Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti, jo atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepimu teismui su pareiškėjos skundu nesutiko, aptarusi byloje taikytiną teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pareiškėjai S. G. nesutinkant su VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimu ir jį apskundus, VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą 2022-04-07 skundą ir nustatė, kad pagal NDNT Plungės teritorinio skyriaus pateiktus duomenis pareiškėjos dukrai M. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022-01-13 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Pagal NDNT pateiktus duomenis M. G. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas tik 2022-01-14, kai jai buvo sukakę 20 metų. Taigi, pagal turimus dokumentus pareiškėjos dukrai sukakus 18 metų, nepretraukiamai specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas nebuvo, ji neatitiko Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnyje bei Tvarkos 2.2 papunktyje nustatytų reikalavimų kompensacijai gauti. Atsižvelgusi į minėtas aplinkybes VSDFV 2022-04-20 sprendimu pagrįstai konstatavo, jog VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti Kompensaciją. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja S. G. kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių su prašymu skirti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją dėl jos neįgalios dukros M. G., gim. (duomenys neskelbtini). VSDFV Panevėžio skyrius 2022 m. kovo 31 d. sprendimu VPE_SP1E-40622 atsisakė skirti pareiškėjai Kompensaciją kaip šeimai, auginančiai neįgalų vaiką. Sprendime nurodė, kad pareiškėja neatitinka Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnyje bei Aprašo 2.2 papunktyje nustatytų reiklavimų, t. y. M. G. sukakus 18 metų nebuvo nepertraukiamai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022-01-13 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas, kai M. G. buvo sukakę 20 metų ((duomenys neskelbtini)). Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja jį apskundė VSDFV. VSDFV 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr.(18.2E) I-4218 pareiškėjos skundą atmetė, nurodydama, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nesutikdama su Sprendimu, VSDFV sprendimu, pareiškėja pateikė skundą teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-668.

Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio, numatančio teisę į lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, 3 dalyje numatyta, kad šeima (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) (toliau – šeima) turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 64 BSI dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį ir jei šeima atitinka vieną iš šių kriterijų:

1) augina neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia;

2) augina neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Pagal Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 3¹ dalį teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 64 BSI dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus šeima, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį, turi ir tuo atveju, kai šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytam neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui), kuriam sukako 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Aprašo 2.2 punkte numatyta, kad Kompensacija skiriama ir mokama šeimoms (artimiesiems giminaičiams; įtėviams; vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjams (rūpintojams); sutuoktiniams arba neįregistravusiems santuokos ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims), auginančioms namuose neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (toliau – neįgalus vaikas), jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį (toliau – šeimos, auginančios neįgalų vaiką). Šeimos turi teisę gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis (jei vietoj specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos dukrai ir rūpintinei M. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2004-02-04 nustatytas invaldidumas (Mažeikių rajono (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2004-02-04 Invalidumo pažymos vaikui iki 16 metų amžiaus šaknelė Nr.1), o nuo 2004-10-01 M. G. nustatytas invalidumo lygis- pripažinta visiška negalia iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki jos pilnametystės (Mažeikių ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos 2004-10-25 Vaiko invalidumo pažyma Nr.816).

Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad S. G. kaip neįgalios M. G. motinai ir rūpintojai pagal Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 3¹ dalį bei Aprašo 2.2 punktą Kompensacija galėtų būti skiriama tuo atveju, jeigu M. G. sukakus 18 metų, jai būtų buvę nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus 2019-02-20 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr.SP-477 patvirtina, kad M. G. sukakus 18 metų, jai nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, bet ne specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis M. G. buvo nustatytas tik nuo 2022-01-14 (NDNT Plungės teritorinio skyriaus 2022-01-18 pažyma Nr.SP-143). Mažeikių ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos 2004-10-25 Vaiko invalidumo pažyma Nr.816 patvirtina, kad M. G. visiška negalia buvo nustatyta tik iki (duomenys neskelbtini), t. y. tik iki jai sukankant 18 m, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad visiška negalia jos dukrai būtų buvusi nepertraukiamai nustatyta ir po (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. G. sukakus 18 metų, jai nepertraukiamai nebuvo nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis, pareiškėja neatitiko Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio 3¹ dalyje bei Aprašo 2.2 punkte nustatytų sąlygų Kompensacijai gauti.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjos argumentą, jog M. G. visiškos negalios nustatymo faktą patvirtina NDNT 2019-02-21 išduota Nedarbingumo lygio pažyma Nr.476, kuria M. G. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas tik 25 procentų darbingumo lygis. Teisėjų kolegija pažymi, kad netekto darbingumo ir neįgalumo sąvokos teisinio reguliavimo prasme yra skirtingos. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, o pagal minėto straipsnio 8 dalį neįgalumas – dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. kovo 23 d. Nr. V-188/A1-84/IASK-487, 3 punkte, kuriame nustatyta, kad Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Tuo tarpu pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.

Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog neįgalumo lygis gali būti nustatomas tik asmenims iki 18 metų. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2004-05-11 įstatymu Nr.IX-2228, įsigaliojusiu 2005-07-01, Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, be kita ko, įstatymo pavadinimas pakeistas į „Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas“ (toliau- ir NSIĮ 2005 m. redakcija). Šios redakcijos įstatyme nebeliko invalidumo sąvokos, jį pakeitė sąvoka „neįgalumas“, kuris gali būti trijų lygių – sunkus, vidutinis ir lengvas (neliko visiškos negalios sąvokos). NSIĮ 2005 m. redakcijos 24 straipsnyje buvo įtvirtintos ir teisės normos, reglamentuojančios specialiųjų poreikių nustatymą ir tenkinimą. M. G. sukakus pilnametystę, ji nepriskirtina prie asmenų, kuriems gali būti nustatytas neįgalumo lygis. Neįgalumo lygis, tuo labiau- visiška negalia jai negalėjo būti ir nebuvo nustatinėjamas.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, jog Plungės teritorinis skyrius 2019 metais padarė klaidą ir 2019-02-20 Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr.SP-477 specialiuosius poreikius M. G. nustatė neteisingai, šią klaidą ištaisydamas tik 2022 m.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį specialieji neįgaliųjų poreikiai nustatomi ir tenkinami neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse.

Detalią specialiųjų poreikių nustatymo tvarką, priimtų sprendimų dėl specialiųjų poreikių nustatymo apskundimo tvarką, asmens teises ir pareigas, atsakomybę nustato Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530. Šio aprašo 2 punkte įtvirtinta, jog specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o jo V skyriuje nustatyta NDNT sprendimų apskundimo tvarka.

NDNT sprendimų apskundimo tvarka įtvirtinta ir Ginčų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171, kuris numato, jog ginčus tarp asmens (jo įgalioto atstovo), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėja Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) (2 punktas), o Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (37 punktas).

Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad NDNT Plungės teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo M. G. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, teisės aktų nustatyta tvarka nėra apskundusi. Šis sprendimas priimtas kompetentingos institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo teisingumu, teisėtumu ar pagrįstumu.

Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. G. sukakus 18 metų, jai nepertraukiamai nebuvo nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Todėl pareiškėja neatitinka Transporto 7 straipsnio 3¹ dalyje bei Aprašo 2.2 punkte nustatytų kriterijų, suteikiančių teisę šeimai gauti Kompensaciją.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas ir VSDFV sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.