Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-496-417/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
AN2-496-417/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00635-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-496-417/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00635-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. gynėjui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba 2017 m. balandžio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad jis 2017 m. kovo 18 d., 03.40 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam tikrinančiam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Tokiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punktą.Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu V. G. už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams. Skundžiama 2017 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi V. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. gegužės 16 d. nutarimo panaikinimo atmestas.Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis vairavo automobilį. 2017 m. kovo 24 d. paaiškinime policijos pareigūnams jis išsamiai nurodė galimas įvykio aplinkybes, nurodė, kad automobilio nevairavo, kad tai galėjo padaryti kiti asmenys, prašė išreikalauti ir prie bylos prijungti visus įrodymus, kurie galėtų paneigti ar patvirtinti mano teiginius, tačiau kaip matyti iš bylos aplinkybių, prašomų įrodymų prijungta nebuvo, o pateikta į bylą laikmena su vaizdo ir/ar garso įrašu yra tuščia. Todėl kyla klausimas, kokius įrodymus pareigūnai norėjo pateikti, ką jie bandė įrašyti, galbūt tai įrodymai, kurie patvirtintų jo kaltumą ar nekaltumą. Apeliantui visiškai neaišku iš kokių požymių ir įrodymų tiek teismas, tiek pareigūnai padarė išvadą, kad jis vairavo automobilį. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad pareigūnas jį iš nuotraukos, kuri buvo prijungta prie bylos, bei padaryta išvada, kad jis nestojo stabdomas, nes jam buvo atimta teisė vairuoti. Apeliantas nesutinka su tokiais teiginiais, nes jo išvaizda ir nuotrauka kardinaliai skiriasi, jos yra skirtingos, o vairuotojo teisės jam buvo gražintos ir jos įvykio dieną buvo galiojančios. Todėl apeliantui neaišku, kaip pareigūnas naktį galėjo įsiminti jo veido bruožus ir teigti, kad būtent jis vairavo automobilį, nors nebuvo atliktas joks atpažinimo veiksmas, nebuvo tirti kiti įrodymai, nors jis prašė pateikti į bylą vaizdo registratorių (taip pat kitus įrodymus), kuris naudojamas tarnybiniame automobilyje. Tačiau, kaip matyti iš bylos, tokios medžiagos pateikti nėra galimybių, kadangi automobilis stovėjo kitu kampu ir vaizdo nefiksavo. Apeliantas pažymi, kad įrodyti jo kaltę privalo pareigūnas, surašęs protokolą, tačiau jis negali vadovautis vien tik savo samprotavimu, nepagrįsdamas jų objektyviais įrodymais. Būtent specialiųjų techninių priemonių įrengimas tarnybiniuose automobiliuose, jų naudojimas bei gauti įrodymai yra vienas iš esminių įrodymų, įrodinėjant tokio pobūdžio pažeidimus. Tai, kad policijos pareigūnai tinkamai nepasinaudojo techninėmis galimybėmis, o tai jie galėjo ir turėjo padaryti, daro jų parodymus niekiniais. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad negalima remtis vieninteliu įrodymu, kuris nėra paremtas kitais, objektyviais, neginčijamais įrodymais. Teismas visiškai netyrė aplinkybių, kaip ir kokiu būdu buvo atliekami stabdymo veiksmai, kur tuo metu stovėjo pareigūnai, kokioje važiuojamojoje dalyje jie stovėjo, kokiu atstumu vienas nuo kito ir stabdomo automobilio jie stovėjo, netyrė meteorologinių oro sąlygų, nevertino, kad tai buvo naktis, kad automobilis važiuoja su įjungtomis šviesomis, o tai apsunkina matymą, netyrė, kokiu greičiu pravažiavo automobilis ir ar tomis sąlygomis pareigūnai galėjo matyti, kas vairuoja automobilį. Šių svarbių aplinkybių teismas tinkamai netyrė ir nevertino, o apeliantas negali pateikti kitų, svarbių jo kaltę paneigiančių įrodymų, nes pažeidimo vietoje nebuvo ir yra visiškai įsitikinęs, kad pareigūnai jam protokolą surašė vadovaudamiesi neteisinga, nepatikrinta informacija, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra sulaikytas.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis neteisingai, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės, nurodė aplinkybes apie automobilio galimą vagystę. 2017 m. kovo 19 d. atvykęs į Klaipėdos apskrities VPK pranešė, kad yra galimai pavogtas jo automobilis, nurodė, kad automobilio pasigedo jau kovo 17 d. Atlikus automobilio paiešką duomenų bazėje buvo nustatyta, kad automobilis kovo 18 d. naktį buvo nugabentas į saugojamą aikštelę, nes jo vairuotojas nepakluso policijos pareigūnų veiksmams, t. y. stabdomas nesustojo. Jam buvo pasakyta bei paaiškinta, kad jam gali grėsti atsakomybė už melagingų parodymų davimą, todėl jis atsisakė rašyti pareiškimą, norėdamas pats pabandyti išsiaiškinti aplinkybes, apie kurias vėliau nurodė savo pateiktame paaiškinime. Apeliantas tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo policijos pareigūnams teikti melagingos informacijos apie galimą automobilio vagystę ir juos klaidinti, jis galbūt suklydo nurodydamas kovo 17 dieną, o ne 18 d., tačiau jis tik norėjo išsiaiškinti bei nustatyti automobilio dingimo aplinkybes. Apgailestauja, kad dėl savo nerūpestingumo sukėlė pasekmes, tačiau tvirtina, kad jis minėtą 2017 m. kovo 18 d. naktį automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, kurio nustatyti ir nurodyti neturi galimybės, nes nežino, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal kitą ANK straipsnį, o ši byla nutraukta.Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, kad nesutinka su V. G. skundo reikalavimais ir prašo palikti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovas advokatas V. K. pateikė prašymą sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nes yra pateiktas skundas Lietuvos Respublikos generaliniam komisarui dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų stabdant V. G. vairuojamą automobilį 2017 m. kovo 18 d., apie 03 val. 40 min., bei netinkamo pareigų atlikimo tiriant bei nagrinėjant V. G. administracinio nusižengimo bylą. Visų pirma pažymėtina, kad pateiktame prašyme V. G. atstovas nepagrįstai remiasi ANK 100 straipsniu, nes šis straipsnis (Darbo laiko apskaitos pažeidimas) šioje byloje neaktualus. Iš pateikto prašymo konteksto galima spręsti, kad atstovas prašo taikyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnį, kuriame yra numatyta galimybė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą. Tačiau šiuo metu galiojantis ANK, pagal kurį vyksta V. G. administracinio nusižengimo bylos teisena, nenumato galimybės taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, o pačiame ANK nėra numatyta galimybė sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Todėl šis administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovo advokato V. K. prašymas yra nepagrįstas.Taip pat pažymėtina, kad ANK XXXVIII skyriuje yra numatyta administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo tvarka, o 658 straipsnyje yra numatyti administracinio nusižengimo pagrindai. Todėl atsiradus kokioms nors naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos priimant nutarimą dėl V. G. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, jis galės pasinaudoti minėtame ANK XXXVIII skyriuje numatyta administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo tvarka. Nors V. G. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, tačiau iš nutarimo ir skundžiamos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje matyti, kad atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir išanalizavęs papildomai gautus įrodymus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog V. G. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą pažeidimus daryti. Pažymėtina, kad V. G. skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė ir apylinkės teismui paduotame skunde, o pateikdamas prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. atstovas advokatas V. K. iš esmės pateikė analogiškus prašymus, kuriuos buvo pateikęs administracinio nusižengimo tyrimą atliekantiems pareigūnams bei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam V. G. skundą dėl Institucijos nutarimo. Taigi iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, skunde nenurodoma, jų nenustatė ir dalinį įrodymų tyrimą atlikęs apygardos teismas.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pažeidimą stebėjusius asmenis – policijos pareigūnus Ž. J., M. B., apklausė patį V. G.. Visų šių asmenų parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto nurodyta įvykių versija, t. y. kad įvykio dieną jis automobilio nevairavo, o tai darė kiti asmenys, kurių jis neturi galimybės nustatyti. Skundą nagrinėjantis teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė pažeidimą tiesiogiai stebėjusį ir jį užfiksavusį policijos pareigūną M. B., kuris apeliacinės instancijos teisme parodė, kad neturėjo techninių galimybių užfiksuoti incidento, įrašas, kuris turėtų būti pateiktas, nebuvo užfiksuotas, nes automobilis stovėjo galine dalimi į apačią, tokiu atveju įsirašo, bet vaizdas bus į viršų. To vaizdo įrašo jis neperžiūrėjo, nes neturi tam kompetencijos, tačiau kiek žino, registratoriaus užfiksuota informacija yra automobilyje ir atsakingas asmuo gali prisijungti ir pasižiūrėti, tačiau tikslesnės informacijos pateikti negalėjo, nes tai neįeina į jo kompetenciją. Liudytojas parodė, kad vaizdo įrašas daromas nuolat užvedus automobilį, tačiau jis nežino, kaip ir kiek laiko įrašas išlieka. Pamena, kad po įvykio bandė prie medžiagos pridėti tą įrašą, tačiau tokios galimybės nebuvo, taip jis ir nurodė savo tarnybiniame pranešime, taip pat negalėjo pasakyti, ar buvo fiksuojamas veiksmas po to, kai jie ieškojo jiems nestojusio automobilio bei kodėl nebuvo pagal prašymą pateikti telemetrinės įrangos įrašai. Liudytojas taip pat patvirtino, kad dalyvavo asmeniškai stabdant minėtą automobilį, buvo naktis, tačiau asmenį, kuris vairavo, matė. Patikslino, kad jis stovėjo viduryje sankryžos ant skiriamosios juostos, prie menamos ištisinės linijos, o automobilis pro jį pravažiavo maždaug iki 10 km/h greičiu. Paros laikas buvo naktis, tačiau ta vieta buvo apšviesta. Pamatė, kad prie vairo sėdėjo, kaip vėliau nustatė, pats automobilio savininkas. Tai nustatė suradus jo dokumentus, atsidarė savo duomenų bazę, kur iškart rodoma asmens nuotrauka, ir pamačius tą nuotrauką nustatė, kad panašių bruožų, tas pats asmuo vairuotojas, kuriam vėliau surašė protokolą. Su juo buvo kolega Ž. J., kuris taip pat atpažino V. G. kaip asmenį ,vairavusį automobilį, nes jie abu greta stovėjo sankryžos viduryje. Tikslindamas savo parodymus, liudytojas M. B. nurodė, kad atliekant stabdymo veiksmus tarnybinio automobilio signalinės šviesos – švyturėliai, nebuvo įjungti, o ar buvo informuotas budėtojas, kai jie pradėjo persekioti pažeidėją, nepamena (b. l. 82-83).Taigi, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme apklausto policijos pareigūno M. B. parodymų, jie patvirtina V. G. padarytą administracinį nusižengimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiek policijos pareigūno M. B., tiek Ž. J. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kurie atitinka jų pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai galėtų apkalbėti V. G. ar būti šališki. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. teiginiai, kad automobilį vairavo ne jis, o kiti asmenys, kurių jis neturi galimybės nustatyti, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams.Apeliantas skunde daug dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir paties apelianto parodymams ir jų analizei, nurodo, kad teismas nesiaiškino svarbių aplinkybių (kaip ir kokiu būdu buvo atliekami stabdymo veiksmai, kur tuo metu stovėjo pareigūnai, kokioje važiuojamojoje dalyje jie stovėjo, kokiu atstumu vienas nuo kito ir stabdomo automobilio ir kt.). Be to, pateiktame prašyme dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, buvo pateiktas prašymas išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato telemetrinės įrangos duomenis apie automobilio „Volkswagen Passat“, ekipažo Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 18 d. nuo 01 val. iki 04 val. judėjimą, užfiksuoto pažeidimo vaizdo įrašą, bei nustatyti, ar pradėjus persekioti nestojusį automobilį, budėtojui buvo perduoti persekiojamo automobilio vairuotojo požymiai. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmų atitikimas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintai policijos patrulių instrukcijai (toliau - Instrukcija) labiausiai yra reikšmingas siekiant nustatyti, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.Administracinėn atsakomybėn aptrauktas V. G. viso proceso metu neigė 2017 m. kovo 18 d., 03.40 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdoje, vairavęs automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo stabdomas policijos pareigūnų, todėl nustatinėjant, ar policijos pareigūnų veiksmai atitiko minėtoje Instrukcijoje nustatytus reikalavimus, reikšmingi tampa kiti administracinio nusižengimo bylos duomenys. Apklausti policijos pareigūnai Ž. J. ir M. B. nurodė, kad jie vilkėjo uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, tarnybinis automobilis buvo pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais, jie buvo dviese, automobilis buvo stabdomas išreiškus signalą skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas M. B. nurodė, kad atliekant stabdymo veiksmą nebuvo įjungti tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai. Tačiau šis pažeidimas, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde ir prašyme atlikti papildomą įrodymų tyrimą, nepaneigia V. G. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad nors V. G. automobilis ir buvo stabdomas naktį, tačiau tai buvo daroma miesto centre, apšviestoje zonoje, todėl vien tai, kad stabdymo metu nebuvo įjungti tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai, nepaneigia policijos pareigūnų veiksmų stabdant V. G. automobilį teisėtumo. Dėl apelianto nurodyto argumento, kad policijos pareigūnai apie jų atliekamus veiksmus nepranešė budėtojui, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktu ir V. G. kaltės dėl šio teisės pažeidimo nepašalina. Tai, kad policijos pareigūnai iš karto nepranešė budėtojui apie tai, kad V. G. stabdomas automobilis nestojo, o apie šį įvykį pranešė tik suradę V. G. automobilį, niekaip negali įtakoti V. G. padaryto administracinio nusižengimo ir jo kaltės dėl jo, nes nuo šio pranešimo ar nepranešimo nepriklauso V. G. veiksmai, jis pats vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, žinodamas tokio savo elgesio pasekmes pasirinko tokį elgesio variantą ir nuvažiavo toliau, todėl šiuo atveju policijos pareigūnų pranešimas ar nepranešimas budėtojui apie V. G. padarytą nusižengimą nepaneigia jo kaltės dėl šio pažeidimo. Įvertinus situacijos aplinkybes, kad iš karto po V. G. padaryto pažeidimo buvo siekiama surasti jo automobilį, galima pagrįstai teigi, kad policijos pareigūnai vykdė jiems Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti galimai policijos pareigūnų padaryti pažeidimai dėl stabdymo metu neįjungtų tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlių ar nepranešimo budėtojui apie nestojusį automobilį gali sukelti jiems drausminę atsakomybę (dėl to V. G. atstovas jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį komisarą, kad būtų įvertinti minėtų policijos pareigūnų veiksmai), tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad V. G. nepadarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo.Nors apeliantas skunde daug dėmesio skiria aplinkybėms, kad byloje nėra pateikti vaizdo įrašai iš policijos automobilio, todėl mano, kad policijos pareigūnai neįvykdė savo pareigos pagrįsti jo kaltę tinkamais įrodymais, tačiau pabrėžtina, kad vien ši aplinkybė nepaneigia policijos pareigūnų parodymų ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų apie V. G. padarytą administracinį nusižengimą. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju ir be apelianto nurodytų duomenų administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Taigi, priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų Ž. J. ir M. B. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją, kontekstą, tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Pirmosios instancijos teismas apklausdamas policijos pareigūnus, aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis jie stabdė V. G. vairuojamą automobilyje, kokioje kelio dalyje jie buvo, kokiu atstumu pravažiavo V. G. automobilis ir kitas aplinkybes, tai išsamiai išanalizuota skundžiamoje nutartyje. Įvertinus papildomai ištirtus įrodymus ir visų apklaustų asmenų parodymus ir kitą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumą, įtikinamai buvo paneigta V. G. versija, kad jis automobilio nevairavo. Tuo tarpu paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaravo kitai administracinio nusiengimo bylos medžiagai. Iš byloje pateikto V. G. 2016 m. kovo 24 d. paaiškinimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad nurodė, jog atsikėlęs ryte pamatė, jog automobilio dokumentai yra vietoje, striukėje, tačiau raktelius rado padėtus kambaryje, šalia telefono (b. l. 25). Tačiau iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. rugsėjo 19 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad V. G. policijai pranešdamas apie automobilio vagystę nurodė, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš namo kiemo buvo pavogtas 2017 m. kovo 17 d., apie 16.00 val., rakteliai buvo palikti užvedimo spynelėje, dokumentai palikti automobilio viduje (b. l. 46), kai tiek savo 2016 m. kovo 24 d. paaiškinime, tiek duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu V. G. nurodė, kad tik 2017 m. kovo 18 d. pavakary pastebėjo, jog aikštelėje nėra jo automobilio. Aiškinantis aplinkybes teisme, V. G. negalėjo paaiškinti, kodėl jis policijai nurodė, kad automobilis buvo pavogtas dar 2017 m. kovo 17 d., apie 16.00 val., kaip ir negalėjo nieko paaiškinti apie asmenis, kuriuos jis įtarė pažeidimo metu vairavus jo automobilį. Todėl V. G. parodymų prieštaringumas pagrįstai buvo įvertintas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju pažymėtina, kad, nors administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn yra atleidžiamas nuo pareigos teikti įrodymus. Šiuo atveju, V. G., būdamas suinteresuotas bylos baigtimi ir pateikdamas versiją, kad nusižengimo padarymo metu jo automobilį galimai vairavo kiti asmenys, nepateikė jokių duomenų apie šiuos asmenis, nors pats nurodė, kad tai yra jo draugai, su kuriais jis tą vakarą buvo namuose, nedėjo jokių pastangų, kad padėtų policijos pareigūnams nustatyti šiuos asmenis, galimai, anot V. G., padariusius administracinį nusižengimą, už kurį yra nubaustas V. G.. Vertinant skundo argumentus apie Institucijos pareigos pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę neįvykdymo, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu V. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. G. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius