Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Administracinė byla Nr. A.18-237-445/2019 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00030-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1.; 19.10; 21.3.4.;21.9.10; 21.9.11 (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2019 m. kovo 18 d. Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo Dalis Žilionis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nedalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą atstovui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį, 484 straipsnio 2 dalį, traukiamas V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė: V. P. 2019-02-23 14.38 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo 3 aukšte, būdamas neblaivus viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiųjų patrulių J. K. ir M. D. reikalavimų, ištraukti rankas iš kišenių, kad jos būtų matomos, nustatant aplinkybes dėl policijos pareigūnų iškvietimo pagrįstumo. V. P. į teismo posėdį neatvyko ir prašė bylos nagrinėjimą atiėdti 2019-03-19, kadangi nurodytu laiku negali dalyvauti posėdyje dėl darbo. Byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kadangi jis iki teismo posėdžio pradžios nepateikė jokių įrodymų, kad dėl darbo pobūdžio negali dalyvauti teismo posėdyje. Byloje asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, dalyvavimas nėra privalomas, asmuo gali pateikti paaiškinimus ir raštu, kaip ir pateikti kitus įrodymus, jeigu laiko kad tai susiję su nagrinėjamų aplinkybių nustatymu. Nenustačius aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko dėl svarbių priežasčių, byla nagrinėtina teismo posėdyje. Surašant administracinio nusižengimo protokolą V. P. nurodė, jog nurodytu protokole laiku vartojo alkoholinius gėrimus, policijos pareigūnai prašė ištraukti rankas iš kišenių, bet jis nesuprato dėl ko taip turi daryti, rankų iš kišenių netraukė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso V. P. ir L. P. bendrosios jungrinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Teismas konstatuoja : ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) 21 straipsnis reglamentuoja pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims.Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019-02-23 (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo 3 laptinėje, (duomenys neskelbtini) mieste, apie 14.38 val., V. P., nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo matomoje vietoje laikyti rankas. Tokias aplinkybes pagrindžia paties V. P. paaiškinimas, surašant administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnų M. D. ir J. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Policijos pareigūnai M. D. ir J. K. atvyko į policijos budėtojo nurodytą vietą, vykdydami jiems pavestas viešosios tvarkos palaikymo pareigas, nurodžius, kad neblaivus asmuo tranko duris, bando įsilaužti į namus, vėliau papildytas pranešimas – agresyvus asmuo duris daužo kirviu. Policijos pareigūnai, namo laiptinėje, priėję prie V. P. pamatė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nurodė jam nulipti į laiptinės apačią pasiaiškinti dėl gauto pranešimo ir ištraukti rankas iš kišenių. V. P. nevykdė reikalavimo ištraukti rankas iš kišenių. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad kol nėra atlikta dalinė asmens apžiūra, asmuo privalo laikyti rankas matomoje vietoje, o ne kišenėse, kaip tai darė V. P.. Policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad asmuo daužo duris kirviu, taigi atvykus ir bandant nustatyti pranešimo aplinkybes, jie turėjo teisę duoti nurodytus asmeniui ištraukti rankas iš kišenių ir laikyti matomoje vietoje, t.y. užtikrinti savo ir kitų asmenų saugumą, užkardyti ir kad nesusižalotų pats asmuo, kuris nevykdo teisėtų reikalavimų. Dėl to V. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, t.y. statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. P. atsisakė tikrintis blaivumą, dėl to taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs. Viešoje vietoje sulaikytas neblaivus asmuo (nevairuojantis transporto priemonę ir pan.) turi teisę sutikti tikrintis neblaivumą arba nesutikti. Neblaivumas gali būti nustatytas pagal asmens išreikštus neblaivumo požymius arba pagal medicinos įstaigoje atliktą medicininę apžiūrą. Pagal 2019-02-23 galiojusių Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punktą ( patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18d. nutarimo Nr.503 redakcija) 3 punktą, policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tokios poįstatyminio akto nuostatos reiškia, kad turi būti išnaudotos visos numatytos galimybės asmens neblaivumui nustatyti, kadangi statutinio valstybės tarnautojo reikalavimas laikomas teisėtu ir privalomu, kai jis pagrįstas įstatymo ar poįstatyminio akto nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019-04-01 keičiasi asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės. ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris padarytas pakartotinai. Šio straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ir už neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. 2019-02-23 V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad jis pakartotinai neblaivus pasirodė viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Ne bet koks neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę. Kaip administraciniu nusižengimu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paprastai laikoma, kai neblaivus asmuo svirduliuoja viešoje vietoje, negali tiesiai paeiti, plūstasi necenzūriniais žodžiais ir pan., tuo pažeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Administracinio nusižengimo protokole įrašyta, kad V. P. būdamas viešoje vietoje šlaistėsi. Pagal lietuvų kalbos žodyną šlaistosi žodžio reikšmė yra nevienareikšmė ir tai galima suprasti: 1. svyrinėti: pavargęs net šlaistosi eidamas; 2. šen ir ten vaikštinėti be darbo, tinginiauti: šlaistosi po kiemą per dienas, nesiima darbo; 3. glaudytis, meilintis. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų M. D. ir J. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad V. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nurodyta nulipti laiptais į apačią. Jokios aplinkybės dėl neblaivaus asmens viešosios tvarkos pažeidimo nėra nurodytos. Vyriausiosios patrulės G. P. 2019-02-23 V. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jam 19.22 val. buvo nustatytas 0.78 promilių girtumas. Kas ir kaip nustatė V. P. neblaivumą, nėra nurodyta, nėra pateikta jokių įrodymų dėl girtumo jam nustatymo. Vyr.patrulių M. D. ir J. K. tarnybiniuose pranešimose tokios aplinkybės nenurodytos, o daugiau tarnybinių pranešimų nėra pateikta. 2019-02-23 V. P. administracinio sulaikymo protokole nėra fiksuotos ir nurodytos aplinkybės dėl jo neblaivumo būsenos nustatymo techninių priemonių pagalba. Administracinio nusižengimo protokole, nurodant pažeidimo esmę, yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad jo veiksmai padaryti 2019-02-13, o ne 2019-02-23. Toks rašymo apsirikimas ištaisytinas, kadangi pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio laiką – 2019-02-23. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai įtakojo administracinių pažeidimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad nepadarytų naujų nusižengimų. Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų), į atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančios aplinkybių buvimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti pažeidėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje padarymą, paskyrus sankcijoje numatytą baudą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 506 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, nutaria : V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje ir skirti vieno šimto dešimties eurų (110 Eur) baudą. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį nutraukti, kai veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių. Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 19097963284). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose. Teisėjas Dalis Žilionis Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankas LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, AB LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas