Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1100-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2S-1100-864/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Ieškovas
L. M.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. M. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką su atsakovu B. S. (toliau ir atsakovas) bei dėl kitų dėl santuokos nutraukimo susijusių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 4 d. priėmė nutartį, kuria ieškinį atsisakė priimti.

Šalies argumentai

3. Teismas nurodė, jog ši civilinė byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir yra nagrinėtina ginčo teisena, todėl prieš pateikiant ieškinį, ieškovė arba abi šalys turėjo pareigą kreiptis dėl teisės aktuose nustatytos privalomosios mediacijos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinyje nepasisakoma dėl šios aplinkybės ir byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išimčių dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija šeimos ginčuose, kurie nagrinėjami ginčo teisena, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, net ir susidūrus su atvejais dėl smurto artimoje aplinkoje.

5. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė L. M. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės – priimti ieškovės ieškinį nagrinėjimui.

7. Paaiškina, kad ieškovė reikalauja nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad santuoka iširo dėl šių priežasčių – atsakovui neprisidedant prie bendros šeimos gerovės, dukros išlaikymo, jam psichologiškai ir fiziškai smurtaujant, kas leidžia preziumuoti esant žiaurų atsakovo elgesį su ieškove bei dukra, ir tuo pačiu – jo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovas namuose, dukros akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ją sumušė suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, grasino, kad ieškovę ir dukrą nužudys. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo ieškovės, nesiartinti 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra A. S. bei nesilankyti ieškovės namuose (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra linkęs smurtauti, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, t. y. judviejų santuoka faktiškai yra iširusi, Civilinio kodekso 3.54 straipsnyje numatyto termino sutuoktinių susitaikymui ieškovė prašė neskirti, kadangi tai iš esmės prieštarautų jos ir dukros interesams bei sukeltų joms didelį psichologinį stresą (Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 4 dalis).

8. Ieškovės nuomone, anksčiau nurodytų jos ieškinio reikalavimą pagrindžiančių argumentų esmė ir visuma patvirtina, jog tarp jos ir atsakovo sudarytos santuokos nutraukimas mediacijos būdu, t. y. taikiu šalių susitarimu, nėra ir nebus galimas dėl priešingų šalių pozicijų ir interesų.

9. Pažymi, kad mediacijos taikymas šiame ginče komplikuos šalių santuokos nutraukimo procesą, padidins jo išlaidas (ieškovui teikiami dokumentai ir informacija turės būti išversti į arabų kalbą), užsitęs santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymas, atsakovui atsiras galimybių santuokos nutraukimą vilkinti, bus pažeidžiamos šalių nepilnametės dukros teisės į saugią aplinką ir į atsakovo teikiamą išlaikymą, kuris vaikui reikalingas dabar, o ne ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

12. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog esminis byloje kilęs ginčo klausimas yra dėl privalomosios mediacijos (ne)taikymo ginčo atveju. Įvertinus atskirojo skundo turinį, nustatyta, jog iš esmės ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, tačiau apeliuoja į tai, jog esant faktinėms aplinkybėms - atsakovas yra linkęs smurtauti, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, t. y. judviejų santuoka faktiškai yra iširusi. Civilinio kodekso 3.54 straipsnyje numatyto termino sutuoktinių susitaikymui ieškovė prašė neskirti, kadangi tai iš esmės prieštarautų jos ir dukros interesams bei sukeltų joms didelį psichologinį stresą (Civilinio kodekso 3.54 straipsnio 4 dalis).

13. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Civilinio kodekso 3.54 straipsnio reglamentavimas nėra taikytinas, kadangi sprendžiamas ne šalių sutaikymo, o ginčo sprendimo taikiu būdu klausimas. Ginčo atveju yra aktualios Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nuostatos. Kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, taikoma privalomoji mediacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiame įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo net ir ieškovės nurodomos ginčo situacijos atžvilgiu.

14. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, turėjo teisėtą pagrindą ieškinį atsisakyti priimti ir tokia pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą dėl privalomosios mediacijos taikymo, sprendžiant šeimos ginčus.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mediacija yra grindžiama savanoriškumo principu, dėl ko asmenys gali bet kada pasitraukti iš mediacijos proceso ir tokiu atveju bus laikoma, kad privalomosios mediacijos pareiga yra realizuota ir šalis gali kreiptis į teismą.

16. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

ieškovės L. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė