- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3152-514/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00859-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- P. T., V. T., valstybės įmonė Turto bankas
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys P. T., V. T. ir valstybės įmonė Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. T. mirties pareiškėja L. V. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. T. Pareiškėjos mama buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo mirties atveju darė tokį patvarkymą: visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, paliko dukrai L. V. Po mamos mirties pareiškėja į notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, ji manė, kad turėdama jai surašytą testamentą, gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Nesikreipdama į notarų biurą, pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau nepaisant to, ji palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti iš karto po palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjos mama nuosavybės teisėmis valdė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Po jos mirties L. V. pradėjo tvarkyti mamos butą ir tvarko iki šiol, iš karto pradėjo mokėti buto mokesčius: už buto šildymą, už elektrą, už vandenį, dujas, mokestį SĮ „Plungės būstas“. Pareiškėja bute lankosi kas keletą dienų ir jame laisto gėles, valo dulkes. Už mamos paliktus pinigus pareiškėja palaidojo mamą, sutvarkė kapavietę. Be nekilnojamojo turto pareiškėja priėmė ir kitą palikimą, likusį po mamos mirties – t. y. namuose turėtus daiktus, pinigus. Juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą, fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jeigu teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikins, kad L. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuoti asmenys P. T. ir V. T. informuoti apie teismo posėdį ir apie teisę iki posėdžio pateikti atsiliepimus, tačiau atsiliepimų iš šių suinteresuotų asmenų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. T. VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašų duomenys patvirtina, jog po J. T. mirties paveldėjimo bylos pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Iš teismui pateikto J. T. (duomenys neskelbtini) testamento turinio matyti, kad J. T. visą jai priklausantį turtą paliko savo dukrai L. V.. Po velionės mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungėje. Iš prie pareiškimo pridėtų AB SEB banko mokėjimų nurodymų matyti, kad pareiškėja po mamos mirties mokėjo buto mokesčius už buto šildymą, elektrą, vandenį, dujas ir mokestį SĮ „Plungės būstas“.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja kaip įpėdinė atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdo, naudoja, rūpinasi juo bei moka mokesčius. Tokie pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos broliai atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinį faktą, kad po J. T. mirties, pareiškėja L. V. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti..
Daroma išvada, kad L. V. palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti, todėl pateiktų įrodymų pagrindu nustatomas faktas, kad pareiškėja po savo mamos J. T. mirties palikimą priėmė. Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. ji galės įgyvendinti savo, kaip J. T. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja kitokia tvarka negali gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis), pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas L. V. gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos L. V. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.