- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- Ik-1212-189/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03288-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Viačeslavas Blaščiukas
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos (pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjo G. Č. atstovui advokatui Viačeslavui Blaščiukui (Viačeslav Blaščiuk), atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams Irutei Osičnienei ir Andžejui Filipovičiui (Andžej Filipovič), trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Rasai Račkytei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, (tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl potvarkio dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu (t. I b. l. 1-14) ir patikslintu skundu (t. I b. l. 37-47, kreipėsi į teismą prašydamas:
panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjo projektas patvirtintas kaip toks, kuriam neskiriama parama.
Teismas 2010-12-08 nutartimi prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino (t. I, b. l. 61-62).
Paaiškino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) savo Suvestinėse netinkamai vertino pareiškėjo projekto (paraiškos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) atitikimą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimams, tuo pagrindu neteisėtai nusprendė, kad projekto įgyvendinimui parama neturi būti skiriama.
Nurodė, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Ministerija) kanclerio 2010-10-08 potvarkis Nr. 4D-132 (toliau – Potvarkis) (t I b. l. 20) yra nepagrįstas bei turi būti naikintinas, kadangi atsakovas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, jog pareiškėjo paraiškoje aprašytas projektas yra ekonomiškai negyvybingas. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių argumentų patvirtinančių projekto neatitikimą ekonominio gyvybingumo kriterijui; pareiškėjo paraiška pirmajame vertinimo etape nebuvo paskelbta tinkama būti vertinama antrajame etape, tuo pagrindu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, kadangi kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas nesiekiant suteikti paramos, o paraiškų nagrinėjimo procesas buvo neskaidrus ir atliktas pažeidžiant paraiškų vertinimui nustatytas taisykles; Agentūra neįgyvendino Taisyklėse jai priskirtų funkcijų, todėl institucijos veiksmai pripažintini neteisėtais; administracinių procedūrų atlikimas buvo vilkinamas, tuo pažeistas Taisyklėse imperatyviai nustatytas vieno mėnesio terminas, kadangi atsakymą pareiškėjui pateikė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo paraiškos užregistravimo dienos. Potvarkyje tik bendrai nurodoma, kad pareiškėjas projekto verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektai atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, tačiau kokių taisyklių reikalavimų neatitiko projektas nei Ministerija, nei Agentūra nenurodė.
Pažymėjo, kad atsakovas nesant pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) 2010-05-26 rašte Nr. (8.2-10)-3-1527 (t. I b. 73) ir 2010-06-02 rašte (8.3-10)-3-1597 (t. I b.l.75) pateikta nuomone, kadangi paraiškos tinkamumo vertinimui pasitelkė ne nepriklausomą ekspertą, o kitą viešojo administravimo subjektą, kuriam nėra numatyta jokių funkcijų atliekant paraiškų vertinimą, be kita ko, Energetikos ministerija atlikdama viešojo administravimo funkcijas energetikos srityje negali būti pripažinta nepriklausomu ekspertu.
Atkreipė dėmesį, kad vienintelis Potvarkyje nurodytas projekto trūkumas yra nepakankamas ekonominio gyvybingumo rodyklių pagrindimas. Tačiau jis nėra objektyviai ir pagrįstai argumentuotas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ruošdamas verslo planą rėmėsi Kainų ir energetikos komisijos nutarimu, todėl pareiškėjo pateikti duomenys yra pakankamai pagrįsti.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija atsiliepime (t II, b. l. 5-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad įvertinusi paraišką Agentūra Ministerijai pateikė išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010 m. rugpjūčio 13 d. suvestinę Nr. SV(228), kurioje numatyta, kad pareiškėjo projektas, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrajame projektų atrankos etape pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Taisyklių 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“. Šias kainas pareiškėjas numato ir penkerių finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose.
Agentūra sprendimą priėmė remiantis Energetikos ministerijos pateiktu atsakymu, ar, vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš pirmiau minėtos veiklos, minėtas elektros energijos supirkimo kainas galima laikyti pagrįstomis. Energetikos ministerija informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Agentūra kreipdamasi į Energetikos ministeriją vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintu tarnybinio bendradarbiavimo principu.
Pabrėžė, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik realiai egzistuojančiomis situacijomis ar tokiomis, kurios yra apibrėžtos konkrečiomis garantijomis. Teisėti lūkesčiai turi būti pagrįsti ir šis pagrįstumas turi būti įrodytas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Ministerijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė pareiškėjo skundą atmesti
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime (t. I b. l. 67-69) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 22.13 punktu, pareiškėjas verslo plane turi įrodyti, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335).
Pareiškėjo pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ (Žin., 2002, Nr. 16-648; 2009, Nr. 108-4576), t. y. vėjo jėgainėms -30 ct/kWh. Šias kainas Pareiškėjas numato ir 5 finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose.
Pažymėjo, kad Agentūra, sprendimą dėl paramos nesuteikimo priėmė remiantis Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos pateiktais atsakymais (t. I b. l. 73, 75).
Nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, kad Agentūra neužtikrino efektyvaus, veiksmingo ir tinkamo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos valdymo, įgyvendinimo ir priežiūros, todėl Agentūros veiksmai yra neteisėti.
Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklėse įtvirtintomis teisės normomis, Agentūra tik parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias vėliau teikia Ministerijai. Galutinį sprendimą priima Ministerija, o Agentūra tik informuoja pareiškėją
Pabrėžė, kad nepažeidė nei vieno teisės akto, nenukrypo nuo paramos teikimą reglamentuojančių teisės aktų, priešingai - administravo paramos lėšas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.
Nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl administracinių procedūrų vilkinimo. Atsakydama paaiškino, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (Žin., 2007, Nr. 41-1562; 2009, 21-834, Nr. 53-2118) 33 punkte nustatyta, kad paraiškų vertinimas gali užtrukti ne ilgiau nei 3 mėn. Į paraiškų vertinimo terminą neįskaičiuojamas paklausimų pareiškėjui bei patikrų vietoje atlikimo terminas.
Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad priimant sprendimą pakako informacijos pateiktos Ministerijos rašte, todėl papildomai į Kainų ir energetikos komisiją nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse (labai mažos įmonės steigimas) numatyta paramos teikimo tvarka ir sąlygos, galimi ir netinkami pareiškėjai bei paramos gavėjai. Šių taisyklių VII skyriuje nustatyti tinkamumo gauti paramą vertinimo kriterijai.
Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyrius 2010-08-11 (t. I b.l. 82-83) konstatavo, jog projektas „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajone Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“ netinkamas teikti paraišką Antrajam projekto vertinimo etapui pagal priemonės Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo 2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto (toliau - Atrankos komitetas) 2010-09-08 posėdžio Nr. 22 protokoliniu nutarimu Nr. 8D-457 (5.50), atsižvelgiant į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktas vertinimo ataskaitas kaip nurodyta Potvarkyje, nutarė teikti rekomendacijas neskirti G. Č. paramą pagal pateiktą 2010-03-30 paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (t I b.l. 70).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkiu Nr. 4D-132 (t I b.l. 20), jame nurodytais teisės aktų pagrindais, patvirtintas projektų sąrašas, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, t.y. pareiškėjui parama neskiriama pagal Priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (t I b.l. 21-23).
Paramos neskyrimo priežastimi nurodoma, jog Projektas „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajone Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas vertinti antrame projektų atrankos etape pagal Priemonės pirmąją veiklos sritį, nes neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar labai mažos įmonės plėtra, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-03-15 įsakymu Nr. 3D-144 (Žin., 2008, Nr. 32-1132; 2010, Nr. 26-1223) 22.13 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.
Taisyklių 22.13 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, ketinantis steigti labai mažą įmonę kaimo vietovėje, verslo plane privalo įrodyti, jog naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Pareiškėjos pateiktose finansinėse prognozėse elektros kaina už elektros energiją, gaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, yra paremta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“, t. y. vėjo jėgainėms - 30 et/kWh. Šias kainas pareiškėjas numato ir penkerių finansinių metų prognozinėse finansinėse ataskaitose. Siekdama įsitikinti, kad pareiškėjo pateiktos prognozinės finansinės ataskaitos yra pagrįstos, Agentūra 2010 m. gegužės 19 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1095 (t I b.l. 72) ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. BRK-(10.11)-1188 (t I b.l. 74) kreipėsi į Energetikos ministeriją, prašydama pateikti atsakymą, ar, vertinant subjekto penkerių prognozuojamų metų pardavimo pajamas, gaunamas iš aukščiau minėtos veiklos, minėtas elektros energijos supirkimo kainas laikyti pagrįstomis.
Atsakydama į aukščiau minėtus raštus, Energetikos ministerija 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 (t I b.l. 73) ir 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t I b.l. 75) informavo, kad hidroelektrinėse, vėjo bei saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų, negali būti prognozuojama penkeriems metams. Taip pat šios supirkimo kainos gali būti tikslinamos, atsižvelgiant į elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, rėmimo principų, ar skaičiavimo prielaidų pasikeitimą. Pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1474 (Žin., 2001, Nr. 104-3713; 2006, Nr. 100-3862) (toliau - Aprašas), 9 punktą „Elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, iki energetikos ministro nustatomos valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais pradžios iš gamintojų perkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų“ patvirtintais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšį, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties. Perėjus prie valandinės elektros energijos prekybos su tiekėjais, iki 2020 m. gruodžio 31 d. elektros energija, pagaminta šio Aprašo 7 punkte nurodytose elektrinėse, superkama sutartinėmis kainomis, kompensuojant gamintojams skirtumą tarp pajamų lygio, apskaičiuoto pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tos rūšies ištekliams nustatytą tarifą, ir faktiškai gaunamų parduodant elektros energiją sutartinėmis kainomis pajamų, neviršijant šio Aprašo 2 priede nurodytos kiekvienos rūšies energijos išteklių metinės apimties“. Atsižvelgiant į Energetikos ministerijos raštuose nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad liberalizuojant elektros rinką Lietuvoje, artimiausiu metu elektros energijos pardavimo rinkos kainos neturėtų būti statiškos, t. y. artimiausiu metu kainos turėtų kisti, todėl pagal Priemone pateiktuose projektuose, kuriuose numatyta energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, neįmanoma prognozuoti elektros energijos pardavimo kainų penkerių metų perspektyvai. Dėl šios priežasties pareiškėjai, pateikę projektus pagal Priemonę atsinaujinančios elektros energijos gamybai skatinti, verslo plane negali objektyviai įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka arba ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Atsižvelgiant į tai, kad projekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos yra nepagrįstos, pateikta informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti, taigi pateiktas projektas pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, kaip tai nurodyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 punkte.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) 22.13 p. nustatyta, jog pareiškėjas verslo plane įrodo, kad naujas įsteigtas ūkio subjektas ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335). Atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama, tačiau tik Taisyklių 22.11 punkte nustatytu laikotarpiu ir tvarka.
Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13 p. akcentuota, jog ūkio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei: 13.1. ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta; 13.2. po gauto atsakymo į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą: 13.2.1. planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta; 13.2.2. ūkio subjekto verslo plane pateiktos finansinių prognozių sudarymo prielaidos planuojamuoju laikotarpiu žymiai skiriasi nuo Lietuvos statistinių ar Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų arba praėjusio ir/ar ataskaitinio laikotarpio duomenų ir nepateikti jas pagrindžiantys dokumentai, paaiškinimai ar skaičiavimai; 13.2.3. nepagrįstas projekto finansavimas iki paramos gavimo (atsižvelgiant į taikomą paramos mokėjimo būdą); 13.2.4. jeigu nepateikti duomenys, būtini ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti.
Nagrinėjamu atveju paramos neskyrimo priežastimi įvardinti tik šių taisyklių 13 p. ir nekonkretizuojant jo turinio, nėra adekvati nuostata įrodymams, ginčą reguliuojantiems teisės aktams ir teigimui, jog aptariamo projekto verslo plane pateiktos finansinės prognozės yra nepagrįstos ir kad tokia informacija negali būti laikoma duomenimis, pakankamais ekonominio gyvybingumo rodikliams apskaičiuoti (konkrečiu atveju nenustatyta priežastis dėl kurių asmuo buvo pripažintas netinkamu finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantis ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus).
Skundžiamo akto išvadoms pagrįsti yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010-05-26 raštu Nr. (8.2-10)-3-1527 ir 2010-06-02 raštu Nr. (8.3-10)-3-1597 (t I b.l. 73, 75) atsakant į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos paklausimą (t I b.l. 72, 74) dėl elektros energijos, gaunamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kainų. Minimame rašte Energetikos viceministras konstatuoja, jog hidroelektrinėse, vėjo ir saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina, nustatyta pagal pikinę elektros galią, dėl vykstančių šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimų negali būti prognozuojama penkeriems metams. Konstatuotina, jog šių raštų turinys nėra pakankamas argumentas paneigti pareiškėjo Projekte pateiktų kainų prognozių už elektros energiją.
Aptariant ekonominio gyvybingumo kriterijų atitikimo ar neatitikimo aspektus bei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro 2010-05-26, 2010-06-02 raštus, atsižvelgtina į Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 36 p., 41 p., 91 p. nuostatas: būtent, pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros užklausimo (-ų). Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis (41 p.).
Atlikdama projektų tinkamumo skirti paramą ir pirmumo vertinimą, jei Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip, Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus. Nepriklausomų ekspertų paslaugos perkamos teisės aktų nustatyta tvarka. Prieš teikdami paslaugas, nepriklausomi ekspertai pasirašo konfidencialumo ir nešališkumo deklaraciją (36 p.).
Siekdamas užtikrinti tinkamą ir kokybišką paramos paraiškų atranką, projektų atrankos komitetas gali pateikti rekomendacijas Agentūrai dėl nepriklausomų ekspertų paramos paraiškų vertinimui samdymo bei dėl reikalavimų šiems ekspertams (techninės užduoties).
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (labai mažos įmonės steigimas) nustato kaip turi būti vertinama paraiška, įskaitant atitikimą tinkamumo paramai gauti kriterijams. Atitikimas tinkamumo kriterijams pirmiausiai turi būti vertinamas pagal pareiškėjo ir viešuosius registruose esančius duomenis. Kai vien pagal šiuos duomenis atlikti vertinimą yra sudėtingą ar neįmanoma, tai tokiu atveju gali būti prašoma pareiškėjo pateikti papildomų duomenų, informacijos ar kreiptis ekspertus. Iš to konstatuotina, jog pareiškėjui nebuvo teikiami paklausimai dėl papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo elektros energijos supirkimo kainos klausimų.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 37 p. numatyta, jog iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia pranešimą.
Energetikos viceministro aptariamas rašto turinys nepagrįstas teisės aktais, objektyviais duomenimis ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, todėl nelaikytinas tinkamu Skundžiamo akto pagrindimu.
Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės, t.y. kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo, t.y., kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3) proporcingumo, t.y., kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4) nepiktnaudžiavimo valdžia, t.y., kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Įstatymo 8 str. 1 d. konstatuoja, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įstatymo nuostatos taikytinos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų departamento Projektų vertinimo skyriaus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo 2007-2013 metų programos priemones, V atrankos komiteto, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viceministro raštų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 sprendimams, t.y. viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams. Iš bylos medžiagos, darytina išvada, jog, nagrinėjamu atveju, aptartieji sprendimai ir juose išdėstyti motyvai nebuvo pakankami šio įstatymo prasme.
Dėl paminėtų aplinkybių Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010-10-08 potvarkio Nr. 4D-132 dalis, kuria patvirtintas G. Č. pateikto projekto įtraukimas į sąrašą projektų, kuriems parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (t.y. pareiškėjo – priemonė „Parama verslo kūrimui ir plėtra“), neskiriama, naikintina ir pareiškėjo paraiška grąžintina pakartotiniam vertinimui (paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ginčijamo potvarkio pagrindimui pateikti institucijų struktūrinių padalinių sprendimai, išvados, rekomendacijos, nepakankamai adekvatūs pateiktiems atsakovo įrodymams bei ginčą išsprendimą reglamentuojantiems teisės aktams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
patenkinti skundą ir panaikinti 2010 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkį Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ dalyje („Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nuspręsta neskirti paramos G. Č. Projektui „Vėjo jėgainės statyba ir įrengimas Vilkaviškio rajone Gražiškių seniūnijoje Vaitkabalių kaime“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.