Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-04 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija) 2019-11-04 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn. A. Z. nubaustas už tai, kad jis 2019-10-02 9.10 val. Tilžės g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę, neįsitikinęs, kad transporto priemonę aplenkė, grįžo į eismo juostą, tyčia kliudydamas kitą, lenkiamąją, transporto priemonę, ir tokiu būdu sukėlė avarinę situaciją, privertė kitą automobilį keisti važiavimo kryptį ir susidurti. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokiais eiksmais A. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 136.3, 136.4, 136.5 punktus.

2. A. Z. Institucijos 2019-11-04 nutarimą apskundė.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, padarę išvadą, kad A. Z. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, 2020-03-03 nutartimi pripažino Institucijos 2019-11-04 nutarimą teisėtu ir pagrįstu, todėl paliko nepakeistą ir netenkino A. Z. skundo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. A. Z. (toliau – ir apeliantas) su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-04 nutartimi nesutinka, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Apeliaciniame skunde apeliantas dėsto faktines eismo įvykio aplinkybes ir pateikia savo jų vertinimą, t. y. jis sutinka, kad lenkė kitą transporto priemonę, kai buvo uždaryta geležinkelio pervaža ir dėl šios priežasties susidariusi automobilių spūstis, tačiau nesutinka, kad jis yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, teigia, kad kitos transporto priemonės vairuotojas neleido jam įsirikiuoti į jo važiavimo eismo juostą, dėl to kilo eismo įvykis. Apeliantas teigia, kad būtent kitos transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą aplenkdamas apelianto vairuojamą transporto priemonę per ištisinę juostą, o apeliantas tik norėjo sulaikyti pažeidimą padariusį asmenį. Todėl, apelianto vertinimu, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo apeliacinį sundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apygardos teismas konstatuoja, kad A. Z. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl apelianto kaltės padaryti. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išsamiai išnagrinėjo apelianto administracinio nusižengimo bylą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakė dėl apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas.

7. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatytos šios faktinės aplinkybės:

7.1. 2019-10-02 apie 9 val., vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantas važiavo Tilžės gatve nuo Jakų žiedinės sankryžos link Klaipėdos miesto. Maždaug 800 metrų iki geležinkelio pervažos eismas visiškai sulėtėjo, nes prasidėjo spūstis dėl to, jog užsidarė geležinkelio pervaža. Šį faktą patvirtina duomenys iš AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“. Automobiliai judėjo lėtai, vienas paskui kitą. Tuo metu apelianto vairuojamą automobilį aplenkė V. Š. vairuojamas automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliantas nusprendė sulaikyti, pasak jo, kelių eismo taisyklių pažeidėją, kad išsiaiškintų tokį nederamą jo elgesį kelyje ir iškviestų Kelių policijos pareigūnus. Apeliantas pradėjo V. Š. vairuojamo automobilio lenkimą, kadangi iš priekio dėl geležinkelio pervažos uždarymo jokių atvažiuojančių automobilių nebuvo, ir, susigretinęs su juo, įjungęs avarines automobilio šviesas ir dešiniojo posūkio šviesos signalą, rankos judesiais pradėjo rodyti, kad šis sustotų. Tuo metu atidarė eismą per geležinkelio pervažą ir apeliantui priešpriešiais pradėjo važiuoti transporto priemonės. Apelianto automobilis tapo kliūtimi atvažiuojantiems automobiliams. Siekdamas išvengti susidūrimo su jais, apeliantas savo automobilio šonu priartėjo prie V. Š. vairuojamo automobilio, tikėdamasis, kad jis, matydamas susidariusią eismo situaciją, tikrai leis jam pabaigti lenkimą arba nors kiek persirikiuos dešiniau, kad apeliantas galėtų išvengti susidūrimo su priešpriešiais atvažiuojančiomis transporto priemonėms. Tada įvyko eismo įvykis, t. y. apelianto ir V. Š. vairuojami automobiliai susilietė šonais ir buvo apgadinti.

8. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, kurių, kaip minėta, apeliantas neginčija, pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apelianto veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą administracinį nusižengimą. Nors, apelianto vertinimu, dėl eismo įvykio kilimo kaltas yra V. Š., nes jis neleido apeliantui užbaigti lenkimo manevro ir neleido apeliantui įsirikiuoti į eismo juostą, kuria važiavo V. Š., tačiau, įvertinęs tą aplinkybę, kad kad įvykio metu nuo Jakų žiedo link Tilžės gatvės apie 200 metrų iki geležinkelio pervažos buvo susidariusi automobilių spūstis, apeliantas turėjo pareigą įvertinti, ar lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 136.3 punktas) ir kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 136.4 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliantas, suprasdamas, kad dėl uždarytos geležinkelio pervažos yra susidariusi automobilių spūstis ir dėl jos jis negalės saugiai atlikti lenkimo manevro, t. y. dėl susidariusios automobilių spūsties jis neturės galimybės grįžti į savo eismo juostą, be to, suprasdamas, kad geležinkelio pervaža gali bet kuriuo momentu būti atidaryta ir priešpriešiais atvažiuojančioms transpoto priemonėms apelianto automobilis taps kliūtimi, apeliantas vis tiek pasirinko tokį lenkimo manevrą atlikti. Dėl to apygardos teismas daro išvadą, kad ne, kaip teigia, V. Š., bet būtent apelianto padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą ir pažeidėjo veiksmai, kaip minėta, atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos dispoziciją, todėl konstatuotina, kad apeliantas pagrįstai yra pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

9. Apeliantas skunde nurodo, kad tokiais savo veiksmais jis tik siekė sulaikyti kitą pažeidėją (V. Š.).

10. ANK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

11. Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad, kaip nurodo apeliantas, V. Š. padarė administracinį nusižengimą, ir apeliantas turėjo pagrindą vadovautis ANK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise sulaikyti V. Š.. Antra, aplinkybė, kad galbūt V. Š. padarė administracinį nusižengimą, negali pateisinti apelianto neadekvataus situacijos vertinimo ir neproporcingo elgesio keliant grėsmę ne tik savo, bet ir V. Š., taip pat kitų vairuotojų saugumui atliekant lenkimo manevrą pažeidžiant KET 4, 9, 136.3, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus ir sukeliant avarines situacijas. Apeliantas, manydamas, kad V. Š. padarė administracinį nusižengimą, turėjo elgtis taip, kad pats nepažeistų įstatymo – imtis teisėtų priemonių susidariusiai situacijai spręsti (pvz., iš karto kreiptis į policijos pareigūnus ir informuoti apie įvykį; tvarkingai, kaip tai numato KET, važiuoti paskui asmenį ir t. t.), o ne kelti grėsmę eismo saugumui savo vairavimu sukeliant pavojingas situacijas kitiems eismo dalyviams, be kita ko, ir V. Š.. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad dėl ryšio operatoriaus kaltės jo telefonas neveikė, negali pateisinti tokio pavojingo apelianto elgesio, kuris nustatytas nagrinėjamu atveju. Taigi, vien ta aplinkybė, kad V. Š. galbūt padarė administracinį nusižengimą aplenkdamas apelianto vairuojamą automobilį per ištisinę liniją, nešalina apelianto atsakomybės dėl KET 4, 9, 136.3, 136.4, 136.5 punktų pažeidimo ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo, apelianto pavojingi veiksmai lenkiant V. Š. vairuojamą automobilį nebuvo sąlygoti vien tik apelianto pilietiškumo (siekio sulaikyti galbūt administracinį nusižengimą). Apeliantas neneigia, kad aplinkybė, kad V. Š. jį aplenkė, apeliantą papiktino ir jis tiesiog siekė išsiaiškinti „tokį nederamą jo elgesį eisme“.

12. Pažymėtina, kad visi vairuotojai be išimties, nepaisant susidariusios situacijos, privalo laikytis KET, todėl analizuojamos bylos kontekste būtent apeliantas pervertino savo teises ANK 14 straipsnio prasme, manydamas, jog jam administracinė atsakomybė, sukėlus pavojingą situaciją ir eismo įvykį, kurio metu apgadinti du automobiliai, nekyla, juolab kad bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, kai V. Š. būtų bandęs aktyviai išvengti sulaikymo ir pan. Atvirkščiai, kai apeliantas automobiliu kliudė V. Š. vairuojamą automobilį, būtent V. Š. iškvietė policijos pareigūnus.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi procesiniai pažeidimai, t. y. kad byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią terminą, nes administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rengė net keturis teismo posėdžius. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo, derinant proceso operatyvumo ir teisingo bylos išnagrinėjimo principus, prioritetas turi būti teikiamas pastarajam. Taigi, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste įvertinus keturis pirmosios instancijos teismo posėdžius, atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas procesines priemones siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, nėra pagrindo konstatuoti bylos operatyvumo principo pažeidimą. Keturi teismo posėdžiai nevertintini kaip apelianto procesines teises iš esmės pažeidžiantys, kaip minėta, prioritetas teiktinas teisingam bylos aplinkybių išnagrinėjimui.

14. Byloje neginčytinai nustačius, kad apeliantas 2019-10-02 9.10 val. Tilžės g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę neįsitikinęs, kad transporto priemonę aplenkė, grįžo į eismo juostą, tyčia kliudydamas kitą, lenkiamąją, transporto priemonę, ir tokiu būdu sukėlė avarinę situaciją, privertė kitą automobilį keisti važiavimo kryptį ir susidurti; eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl KET 4, 9, 136.3, 136.4, 136.5 punktų pažeidimų, todėl jo veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

15. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl konstatuotina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-04 nutartį nepakeistą ir A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.