Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – dvylikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš V. L. ir A. M. I. B. solidariai priteista 651 Eur turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. L. ir A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai priteista 2272,07 Eur už A. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L. ir A. M. nuteisti už tai, kad jie 2016 m. liepos 25 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, matydami vienas kito smurtinius veiksmus ir jiems pritardami, būdami apsvaigę nuo alkoholio, sudavė rankomis ir kojomis A. B. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, padarė sužalojimus smūgių vietose bei ne mažiau kaip 4 kartus į galvą, ir padarė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, menką kraujo išlają po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą į galvos smegenų skilvelių sistemą, suminkštėjimo zonas kairio pusrutulio pakaušinėje skiltyje ir kamieno srityje, muštinę žaizdą kaktos dešinėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos ir dešinio momens srityse, kraujosruvą kairiajame smilkininiame raumenyje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su gleivinės vientisumo pažeidimu ir I danties viršutiniame žandikaulyje kairėje nuskėlimu, dėl to nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų A. B. 2016 m. liepos 26 d. 20.15 val. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko ir nuteistojo A. M. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl apeliacinių skundų argumentų dėl nuteistųjų kaltės ir veikos kvalifikavimo

5.2. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 420/2016(03) matyti, kad A. B. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų komplikacijų. A. B. kūno tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, menka kraujo išlaja po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą, suminkštėjimo zonos kairio pusrutulio pakaušinėje skiltyje ir kamieno srityje, muštinė žaizda kaktos dešinėje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose kaktos ir dešinio momens srityse, kraujosruva kairiajame smilkininiame raumenyje, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su gleivinės vientisumo pažeidimu ir I danties viršutiniame žandikaulyje kairėje nuskėlimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje ir kairėje kojoje (t. 1, b. l. 69-72). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas R. P. patvirtino baudžiamojoje byloje pateiktą specialisto išvadą. Ekspertas paaiškino, jog nukentėjusiajam buvo suduoti keturi smūgiai į galvą, kurie paliko žymes. Smūgiai buvo suduoti: į kaktos dešinę pusę, kurioje buvo muštinė žaizda susiūta gydymo įstaigoje, dešinę momens projekciją, dešinio momens ir pakaušio ribą bei kairio smilkinio momens projekciją. Taip pat ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajam gydymo įstaigoje buvo tamponuota nosis, kadangi kakta ir nosis apima kumščio amplitudę, todėl šis sužalojimas buvo priskirtas prie vieno smūgio. Ekspertas teigė, jog didžiausia tikimybė, kad kraujo išsiliejimas atsirado nuo poveikio į kaktos dešinę pusę, kadangi minėtas smūgis buvo palyginus stipriausias, nes toje vietoje buvo pažeistas odos vientisumas. Pasak eksperto, kiti trys smūgiai į galvą, esminės reikšmės atsiradusioms pasekmėms neturėjo, tačiau galėjo pasunkinti pačią nukentėjusiojo būklę. Taip pat eksperto teigimu, nors pagal apimtį masyvesnis sužalojimas buvo dešinio momens srityje, tačiau įvertinus tai, kad minkštieji audiniai buvo sužaloti kaktoje, o ne momens srityje, jis daro prielaidą, kad stipresnis smūgis buvo į kaktos dešinę pusę ir turėjo didesnę įtaką atsiradusioms pasekmėms (t. 2, b.l. 146).

5.3. Nuteistojo V. L. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tiek baudžiamojoje byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 420/2016(03), tiek teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas R. P. nurodė, kad A. B. mirė nuo vieno smūgio suduoto nukentėjusiajam į dešiniąją galvos pusę, o tokį smūgį pasak apelianto sudavė būtent nuteistasis A. M.. O nuteistasis A. M. teigia, jog neaišku ar būtent jo suduoti smūgiai turėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms, kadangi lieka neaišku kur būtent ir kieno smūgiai buvo suduoti. Iš tiesų pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas R. P. teigė, jog tikėtina, kad A. B. galėjo mirti nuo vieno smūgio suduoto nukentėjusiajam į dešiniąją galvos pusę. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertinama visų įrodymų visuma, iš kurių šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam A. B. į galvą buvo suduota daugiau nei vienas smūgis. Tokias aplinkybes patvirtino ir patys nuteistieji V. L., A. M. bei liudytojai J. G., G. D., taip pat ir baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada. Juo labiau, kad ir ekspertas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiajam į galvą buvo suduoti keturi smūgiai, trys iš jų buvo suduoti A. B. į dešinę galvos pusę, o jo išvada dėl vieno mirtino smūgio sudavimo yra tik tikėtina. Be to, ekspertas pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino ir tai, kad pagal apimtį masyvesnis sužalojimas A. B. buvo padarytas dešinio momens srityje, tačiau įvertinus tai, kad minkštieji audiniai buvo sužaloti kaktoje, o ne momens srityje, ekspertas darė prielaidą, kad stipresnis smūgis buvo į kaktos dešinę pusę ir turėjo didesnę įtaką atsiradusioms pasekmėms. Taigi iš eksperto paaiškinimo matyti, jog nukentėjusiajam A. B. padaryti sužalojimai tiek kaktos dešinėje pusėje, tiek dešinio momens srityje buvo stiprūs ir abu sužalojimai galėjo turėti įtakos atsiradusioms pasekmėms, tik vienas sužalojimas galėjo turėti didesnę įtaką nei kitas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikomi bendravykdytojais; tokiais atvejais nėra būtina, kad kiekvienas padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2008, 2K-7-156/2010, 2K-224/2012, 2K-162-895/2015). Taigi mirtinų smūgių skaičius yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama sprendžiant kaltės klausimus. Teismas turi įvertinti ne tik objektyviuosius kaltininkų veiksmus, bet ir veikos subjektyviuosius požymius. Išvada apie kiekvieno iš kaltinamųjų tyčią daroma įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai išanalizavus kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, o ne įvertinant tik vieno iš kaltinamųjų poelgį.

5.4. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad nuteistasis V. L. nenorėjo nužudyti A. B., byloje nėra tokį nuteistojo tikslą patvirtinančių duomenų, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvykio eiga, tai yra dėl V. L. suduotų smūgių ranka ir koja nukentėjusiajam į galvą, taip pat dėl A. M. ranka suduoto smūgio į galvą, nukentėjusysis A. B. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga V. L. ir A. M. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog abu nuteistieji veikė išvien, matė vienas kito veiksmus ir, pritardami vienas kitam, abu smurtavo prieš nukentėjusįjį, suduodami jam į gyvybiškai svarbią, lengvai pažeidžiamą kūno vietą – galvą. Normalaus protinio išsivystymo žmonės, kokie pagal bylos duomenis ir yra nuteistieji V. L. ir A. M., privalėjo suvokti ir suvokė, kad jie kartu suduodami smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sunkiai sužaloti A. B. ar net atimti jam gyvybę, ir, nors nenorėjo jo mirties, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra nuteistieji V. L. ir A. M. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010). Esant šių aplinkybių visumai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. L. ir A. M. veikdami bendrininkų grupe nužudė A. B.. Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie išankstinį V. L. ir A. B. susitarimą sužaloti A. B., apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad toks susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, tai yra tiek V. L., tiek A. M. matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, vienu metu naudojo fizinį smurtą prieš A. B. – V. L. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, o A. B. suduodamas smūgį ranką į galvą. Tokia V. L. ir A. M. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad abu nuteistieji veikė netiesiogine tyčia, tai, kuris iš bendravykdytojų padarė mirtį sukėlusį sužalojimą šiuo atveju nėra svarbu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo pirmiau aptartus nuteistojo V. L. veiksmus vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl V. L. paskirtos bausmės

6. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog V. L. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Gynėjo teigimu pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam V. L. neįvertino aplinkybės, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nesiekė tokių pasekmių bei neveikė bendrininkų grupe. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami, nes yra nepagrįsti.

6.1. Apygardos teismas V. L. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. L. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Skirdamas bausmę apygardos teismas įvertino tai, kad V. L. anksčiau teistas (t. 2, b.l. 19-37), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 12-18), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 2, b.l. 8), Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija nusiskundimų dėl V. L. elgesio nebuvo gavusi (t. 2, b. l. 9). Taip pat įvertino tai, kad V. L. kartu su A. M. nukentėjusįjį A. B. nužudė be jokios aiškios priežasties jo paties namuose; nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia; V. L. buvo nusikaltimo iniciatorius, pirmasis pradėjo mušti nukentėjusįjį ir sudavė jam daugiau smūgių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį V. L. atsižvelgė tiek į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi - BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tiek į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui - BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe - BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. L. paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra vieneriais metais didesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas V. L. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai parinko bausmės rūšį ir jos dydį.

Dėl A. M. paskirtos bausmės

7. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme ir prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę trumpesniam terminui. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai.

7.1. Apygardos teismas A. M. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, taip pat į kaltinamojo asmenybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. M. kartu su V. L. nukentėjusįjį A. B. nužudė be jokios aiškios priežasties jo paties namuose; nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia; A. M. nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, tačiau vis tik jo suduotas smūgis nukentėjusiajam turėjo įtakos pasekmių atsiradimui; A. M. po suduotų smūgių, stengėsi nukentėjusiajam padėti, iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Tinkamai laikydamasis bausmės individualizavimo principo, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., apygardos teismas atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis (anksčiau teistas 1 kartą už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b.l. 136-141); baustas administracine tvarka (t. 1 b.l. 133-135); nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 1, b.l. 118); registruotas darbo biržoje (t. 1, b.l. 119); Tauragės profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojo ir AB „Vilkyškių pieninė“ generalinio direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 124, t. 2, b.l. 142); Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnija nusiskundimų dėl A. M. elgesio nebuvo gavusi (t. 1, b. l. 127). Pirmosios instancijos teismas A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į nuteistąjį teigiamai bei neigiamai charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. M. paskirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko ir nuteistojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.