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje dirbo tris dienas – pirmą dieną 10 val., kitas dvi – po 12 val. Darbo metu gaudavo pavalgyti. Už išdirbtas tris darbo dienas negavo jokio piniginio atlygio, todėl nusprendė daugiau nebedirbti. Ketvirtą dieną apie 10 val. atėjusi į užkandinę pranešė L. K. daugiau nebedirbsianti ir paprašė sumokėti už darbą. Direktorė apkaltino ją, kad ji girta ir liepė jai išeiti. Šį įžeidimą girdėjo ir kiti užkandinės darbuotojai, kurių vardų ir pavardžių nežino. 2018 m. sausio 12 d. nuėjusi į darbo inspekciją pranešė apie įvykį. Patvirtina, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore L. K. dėl konkrečių darbo sąlygų – darbo laiko, darbinių funkcijų bei darbo užmokesčio nesitarė.

Liudytoja V. M. parodė, kad penktus metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje užkandinėje adresu (duomenys neskelbtini) maisto išvežiotoja ir kasininke. Įmonei priklausančioje užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), niekada nebūna. V. P. nepažįsta, negirdėjo, kad ji būtų norėjusi įsidarbinti įmonėje. Su aujais įdarbinamais asmenimis nekontaktuoja. Jos darbo laikas – nuo 8 iki 17 val. 2017 m. gruodžio 20 d. nebuvo gavusi iš direktorės L. K. nurodymų aprodyti patalpas naujai į darbą priimamiems asmenims.

Protokolą surašiusios institucijos atstovas teisme parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas L. K. dėl nelegalaus darbo buvo surašytas remiantis V. P. 2018 m. sausio 12 d. paaiškinimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis. Institucijos atstovai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užkandinę (duomenys neskelbtini) nebuvo nuvykę, kadangi V. P. ten jau nebedirbo. Inspekcija mano, kad byloje yra surinkta pakankamai nelegalaus darbo įrodymų. Inspekcijos vertinimu, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. K. ir V. P. buvo susiklostę darbo santykiai, buvo darbo sutarties požymiai pagal DK 42 straipsnį, tačiau įstaigos vadovė to nebuvo įforminusi įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nebuvo pranešta Sodrai apie V. P. įdarbinimą. Prašo patraukti L. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir skirti baudą sankcijos ribose.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta byloje surinkta medžiaga: Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-343-2018, Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. vasario 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0888-0624, V. P. ir L. K. rašytiniai paaiškinimai, Integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai.

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Minėtoji teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su specialių įstatymų numatytu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat ir DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kodekso 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį. Tuo tarpu DK 21 straipsnis apibrėžia kas yra laikytinas darbdaviu, kuriam turėtų kilti atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį, t. y. pagal šio straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 5 dalį - darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taip pat ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad V. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kaip virtuvės darbuotoja nelegaliai su įmonės direktorės L. K. leidimu, nepakanka. 2018 m. sausio 12 d. rašytiniame paaiškinime V. P. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. nuvykusi į „(duomenys neskelbtini)“ su įmonės direktore L. K. tarėsi dėl darbo. V. P. nurodė, kad su direktore susitarė, kad dirbs slenkančiu grafiku – po 12 valandų nuo 9 val. ryto iki 21 val. vakaro, keturias dienas dirbs, keturias nedirbs, jai bus mokamas truputį didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Anot V. P., L. K. nurodė V. M. parodyti, ką, kur ir kaip reikės dirbti. V. P. paaiškinime nurodė, kad įmonėje dirbo 2017 m. gruodžio 20 d. nuo 10.30 val. iki 21 val., 2017 m. gruodžio 21 ir 22 dienomis – nuo 9 val. iki 21 val. Nurodytomis dienomis atliko virėjos funkcijas – pjaustė daržoves, darė kotletus, padažus, kepė žuvį, mėsą, virė sriubą ir kt. V. P. 2018 m. sausio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdyje jos duotų parodymų turinys yra prieštaringas. Paaiškinime V. P. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 ir 22 dienomis dirbo nuo 9 val. iki 21 val. ir būtent dėl tokių darbo valandų buvo sutarusi su L. K., tačiau teismo posėdyje V. P. teigė, kad antrą darbo dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 21 d. į darbą L. K. nurodymu atvyko 8 val. ryto. Nors rašytiniame paaiškinime V. P. nurodė, kad jau pirmo pokalbio metu su L. K. aptarė visas darbo sąlygas – darbo laiką, grafiką, darbo užmokesčio dydį, tačiau apklausiama teismo posėdyje V. P. tvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dėl darbo sąlygų - darbo laiko, darbinių funkcijų bei darbo užmokesčio nieko nesitarė, o paklausta, kokio dydžio darbo užmokestį moka virtuvės darbuotojams, L. K. jai atsakė, kad darbo apmokėjimo klausimą aptars vėliau. Rašytiniame paaiškinime V. P. nurodė, kad L. K. nurodė V. M. ją supažindinti su darbu, viską aprodyti, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. M. parodė, kad dirba įmonei priklausančioje užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), o kitoje įmonei priklausančioje užkandinėje (duomenys neskelbtini) niekada nesilanko, nes ten nėra jos darbo vieta. Liudytoja V. M. teismo posėdyje taip pat parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujai priimamais darbuotojais nekontaktuoja ir jų neapmoko, įmonėje atlieka maisto išvežiotojos ir kasininkės funkcijas. V. P. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas bei neatitikimas kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms teismui suteikia pagrįstų abejonių dėl V. P. parodymų teisingumo, patikimumo bei atitikimo faktinėms aplinkybėms. Nors V. P. tvirtina, jog ji 2017 m. gruodžio 20 – 22 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje užkandinėje (duomenys neskelbtini) atliko virėjos darbo funkcijas, tačiau be jos paaiškinimo, to nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė L. K. 2018 m. kovo 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad V. P. jos vadovaujamoje įmonėje niekada nedirbo ir tokio asmens nepažįsta. Apklausiama teismo posėdyje, L. K. teigė atpažinusi V. P. kaip moterį, kuri 2017 m. gruodžio 20 ar 21 d. buvo atėjusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) ir teiravosi dėl galimybės įsidarbinti, o atėjusi sekančią dieną prašė jai kaip būsimai darbuotojai duoti 20 Eur. L. K. parodė, kad dėl konkrečių būsimo darbo sąlygų su V. P. nesitarė, prašomos pinigų sumos jai nedavė ir daugiau jokių kontaktų su ja neturėjo. L. K. taip pat pažymėjo, kad net būdama priimta į darbą V. P. nebūtų dirbusi jos nurodytomis valandomis, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nė vienas darbuotojas V. P. nurodytu grafiku nedirba - virėjos dirba nuo 6 val., maisto išvežiotojai ir vadybininkai dirba nuo 10 val. Šiais duomenimis netikėti nėra jokio pagrindo.

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra neabejotinų, nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. K. leido jos vadovaujamoje įmonėje dirbti V. P., nesudarius su ja darbo sutarties. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo tarp šių subjektų, taip pat nėra duomenų apie susitarimą dėl darbo sąlygų ir užmokesčio. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad tarp V. P., kaip darbuotojos, ir L. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, būtų susiklostę darbo teisiniai santykiai.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog administracinėn atsakomybėn traukiama L. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienomis buvo nelegaliai įdarbinusi V. P., kad tarp jų buvo susiklostę tokie darbo teisiniai santykiai, kaip jie suprantami būtent ANK 95 straipsnio prasme. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena L. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą L. K. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.