Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-156/2014 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui Radviliškio rajono 2-ojo notaro notarei A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2010 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi ieškovės tėvas S. Č. visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą padovanojo atsakovei V. B.. S. Č. niekada nesuvokė šio sandorio pasekmių ir teigė niekam nekilnojamojo turto nedovanojęs. Tai patvirtina ir jo elgesys - atvykimas į notaro biurą 2011-07-29 ir ketinimas sudaryti kitą sandorį. 2012-04-02 S. Č. parašė ieškovei įgaliojimą savo nuožiūra valdyti, tvarkyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, turtinėmis teisėmis, piniginėmis lėšomis ir kt. S. Č. 2012-08-13 testamentu visą jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, paliko savo dukrai A. J.. Visus iki tos dienos savo sudarytus testamentus tėvas panaikino.

Sudarydamas 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, S. Č. dėl garbaus amžiaus (sandorio sudarymo dieną jam buvo 88 metai) ir sveikatos būklės (buvo neįgalus ir labai silpno regėjimo) nesuvokė sudaryto sandorio pasekmių arba atsakovės buvo suklaidintas ar apgautas. Akivaizdu, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties sudarymo metu S. Č. savo tikrosios valios negalėjo išreikšti, nes ji neatitinka sudaryto sandorio turinio. K. S. Č., sudarydamas ginčijamą sandorį, negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, galimai prisidėjo ir atsakovė V. B..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. S. Č., sudarydamas 2010-08-25 Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, nesuvokė šio sandorio turinio ir jo atliekamų veiksmų reikšmės, t. y. iš esmės suklydo. Tai patvirtina ir jo elgesys - atvykimas į notaro biurą 2011-07-29 ir 2011-08-02 bei ketinimas dėl dalies šio turto sudaryti kitą sandorį. Tai patvirtina daugkartiniai tėvo teiginiai, kad jis niekam jokio turto nėra dovanojęs, kad visas jo turtas iki šiol priklauso tik jam pačiam. Visi teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad S. Č. visiems jiems teigęs, kad žemės niekam nedovanojęs, kad „žemė yra prie jo”. Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai visus šiuos liudytojų parodymus, kaip ir paties S. Č., nepagrįstai atmetė. Sudarydamas tiek įgaliojimą, tiek testamentą, S. Č. dar kartą patvirtino ir išreiškė savo valią ginčo turto atžvilgiu - kad jis laikantis save šio turto savininku ir nėra jo perleidęs.

2. Šis teisminis procesas buvo inicijuotas ir pradėtas paties S. Č., ieškovė tik perėmė jo procesines teises po S. Č. mirties. Todėl, priešingai nei nurodė Radviliškio rajono apylinkės teismas, ši aplinkybė yra reikšminga ir atspindi paties S. Č. valią ginčyti dovanojimo sandorį. P. S. Č., sužinojęs tikrąjį jo sudaryto sandorio turinį, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ginčyti šį sandorį. Taigi, pats S. Č. išreiškė savo požiūrį į ginčo sandorį – kad jis buvo suklaidintas dėl šios sandorio prasmės ir pasekmių. Tuo tarpu nekilnojamojo turto, juo labiau – žemės sklypo, nei ketino, nei norėjo kam nors dovanoti.

3. Tėvo S. Č. išsivežimas iš Š. globos namų būtent tada, kai paaiškėjo būsimas teisminis ginčas dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo, leidžia teigti, kad tai buvo tikslingai suplanuotas veiksmas, siekiant apriboti S. Č. kontaktus bei galimybę reikšti tikrąją jo valią dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo. S. Č. buvo bandoma neleistinai manipuliuoti ir pasinaudoti jo sunkia sveikatos būkle, atsakovei norima linkme paveikti jo valią.

4. Radviliškio rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien sutartį patvirtinusios notarės A. S. paaiškinimu, kad ji garsiai perskaitė S. Č. dovanojimo sutarties tekstą, nes sandorį patvirtinusi notarė nėra nešališkas asmuo ir yra suinteresuota, kad jos patvirtintas sandoris nebūtų nuginčytas. Notarė nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurias paneigė byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, notarės A. S. paaiškinimu apie S. Č. pagarsintą sutarties tekstą nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Taigi, Radviliškio rajono apylinkės teismas padarė nepagrįstą ir objektyviais įrodymais neparemtą išvadą, kad S. Č. buvo supažindintas su jo pasirašytos dovanojimo sutarties tekstu. Sutarties pasirašymo būdas leidžia teigti apie jos pasirašymo skubotumą bei dovanotojo nesupažindinimą su šios sutarties tekstu bei sandorio sudarymo pasekmėmis.

5. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad S. Č. dėl garbaus amžiaus (sandorio sudarymo dieną jam buvo 88 metai) ir sveikatos būklės (buvo neįgalus ir itin silpno regėjimo) nesuvokė sudaryto sandorio pasekmių arba atsakovės buvo suklaidintas ar apgautas. S. Č. pats negalėjo susipažinti su dovanojimo sutarties tekstu, o patikimų įrodymų, leidžiančių teigti apie jo supažindinimą su sutarties tekstu, nėra. Taigi, S. Č. nebuvo žinomas tikrasis dovanojimo sutarties turinys, S. Č. šį sandorį sudarė iš esmės suklydęs ar suklaidintas dėl jo esmės, dalyko ir esminių šio sandorio sąlygų, todėl šis sandoris pripažintinas negaliojančiu.

Atsiliepimai į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. J. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo , pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2010-08-25 dovanojimo sutartimi S. Č. asmeninės nuosavybės teise dovanojo savo vaikaitei V. B. 40/100 dalį gyvenamojo namo, un.Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalį ūkinių , pagalbinių pastatų esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą,un.Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( 2t.,70-84 b.l.). Apeliantė, prašydama pripažinti S. Č. sudarytą dovanojimo sandorį negaliojančiu, ieškinį reiškė keliais pagrindais- CK 1.89, 1.90str.,191 straipsnių pagrindais, t.y. prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nes išreikšta jame valia neatitiko tėvo tikrosios valios, sandorį sudarė suklydimo įtakoje, be to jis galimai buvo suklaidintas apdovanotosios anūkės V. B. dėl sandorio esmės ir pasekmių, galimai buvo jos įtakotas.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu ieškinyje nurodytais pagrindais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo panaikinimą, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartiscivilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje bylojeT. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d.nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad jis suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Dėl to ir šiuo atveju teismas pirmiausia vertino tai, kaip S. Č. suvokė esmines sandorio aplinkybes, t. y. tyrė ir vertino, ar jo sudarytas sandoris turi valios trūkumų.

Vertinant, ar asmuo sąžiningai klydo sudarydamas sandorį, svarbu išsiaiškinti ir tai, kokiomis sąlygomis formavosi asmens valia sudaryti tokį sandorį, taip pat ar paties galimai klydusio asmens veiksmai lėmė jo tikrosios vidinės valios neatitikimą sandoryje išreikštajai valiai, ar tokiam asmens valios neatitikimui padarė poveikį kita sandorio šalis. Jei iš esamų aplinkybių matyti, kad galimai klydusio asmens valia sudaryti sandorį formavosi nuosekliai, asmuo pats savo noru ketino sudaryti tokį sandorį, nesant kitų asmenų spaudimo jo valios susiformavimui, o toks sandoris yra logiška asmens valios išraiška, laikytina, kad asmens valia sudaryti sandorį formavosi tinkamai. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant S. Č. suklydimo esmingumą atsižvelgtina į prieš sandorio sudarymą ir jo sudarymo metu egzistavusias objektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės A. J. reikalavimas dėl 2010-08-25 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, kurie būtų susiję su dovanotojo valios trūkumu. Teiginiai kad S. Č. sutartį sudarė, nesuvokdamas dėl amžiaus, ligos, paneigti 2013-03-18 teismo-psichiatrijos- psichologijos ekspertizės aktu (2t.,112-116 b .l.),atsakovės, notarės paaiškinimais. Vertinant S. Č. valią, atsižvelgtina į valios susiformavimo pagrindą. Kad tokia valia galėjo susiformuoti, atsižvelgtina į šalių santykius su S. Č.. Vertinant, ar sutarties pasirašymas atitiko dovanotojo valią, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė V. B. buvo artimas jam asmuo, t.y. anūkė, kuri ankstyvame amžiuje liko našlaitė, gyveno nuo vaikystės seneliui priklausančiame name iki savo mamos mirties. S. Č. gyvenant Š. globos namuose atsakovė V. B. pastoviai su S. Č. bendravo, juo rūpinosi, jį lankydavo, atnešdavo jam maisto. Tai patvirtina ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, liudytojų E. K., V. G. , A. P. parodymai (1t., 98-100 b. l.), pačios atsakovės V. B. paaiškinimai 2014-08-01 ir 2014-11-20 d. teismo posėdžiuose (2t., 47-48,140-141 b. l.) , kur ji patvirtino, kad su seneliu buvo artimi santykiai, jį pastoviai lankė globos namuose, prižiūrėjo, rūpinosi jo maitinimu tiek iki dovanojimo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, o sudaryti dovanojimo sutartį pasiūlė pats senelis S. Č., kadangi ji nuo vaikystės su mama iki jos mirties gyveno tuose namuose, senelis pragyvenimui padovanojo ir žemės sklypą, iš kurio buvo gaunamos nuomos lėšos. Šios aplinkybės patvirtina, kad galėjo susiformuoti tokia S. Č. valia palikti turtą anūkei. Kaip patvirtina atsakovės bei notarės A. S. paaiškinimai, ši S. Č. valia buvo susiformavusi nuosekliai, nes iki tol prieš kelis metus jis buvo pasirašęs testamentą, kuriuo visą turtą paliko anūkei, ką patvirtina ir atsakovės paaiškinimai (2t., 137-138 b.l.)bei įgalioto asmens J. D. atsiliepimas į atskirąjį skundą (1t., 55 b. l.) , kuri nurodė, kad S. Č. buvo palikęs V. B. testamentu namo dalį, o 2010-08-25 vaikaitei padovanojo namo dalį ir žemės sklypą (1t.,-138b.l.)

Teisėjų kolegijos požiūriu nagrinėjamu atveju bylai reikšminga aplinkybė, kad dovanojimo sutartį patvirtino Radviliškio rajono 2-jo notarų biuro notarė A. S.. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti notarė A. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad sandorių sudarymo metu S. Č. psichinė būklė nekėlė jokių abejonių ir sudaroma sutartis visiškai atitiko jo valią, kurią ji detaliai aiškinosi su S. Č., nes notarei aiškinantis S. Č. valią, šis patvirtinęs, kad nori dovanoti likusį nekilnojamą turtą anūkei, netgi motyvavo savo valią, kad turtą nori palikti vaikaitei, kadangi ši yra visiška našlaitė, bei pateikė prieš kelis metus surašytą testamentą, kuriuo turtas būtų perėjęs vaikaitei V. B.. Notarė patvirtino aplinkybes, kad pats S. Č. nurodė apie silpną regėjimą, todėl esant silpnam regėjimui, ji sutartį perskaitė, o kadangi šis matė, kur pasirašyti, leido jam pasirašyti. Sutarties pagarsinimo aplinkybes patvirtino ir atsakovė. Apeliantės nurodytas argumentas, kad šiuo atveju S. Č. pasirašymo būdas skyrėsi nuo įprastinio, t.y. kad jis visur pasirašinėdavo vardu ir pavarde, prieštarauja bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad S. Č. pasirašinėdavo ir tik pavarde, t.y. 2011-08-11 d. įgaliojimas ir pareiškimas dėl įgaliojimo panaikinimo (1 t., 56-57b.l.),2011-08-02d.įgaliojimas ieškovei (civ. byla Nr.2-2774-766/2011, b.l.7-8 b. l.) pačios ieškovės pateiktas 2011-10-15 raštas(2t.,41 b. l.).Todėl neesant nuginčytam parašo autentiškumui, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl parašo autentiškumo. Apeliantės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl notarės priešiškumo niekuo nepagrįsti. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 2011-08-02 įgaliojimo patvirtinimo ar nepatvirtinimo nėra paremtos bylos medžiaga, nes tokio įgaliojimo byloje nėra pateikta. Notarės atliktų veiksmų ar paslaugų kokybė teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Netgi atliekant ekspertizę, S. Č. patvirtino savo norą, kad namas atitektų našlaitei anūkei.

Bylos medžiaga patvirtina, kad S. Č. santykiai su ieškove A. J. buvo įtemti , S. Č. jos bijojo ir pasiduodavo jos įtakai.

Taip pat ir ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina S. Č. valią dėl dovanojimo anūkei, nes jo metu liudytoju apklaustas V. G. nurodė, kad dukros nesutaria dėl turtų, o S. Č. nori turtą palikti anūkei V. B., kuri S. Č. dažnai lanko (1t.,100 b. l.).S. Č. valią patvirtina ir E. K. parodymai ikiteisminiame tyrime, kur ji parodė, kad anūkė rūpinasi seneliu, šis ją myli, nori palikti dalį savo turto, S. Č. yra sakęs, kad bijo savo dukters A. J. (1t., 98-99 b. l.). Pats S. Č. patvirtino, kad niekada nebuvo persigalvojęs atimti turtą iš V. B., tvirtai apsisprendęs, kad jis būtų paliktas anūkei (1 t.,100 b. l.).Iki tol apklausiamas 2012-02-01 išvažiuojamajame teismo posėdyje S. Č. patvirtino, kad visą turtą padovanojo V. B., paaiškino ir savo poelgio priežastis, nes jos motina mirė, anūkė neturi, kur gyventi (1t., 33 b. l.). Tai rodo jo apsisprendimą padovanoti turtą anūkei, todėl nėra pagrindo teigti, kad S. Č. nesuvokė sandorio turinio, jo atliekamų veiksmų, šie veiksmai buvo motyvuoti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Nors ieškovė nurodo, kad tolesni tėvo veiksmai, išduodant jai įgaliojimą valdyti, tvarkyti, disponuoti S. Č. turtu, atstovauti jį, atskleidžia S. Č. valią, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šis įgaliojimas yra bendro pobūdžio, tame tarpe apimantis ir atstovavimą visose institucijose, todėl nėra laikytinas įrodymu, paneigiančiu S. Č. valią dėl dovanojimo sandorio sudarymo. Nors atsakovo S. Č. jo išdavimo bei testamento išdavimo metu ir nebeturėjo nekilnojamo turto, tačiau testamentas suteikia teisę paveldėti ne tik nekilnojamą turtą, tačiau ir turtines teises ar pinigines lėšas, pareigas, todėl testamento surašymas A. J. yra logiškas S. Č. veiksmas ir nepaneigiantis S. Č. anksčiau išreikštos valios dovanoti nekilnojamą turtą anūkei. Paties S. Č. parodymai teisme patvirtina, kad jis puikiai žinojo ir suprato, jog ieškovė yra nepatenkinta šiuo tėvo sandorio sudarymu, nes S. Č. 2012-02-01 d. teismo posėdyje tai patvirtino ir paaiškino, kad dėl šio sandorio sudarymo jo dukra A. pyksta, sako, kad nereikia dovanoti, kerštauja, kad jis dovanojo turtą anūkei (1t., 33b. l.). Byloje esantis ieškovės sesers ir S. Č. įgalioto asmens J. D. atsiliepimas į atskirąjį skundą irgi patvirtina tas pačias S. Č. nurodytas aplinkybes dėl turto dalies padovanojimo anūkei, jo sandorio sudarymo aplinkybių bei ieškovės A. J. neigiamą reakciją, sužinojus apie šį sandorį, tėvo įtakojimą, poveikio jam darymą, sužinojus apie sudarytą dovanojimo sandorį(1t.,55 b.l.). Kiti bylos duomenys –V. B. paaiškinimai, E. K. parodymai ikiteisminiame tyrime, kuriai S. Č. skundėsi, kad bijo dukters A. J., patvirtina, kad S. Č. buvo įtakojamas A. J. ir bijodamas neigiamos reakcijos elgdavosi, kaip ši pageidavo, be to slėpė , kad turto dalį padovanojo anūkei. Ginčydama S. Č. valią apeliantė nurodo argumentą, kad pateikiant atskirąjį skundą, pats S. Č. savo ranka padarė prierašą, „Žemės nedovanojau“, tačiau nežinant pastabos parašymo aplinkybių, įvertinus ieškovės daromą įtaką S. Č., jos inicijavimą teisminių procesų bei tai, kad tai prieštarauja kitiems objektyviems įrodymams, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo prierašu buvo išreikšta S. Č. tikroji nuomonė. Pažymėtina, kad ruošiant minėtą atskirąjį skundą (1t.,46-49 b. l.), S. Č. atstovavo ieškovė A. J., todėl šis prierašas negali būti vertintinas objektyviu įrodymu, nuneigiančiu S. Č. valią dėl dovanojimo sutarties sudarymo ar jo suvokimą apie šio sandorio sudarymą.2012-03-14 d. teismo posėdyje S. Č. patvirtino, kad jokio turto nebeturi (2t.,8b.l).

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos procesiniame dokumente (2t.,2-5 b. l.) dėl galimai atsakovės padarytos įtakos bei poveikio S. Č., jį išvežant iš Š. globos namų ir 2011-08-11 patalpinant VšĮ P. palaikomojo gydymo slaugos ligoninėje. Tačiau S. Č. gydymuisi rūpinosi atsakovės sesuo J. D.. Visiškai neaišku, kokį ryšį tėvo gydymas ligoninėje gali turėti su atsakovės poveikio S. Č. valiai susiformuoti dovanojimo sutarties sudarymui ar atsisakymui nuo ieškinio, jeigu nėra jokių duomenų, kad tai atliko atsakovė, kai dovanojimo sandoris buvo sudarytas prieš metus laiko, t.y. 2010-08-25. Be to gydymas ligoninėje priešingai vertintinas kaip moralus elgesys, rūpinimasis S. Č., jo sveikata.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad teisminis procesas dėl dovanojimo sutarties buvo pradėtas ne paties dovanotojo, bet ieškovės A. J., kuri 2011 rugpjūčio 11 d. pateikė Radviliškio rajono apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal sandorį dovanotam turtui, nurodydama, kad ieškinį reikš pati A. J. (prijungta civ. byla Nr.2-2625-156/2011, 1-2 b. l.). 2011-11-21 Radviliškio apylinkės teisme S. Č. vardu ji pradėjo civilinę bylą Nr.2-2774-766-20111 dėl dovanojimo sandorio nuginčijimo (1—5 b. l.), iš kurio turinio matyti, kad ieškinys surašytas trečiojo asmens vardu, kas patvirtina, kad keliami ne S. Č., o suinteresuoto asmens (ieškovės šioje byloje) reikalavimai ir reiškiama jos valia dėl sandorio nuginčijimo. Sandoris pradėtas ginčyti, ieškovei sužinojus apie jo sudarymą. Vėliau (2011-12-27) ieškovė pradėjo bylą dėl S. Č. neveiksnumo, 2012-04-27 nutartimi S. Č. nustatyta rūpyba, rūpintoju jo prašymu paskirta J. D., S. Č. nurodė, jog nenori, kad rūpintoju būtų skirta dukra A. J. (1t., 73 b. l.).

Nors apeliantė nurodo, kad S. Č. buvo nustebęs, kai sužinojo, jog jis visą likusį nekilnojamą turtą yra perleidęs, tačiau tai daugiau yra ieškovės nuomonė. Be to bylos duomenys patvirtina, kad S. Č. vengė dukters A. J., žinodamas jos priešišką nusiteikimą dėl turto dovanojimo anūkei, kas anksčiau aptarta, todėl galėjo slėpti bei neatskleisti sandorio esmės kitiems asmenims, tame tarpe ir ieškovei ar liudytojams K. J., S. A., E. P.. Teisėjų kolegija pažymi, kad S. Č. pokalbis su liudytoju S. A. vyko, ieškovei S. Č. atsivežus į notarinę kontorą, ieškovės akivaizdoje. Teisėjų kolegijai, susipažinus su byloje ieškovės pateiktu vaizdo įrašu, kuriame kalbasi liudytoja M. S. ir S. Č., matyti, kad S. Č. vengia kalbėti apie žemės, turto padovanojimą, daugiau savo samprotavimus pateikia ieškovė, pati teigia, kas paima pinigus už žemę, į ieškovės pateikiamus klausimus dėl žemės padovanojimo, S. Č. vengia atsakyti, pokalbio tonas, jo vedimas rodo jos daromą poveikį S. Č..

Iš bylos duomenų matyti, kad S. Č. niekada netvirtino, kad buvo apgautas ar įtikintas atsakovės jai padovanoti turtą, pats motyvavo, kodėl sudarė šį sandorį, tarpusavio santykiai su atsakove buvo artimi, todėl jo valia galėjo laisvai suformuoti be niekieno įtakos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad S. Č. dovanojimo sutartį sudarė suklaidintas ar apgautas atsakovės V. B..

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka išanalizavęs byloje pateiktų įrodymų visetą, turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad ieškovė nepagrindė pareikšto reikalavimo pripažinti 2010-08-25 dovanojimo sutartį negaliojančia, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1p.).Teisėjų kolegija pritaria teismo padarytoms išvadoms, ir sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl atmeta apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.