Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-28 · Administracinė byla Nr. I-5888-189/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-28
Bylos Nr.
I-5888-189/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00473-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Administracinė byla Nr. I-5888-189/2014Proceso Nr. 3-61-3-00473-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 38., 70.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2014 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl žalos atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, jog žalą kildina dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. nesugebėjimo tinkamai užtikrinti suimtųjų teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų nemažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 322, 321, 315, 316, 266 buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2013-07-27 iki 2014-01-16 su pertraukomis, kuriose buvo laikomas pažeidžiant subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose pareiškėjui tektų ne mažesnis nei 3,6 kv. m. kameros ploto. Taip pat pažymėjo, kad kamera Nr. 266 buvo netvarkinga, iš lubų krito tinkas tiesiai į maistą. Kameros 315 ir 316 buvo labai mažos. Nurodė, jog pareiškėjui kalint perpildytose kamerose jam atsirado nepatogumai, tokie kaip: stalas pritaikytas tik dviem asmenims, todėl valgant tekdavo karštas lėkštes laikyti rankose, buvo sunku judėti, tekdavo laukti eilėse prie prausyklos, tualeto. Pažymėjo, jog pareiškėjui budėjimo kameroje metu jam be pirštinių tekdavo valyti unitazą, o tai žemino jo orumą ir nuo to net galėjo pablogėti jo sveikata. Nurodė, kad pareiškėjui net buvo išrašyti raminamieji vaistai, pastoviai skaudėdavo skrandį. Taip pat nurodė, kad čiužiniai, pagalvės buvo purvini. Rūbų išsiplauti kamerose nebuvo galimybės, nes kibirai tik po 5 litrus. Pabrėžė, kad nuo tokių gyvenimui netinkamų sąlygų pareiškėjui pablogėjo psichika. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti neturtinę 8000 Lt žalą.

Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 26–30) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pateikdami pareiškėjo judėjimo grafiką nurodė, kad neneigia aplinkybių susijusių su galimai pasitaikančiais nustatyto ploto vienam asmeniui higienos reikalavimuose pažeidimais, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys pagal teismų nutartis pristatomi į tardymo izoliatorių, taip pat nutarčių pagrindu perkeliami ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teismuose. Atsižvelgiant į tai Lukiškių TI-K negalinti įtakoti atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus įstaigoje. Tačiau susidarius tokiai situacijai (kamerų perpildymas) administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką atsakingi patys kamerose gyvenantys asmenys. Tuo tarpu reikalingas inventorius tvarkai palaikyti išduodamas. Taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo ir dezinfekuoja iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, kuriam išduodamas dezinfekavimo valiklis. Taip pat nurodė, kad kamerų remontas atliekamas pagal esamus resursus ir iš anksto nustatytą planą, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir atitinka higienos normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo buvimas Lukiškių TI-K buvo neilgas, todėl pareiškėjas negalėjo turėti tam tikrų pasekmių, dėl kurių turėtų būti atlyginama žala. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2013-07-25 iki 2014-01-16, kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Byloje pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 26–27) patvirtina, kad pareiškėjas su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013-07-25 iki 2014-01-16.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovo pateiktas pareiškėjo judėjimo grafikas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2013-07-25 iki 2014-01-16) pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 81 parą. Iš jų 73,5 paros pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą – 3.6 kv.m. vienam asmeniui.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo judėjimo grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Kaip jau minėta, pareiškėjas skunde nurodė, jog jam padarytos neturtinės žalos išraiška iš esmės pasireiškė pablogėjusia psichine sveikata, nes mažas kamerų plotas pareiškėjui sukėlė nepatogumų, tokių, kaip, kadangi stalas pritaikytas tik dviem asmenims, todėl valgant tekdavo karštas lėkštes laikyti rankose, taip pat buvo sunku judėti, tekdavo laukti eilėse prie prausyklos, tualeto. Atkreiptina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas skundo argumentais nors ir nurodė, kad jam kalint Lukiškių TI-K pablogėjo psichinė sveikata, tačiau, kaip tvirtina byloje pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija, pareiškėjas pas gydytojus yra kelis kartus kreipęsis dėl nervinės ligos požymių – nemiga, įtampa, prakaitavimas, drebulys, tačiau pareiškėjo psichologinė charakteristika (b. l. 18), taip pat pažyma – rekomendacija dėl pareiškėjo individualios priežiūros ypatumų (b. l. 19, 23) patvirtino tik galimą sunkaus laipsnio depresiją, tačiau ši liga pareiškėjui konstatuota nebuvo. Be to, medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad galimos depresijos požymiai galimai atsirado būtent dėl netinkamų gyvenimo sąlygų įkalinimo įstaigoje. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, pareiškėjui sveikatos sutrikimai pasireiškiantys nemiga, įtampa, prakaitavimu, drebuliu galimai pasireiškė dėl esamų ir įtariamų ligų, kaip psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, Alkoholinė abstinencija, Simptomatinė alkoholinė epilepsija (b. l. 16). Tuo tarpu Laisvės atėmimo vietų ligoninės surašyta Epikrizė taip pat tvirtina, kad psichikos skyrius tyrė pareiškėjo psichikos ir elgesio sutrikimus būtent vartojant alkoholį, taip pat abstinencinę pareiškėjo būseną (b. l. 24). Be to, medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad pareiškėjas medicininės pagalbos dėl sveikatos pablogėjimo būtų kreipęsis dėl jį netenkinančių gyvenimo sąlygų.

Pareiškėjo teigimu jo orumą žemino ir tai, kad eilės tvarka budint kameroje reikėjo tvarkyti tualetą, o administracija specialių guminių pirštinių neišduodavo. Dėl to, pasak pareiškėjo, jam taip pat pasidarė blogai su psichika. Kaip nurodė atsakovės atstovas, kamerose švarą ir tvarką palaiko joje gyvenantys asmenys, o tvarkos ir švaros palaikymas kamerose yra būtinas. Kaip nurodyta atsiliepime, tam išduodamos būtiniausios valymo priemonės.

Svarbu pažymėti, jog, kaip jau nustatyta, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-25, o 2013-07-26 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir ten gydėsi iki 2013-08-06, būtent tuo metu buvo tiriama pareiškėjo psichologinė būsena, o tai reiškia, kad pareiškėjas psichikos negalavimų turėjo dar iki atvykstant į Lukiškių TI-K. Taigi paminėtos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo skundo argumentų, jog psichikos sutrikimai galėjo pasireikšti dėl netinkamų gyvenimo sąlygų įkalinimo įstaigoje, tame tarpe, kaip nurodė pareiškėjas ir dėl klozetų tvarkymo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas su prašymais, skundais ar pasiūlymais dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją (b. l. 40, 41).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atsiradusią žalą grindžia daugiau deklaratyviais bendro pobūdžio argumentais ir įrodymų apie realiai atsiradusią žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.) būtent dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nepateikia, todėl laikytina, kad pareiškėjas išvardindamas tik kilusius bendro pobūdžio nepatogumus, realios žalos neįrodė. Tačiau tai, kad pareiškėjui kalint tam tikrose kamerose teko itin mažas plotas kameroje, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pažymėtina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybės nuteistojo apgyvendinti patalpoje atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A-502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A-756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A-756-122/2012).

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui pareiškėjas pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma (8000 Lt) mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 1500 Lt kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad pareiškėjui galėtų būti priteistina visa prašoma suma neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjas Bronius Januška