- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 1A-1/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys (pran.)
- Nuteistasis
- R. M., V. L.
- Advokatai
- Andrius Baranskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. M. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
R. M. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki 2003 m. liepos 15 d. ir nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 19 d.
V. L. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
V. L. į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2003 m. liepos 3 d.
R. M. ir V. L. nusikalstamą veiką iš 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies perkvalifikavus į BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1961 m. BK 284 straipsnio 2 dalį, byla nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. R. M. ir V. L. baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Iš R. M. ir V. L. priteista po 1 688,85 Lt iš kiekvieno proceso išlaidų valstybei.
Apeliacinis skundas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo M. L. nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. ir V. L. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. spalio X d., veikdami organizuota grupe, nenustatytomis aplinkybėmis parūpino aštuonis Moldovos Respublikos piliečiams kelionei į Europos Sąjungos šalis kelionės dokumentus – svetimus Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių priežasčių prarastus ir suklastotus pasus, Moldovos Respublikos piliečių neteisėtam gabenimui surado transporto priemonę ir vairuotoją M. L., taip organizavo neteisėtą žmonių, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – Moldovos Respublikos piliečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jam vadovavo, o M. L., būdamas iš anksto susitaręs su R. M. ir V. L., dalyvavo organizuotos grupės, vykdančios Lietuvos Respublikoje nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnyje (neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių) gabenimą iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną, esančią Biržų rajone Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte į Latvijos Respubliką, tai yra šios nusikalstamos veikos organizatorių R. M. ir V. L. nurodymu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno užsieniečius – Moldovos Respublikos piliečius, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
XXXX m. spalio X d., X val. XX min. R. M. ir V. L. nurodymu M. L., vairuodamas automobilį „XX XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai išgabeno aštuonis Moldovos Respublikos piliečius: S. J. (S. J.), V. I., S. A. (S. A.), A. U. (A. U.), N. P. (N. P.), E. I. (E. I.), L. D. (L. D.) ir E. A. (E. A.), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais ir suklastotais pasais: XX Nr. XXX XXX, išduotu D. V., XX Nr. XXX XXX, išduotu R. N., XX Nr. XXX XXX, išduotu J. T., XX Nr. XXXXX, išduotu S. S., XX Nr. 551048, išduotu M. N., XX Nr. XXX XXX, išduotu L. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu A. J.
R. M. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe, tyčia susitarė daryti, tęsti ir darė kelis nusikaltimus – organizavo valstybės tarnautojo papirkimą, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo neteisėtos veikos, vykdant įgaliojimus, bei nenustatytų asmenų neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną: parengė šių nusikalstamų veikų darymo planą ir vadovavo jų darymui, laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. rugsėjo X d., turėdami tam tikrą užduotį ir skirtingus vaidmenis, sistemingai, nenustatytomis aplinkybėmis surasdavo ir nenustatytoje vietoje surinkdavo neteisėtam valstybės sienos perėjimui nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais; surasdavo šių asmenų gabenimui per valstybės sieną reikalingas transporto priemones; nusikalstamos veikos darymo pradžioje patys išbandė neteisėto perėjimo per valstybės sieną maršrutus veždami šiuos asmenis, pasitelkė neteisėtam perėjimui per valstybės sieną reikalingus transporto priemonėms vairuoti asmenis – D. L., R. V., N. B., M. L., D. D. ir R. Č. Be to, turėdami tikslą vykdyti nenustatytų asmenų perėjimą ir užsieniečių gabenimą per valstybės sieną, nuo XXXX m. spalio XX d. iki XXXX m. spalio mėn. X d. 23 kartus papirko valstybės tarnautoją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį – A. Š., tiesiogiai pasiūlydami, pažadėdami duoti ir tiesiogiai ar netiesiogiai duodami kyšius (iš viso 20 000 Lt), taip siekdami pageidaujamos valstybės tarnautojo neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus, ir taip organizavo nenustatytų asmenų perėjimą per valstybės sieną ir užsieniečių gabenimą per Valstybės sieną, tai yra nusikalstamas veikas padarė šiomis aplinkybėmis:
XXXX m. spalio XX d., apie X-X val., būdami Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu V. L., su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis keleiviais, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais – XX Nr. XXXXX, išduotu A. M., XX Nr. XXXX, išduotu A. M., XX Nr. XXXX, išduotu R. Š., ir automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. M. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais trimis keleiviais, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais – XX XXXX, išduotu E. B., XX XXXX, išduotu V. J., XX XXXX, išduotu T. L., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 600 litų kyšį. XXXX m. spalio XX d., X val. XX min., V. L., vairuodamas automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė tris nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais – XX Nr. XXXX, išduotu A. M., XX Nr. XXXX, išduotu A. M., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Š., o R. M., XXXX m. spalio XX d., X val. XX min., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė 3 tyrimo metu nenustatytus keleivius, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais – XX Nr. XXXX, išduotu E. B., XX Nr. XXXXX, išduotu V. J., XX Nr. XXXXX, išduotu T. L.;
XXXX m. lapkričio X d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, kurį vairavo V. L., su keturiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais XX Nr. XXXX, išduotu J. B., pasu XX Nr. XXXXX, išduotu D. B., pasu XX Nr. XXXX, išduotu I. L., pasu XX Nr. XXXXX, išduotu R. B., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 400 litų kyšį. XXXX m. lapkričio X d., X val. XX min., V. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“ valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu J. B., XX Nr. XXXXX, išduotu D. B., XX Nr. XXXXX, išduotu I. L., XX Nr. XXXXX, išduotu R. B.;
XXXX m. gruodžio X d., apie X-X val., būdami Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte, esančiame Biržų rajone Germaniškio kaime, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, kurį vairavo V. L., kartu su keturiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu L. B., pasu XX Nr. XXXXX, išduotu L. B., pasu XX Nr. XXXX, išduotu I. G., pasu XX Nr. XXXXX, išduotu A. M., ir automobiliu „XXXXX“, valst Nr.XXX XXXX, vairuojamu R. V., a/k XXXXXXXXX, su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu D. M., XX Nr. XXXXX, išduotu A. V., XX Nr.XXXXX, išduotu D. J., XX Nr. XXXXX, išduotu V. M., siekdamas neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. gruodžio X d., X val. XX min., R. M. , vairuodamas automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr.XXXXX, išduotu L. B., XX Nr. XXXXX, išduotu L. B., XX Nr. XXXXXX, išduotu I. G., XX Nr. XXXXX, išduotu A. M., ir XXXX m. gruodžio X d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. V., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXXX, išduotu D. M., XX Nr. XXXXX, išduotu A. V., XX Nr. XXXXX, išduotu D. J., XX Nr. XXXXX, išduotu V. M.;
XXXX m. gruodžio XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu V. L., su keturiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXXX, išduotu K. L., XX XXXXX, išduotu L. V., XX Nr. XXXXX, išduotu M. Č., XX Nr. XXXXX, išduotu I. L. bei automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. V. su keturiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu S. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu A. R., XX XXXXX, išduotu J. K., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXXX m. gruodžio XX d., X val. XX min., V. L., vairuodamas automobilį „XXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu K. L., XX Nr. XXXXX, išduotu L. V., XX Nr. XXXXX, išduotu M. Č., XX Nr. XXXXX, išduotu I. L., o XXXX m. gruodžio XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. V., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu S. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu A. R., XX Nr. XXXXX, išduotu J. K.;
XXXX m. sausio XX d., apie X-X val., būdamas Germaniškio dvišalėje pasienio kontrolės punkte, esančiame Biržų rajone Germaniškio kaime, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu D. L., a. k. XXXXXXXXXXX, su penkiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu G. U., XX Nr. XXXXXX, išduotu P. Š., XX Nr. XXXXXX, išduotu U. B., XX Nr. XXXXX, išduotu A. P., XX Nr. XXXXXX, išduotu S. L., siekdamas neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 500 litų kyšį. XXXX m. sausio XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, D. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė penkis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXXX, išduotu G. U., XX Nr. XXXXX, išduotu P. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu U. B., XX Nr. XXXXXX, išduotu A. P., XX Nr. XXXXX, išduotu S. L.;
XXXX m. sausio XX d., apie X-X val., būdamas (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu jo paties su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais keleiviais (asmenimis), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais XX Nr. XXXXXX, išduotu V. G., XX Nr. XXXXXX, išduotu I. J., XX Nr. XXXXXX, išduotu G. K., XX Nr. XXXXX, išduotu O. P. bei automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. V., a. k. XXXXXXXXX, su šešiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu M. S., XX Nr. XXXXX, išduotu G. D., XX Nr. XXXXX, išduotu J. M., XX Nr. XXXXX, išduotu V. R., XX Nr. XXXXX išduotu R. D. (B.), XX Nr. XXXXX , išduotu A. P., siekdamas neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 1000 litų kyšį. XXXX m. sausio XX d., XX val. XX min., R. M., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. G., XX Nr. XXXXX, išduotu I. J., XX Nr. XXXXX, išduotu G. K., XX Nr. XXXXX, išduotu O. P., o XXXX m. sausio XX d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. V., vairuodamas automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė šešis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu M. S., XX Nr. XXXXX, išduotu G. D., XX Nr. XXXXX, išduotu J. M., XX Nr. XXXXX, išduotu V. R., XX Nr. XXXXX, išduotu R. D. (B.), XX Nr. XXXXX, išduotu A. P.;
XXXX m. vasario X d., laikotarpiu nuo XX val. XX min. iki XX val. XX min., būdami Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte, esančiame Biržų rajone Germaniškio kaime, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu D. L., a. k. XXXXXXXXX, su šešiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais:, XX Nr. XXXXX, išduotu R. V., XX Nr. XXXXX, išduotu Ž. S., XX Nr. XXXXX, išduotu S. I., XX Nr. XXXXX, išduotu L. P., XX Nr. XXXXX, išduotu V. A., XX Nr. XXXXX, išduotu R. G., ir automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. V., su aštuoniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. K., XX Nr. XXXXX, išduotu D. M., XX Nr. XXXXX, išduotu J. P., XX Nr. XXXXX, išduotu R. G., XX Nr. XXXXX, išduotu N. T., XX Nr. XXXXX, išduotu G. M., XX Nr. XXXXX, išduotu S. M., XX Nr. XXXXX, išduotu S. K., ir automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu V. L., su keturiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu I. L., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu N. N., XX Nr. XXXXX, išduotu A. D., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 1 800 litų kyšį. XXXX m. vasario mėn. X d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, D. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė šešis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu R. V., XX Nr. XXXXX, išduotu Ž. S., XX Nr. XXXXX, išduotu S. I., XX Nr. XXXXX, išduotu L. P., XX Nr. XXXXX, išduotu V. A., XX Nr. XXXXX, išduotu R. G., o XXXX m. vasario X d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. V., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė aštuonis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. K., XX Nr. XXXXX, išduotu D. M., XX Nr. XXXXX, išduotu J. P., XX Nr. XXXXX, išduotu R. G., , XX Nr. XXXXX išduotu N. T., XX Nr. XXXXX, išduotu G. M., XX Nr. XXXXX, išduotu S. M., XX Nr. XXXXX, išduotu S. K., XXXX m. vasario X d., XX val. XX min., V. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu I. L., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu N. N., XX Nr. XXXXX, išduotu A. D.;
XXXX m. vasario XX d., apie X-X val., Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte, esančiame Biržų rajone Germaniškio kaime, automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. V., su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu O. P., XX Nr. XXXXX, išduotu D. G., XX Nr. XXXXX, išduotu J. S., XX Nr. XXXXX, išduotu G. M., ir automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu N. B., su keturiais tyrimo metu nenustatytais keleiviais (asmenimis), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. V., XX Nr. XXXXX, išduotu V. B., XX Nr. XXXXX, išduotu O. M., XX Nr. XXXXX, išduotu A. N., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. vasario XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, N. B., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. V., XX Nr. XXXXX, išduotu V. B., XX Nr. XXXXX, išduotu O. M., XX Nr. XXXXX, išduotu A. N., o XXXX m. vasario XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. V., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu O. P. XX Nr. XXXXX, išduotu D. G., XX Nr. XXXXX, išduotu J. S., XX Nr. XXXXX, išduotu G. M.;
XXXX m. kovo XX d., apie XX-XX val., Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte, esančiame Biržų rajone Germaniškio kaime, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. V., su keturiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. P., XX Nr. XXXXX, išduotu L. K., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu V. P., ir automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu M. L. su penkiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. K., XX Nr. XXXXX, išduotu A. S., XX Nr. XXXXX, išduotu V. M., XX Nr. XXXXX, išduotu J. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. L., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 900 litų kyšį. XXXX m. kovo XX d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, M. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė penkis tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. K., XX Nr. XXXXX, išduotu A. S., XX Nr. XXXXX, išduotu V. M., XX Nr. XXXXX, išduotu J. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. L., o XXXX m. kovo XX d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. V., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė keturis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. P., XX Nr. XXXXX, išduotu L. K., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu V. P.;
XXXX m. balandžio X d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje Biržų rajone Germaniškio kaimo ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu N. B., su aštuoniais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. J., XX Nr. XXXXX, išduotu J. S., XX Nr. XXXXX, išduotu V. S. (V. S.), XX Nr. XXXXX, išduotu K. S., XX Nr. XXXXX, išduotu A. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu G. R., XX Nr. XXXXX, išduotu D. P., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. balandžio X d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, N. B., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė aštuonis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. J., XX Nr. XXXXX, išduotu J. S., XX Nr. XXXXX, išduotu V. S., XX Nr. XXXXX, išduotu K. S., XX Nr. XXXXX, išduotu A. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu G. R., XX Nr. XXXXX, išduotu D. P.;
XXXX m. balandžio XX d., apie XX-XX val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. M. su šešiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu R. M., XX Nr. XXXXX, išduotu D. S., XX Nr. XXXXX, išduotu E. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu J. K., XX Nr. XXXXX, išduotu V. S. Salučkienei, XX Nr. XXXXX, išduotu V. A., bei automobiliu „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu M. L., su šešiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu L. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu V. S., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu O. L., XX Nr. XXXXX, išduotu D. K., XX Nr. XXXXX, išduotu L. Š., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 1 200 litų kyšį. XXXX m. balandžio XX d., XX val. XX min., R. M., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė šešis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu R. M., XX Nr. XXXXX, išduotu D. S., XX Nr. XXXXX, išduotu E. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu J. K., XX Nr. XXXXX, išduotu V. S. S., XX Nr. XXXXX, išduotu V. A., o XXXX m. balandžio XX d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, M. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai išvežė šešis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu L. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu V. S., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu O. L., XX Nr. XXXXX, išduotu D. K., XX Nr. XXXXX, išduotu L. Š.;
XXXX m. balandžio XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje Biržų rajone Germaniškio kaimo ribose, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu N. B., su šešiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. K., XX Nr. XXXXX, išduotu I. K., XX Nr. XXXXX, išduotu I. B., XX Nr. XXXXX, išduotu J. L., XX Nr. XXXXX, išduotu D. P., XX Nr. XXXXX, išduotu I. R., bei automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu D. D., su šešiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu R. P., XX Nr. XXXXX, išduotu G. J., XX Nr. XXXXX, išduotu G. V., XX Nr. XXXXX, išduotu D. K., XX Nr. XXXXX, išduotu J. B., XX Nr. XXXXX, išduotu V. D., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 1200 litų kyšį. XXXX m. balandžio XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, D. D., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė šešis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu R. P., XX Nr. XXXXX, išduotu G. J., XX Nr. XXXXX, išduotu G. V., XX Nr. XXXXX, išduotu D. K., XX Nr. XXXXX, išduotu J. B., XX Nr. XXXXX, išduotu V. D., o XXXX m. balandžio XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, N. B., vairuodamas automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai išvežė šešis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. K., XX Nr. XXXXX, išduotu I. K., XX Nr. XXXXX, išduotu I. B., XX Nr. XXXXX, išduotu J. L., XX Nr. XXXXX, išduotu D. P., XX Nr. XXXXX, išduotu I. R.;
XXX m. gegužės XX d., apie XX-XX val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. V. su septyniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. D., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu R. J., XX Nr. XXXXX, išduotu A. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu J. G., XX Nr. XXXXX, išduotu V. A., XX Nr. XXXXX, išduotu E. L., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 700 litų kyšį. XXXX m. gegužės XX d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu R. V., a. k. XXXXXXX, vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė septynis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. D., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu R. J., XX Nr. XXXXX, išduotu A. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu J. G., XX Nr. XXXXX, išduotu V. A., XX Nr. XXXXX, išduotu E. L.;
XXXX m. gegužės XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu M. L., su septyniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. D., XX Nr. XXXXX, išduotu D. A., XX Nr. XXXXX, išduotu L. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu V. B., XX Nr. XXXXX, išduotu J. J., XX Nr. XXXXX, išduotu L. J., XX Nr. XXXXX, išduotu R. M. bei automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXXX, vairuojamu N. B., su aštuoniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. S., XX Nr. XXXXX išduotu, L. G., XX Nr. XXXXX, išduotu R. M., XX Nr. XXXXX, išduotu D. V., XX Nr. XXXXX, išduotu L. A., XX Nr. XXXXX, išduotu M. J., XX Nr. XXXXX, išduotu G. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu R. G., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 1 500 litų kyšį. XXXX m. gegužės XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, N. B., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai pervežė aštuonis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. S., XX Nr. XXXXX, išduotu L. G., XX Nr. XXXXX, išduotu R. M., XX Nr. XXXXX, išduotu D. V., XX Nr. XXXXX, išduotu L. A., XX Nr. XXXXX, išduotu M. J., XX Nr. XXXXX, išduotu G. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu R. G., o XXXX m. gegužės XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, M. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė septynis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. D., XX Nr. XXXXX, išduotu D. A., XX Nr. XXXXX, išduotu L. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu V. B., XX Nr. XXXXX, išduotu J. J., XX Nr. XXXXX, išduotu L. J., XX Nr. XXXXX, išduotu R. M.;
XXXX m. birželio X d., apie XX-XX val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. Č., su septyniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. D., XX Nr. XXXXX, išduotu B. S., XX Nr. XXXXX, išduotu A. G., XX Nr. XXXXX, išduotu V. D. P., XX Nr. XXXXX, išduotu A. G., XX Nr. XXXXX, išduotu L. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu D. Ž., ir automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamo D. L., su septyniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu J. R., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. P., XX Nr. XXXXX, išduotu E. M., XX Nr. XXXXX, išduotu E. A., XX Nr. XXXXX, išduotu L. V., XX Nr. XXXXX, išduotu O. R., XX Nr. XXXXX, išduotu M. Š., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 1 400 litų kyšį. XXXX m. birželio X d., XX val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, D. L., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė septynis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu J. R., LV Nr. XX Nr. XXXXX, išduotu Z. P., LD Nr. XX Nr. XXXXX, išduotu E. M., XX Nr. XXXXX, išduotu E. A., XX Nr. XXXXX, išduotu L. V., XX Nr. XXXXX, išduotu O. R., XX Nr. XXXXX, išduotu M. Š.;
XXXX m. liepos X d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu M. L., su aštuoniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu T. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu V. V., XX Nr. XXXXX, išduotu K. D., XX Nr. XXXXX, išduotu R. V., XX Nr. XXXXX, išduotu G. V., XX Nr. XXXXX, išduotu A. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu M. J., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. liepos X d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, M. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė aštuonis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu T. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu V. V., XX Nr. XXXXX, išduotu K. D., XX Nr. XXXXX, išduotu R. V., XX Nr. XXXXX, išduotu G. V., XX Nr. XXXXX, išduotu A. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu M. T.;
XXXX m. liepos XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamo N. B., su aštuoniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. U., XX Nr. XXXXX, išduotu D. R., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. S., XX Nr. XXXXX, išduotu D. S., XX Nr. XXXXX, išduotu D. G., XX Nr. XXXXX, išduotu I. J., XX Nr. XXXXX, išduotu A. V., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. Č., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. liepos XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, N. B., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė aštuonis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. U., XX Nr. XXXXX, išduotu D. R., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. S., XX Nr. XXXXX, išduotu D. S., XX Nr. XXXXX, išduotu D. G., XX Nr. XXXXX, išduotu I. J., XX Nr. XXXXX, išduotu A. V., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. Č.;
XXXX m. liepos XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. Č., su aštuoniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu G. Č., XX Nr. XXXXX, išduotu R. V., XX Nr. XXXXX, išduotu E. O., XX Nr. XXXXX, išduotu I. N., LD Nr. 555515, išduotu V. B., LR Nr. 823500, išduotu S. G., XX Nr. XXXXX, išduotu T. V., XX Nr. XXXXX, išduotu D. J., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. liepos XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. Č., vairuodamas automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė aštuonis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu G. Č., XX Nr. XXXXX, išduotu R. V., XX Nr. XXXXX, išduotu E. O., XX Nr. XXXXX, išduotu I. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. B., XX Nr. XXXXX, išduotu S. G., XX Nr. XXXXX, išduotu T. V., XX Nr. XXXXX, išduotu D. J.;
XXXX m. liepos XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu M. L., su keturiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. G., XX Nr. XXXXX, išduotu I. V., XX Nr. XXXXX, išduotu V. J., XX Nr. XXXXX, išduotu E. S., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 400 litų kyšį. XXXX m. liepos XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, M. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė keturis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. G., XX Nr. XXXXX, išduotu I. V., XX Nr. XXXXX, išduotu V. J., XX Nr. XXXXX, išduotu E. S.;
XXXX m. rugpjūčio XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu N. B., su aštuoniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. L., XX Nr. XXXXX, išduotu S. D., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. N. S., XX Nr. XXXXX, išduotu P. O., XX Nr. XXXXX, išduotu L. R., XX Nr. XXXXX, išduotu P. G., XX Nr. XXXXX, išduotu L. L., XX Nr. XXXXX, išduotu N. L., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį. XXXX m. rugpjūčio XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, N. B., vairuodamas automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė aštuonis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu E. L., XX Nr. XXXXX, išduotu S. D., XX Nr. XXXXX, išduotu Z. N. S., XX Nr. XXXXX, išduotu P. O., XX Nr. XXXXX, išduotu L. R., XX Nr. XXXXX, išduotu P. G., XX Nr. XXXXX, išduotu L. L., XX Nr. XXXXX, išduotu N. L.;
XXXX m. rugpjūčio XX d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu M. L. su septyniais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. G., XX Nr. XXXXX, išduotu V. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu I. J., XX Nr. XXXXX, išduotu S. B., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu K. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu L. B., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 700 litų kyšį. XXXX m. rugpjūčio XX d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, M. L., vairuodamas automobilį „XXXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė septynis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu V. G., XX Nr. XXXXX, išduotu V. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu I. J., XX Nr. XXXXX, išduotu S. B., XX Nr. XXXXX, išduotu A. K., XX Nr. XXXXX, išduotu K. Z., XX Nr. XXXXX, išduotu L. B.;
XXXX m. rugsėjo X d., apie X-X val., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, (duomenys neskelbtini) ribose, automobiliu „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamu R. Č., su penkiais nenustatytais asmenimis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. K., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Š., XX Nr. XXXXX, išduotu D. Ž., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 700 litų kyšį. XXXX m. rugsėjo X d., X val. XX min., R. M. ir V. L. nurodymu, R. Č., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, neteisėtai pervežė penkis nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu A. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. N., XX Nr. XXXXX, išduotu V. K., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Š., LK Nr. XX Nr. XXXXX, išduotu D. Ž.;
XXXX m. spalio X d., apie X-X val., R. M. ir V. L., būdami (iki vykimo per valstybės sieną – Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą) miško aikštelėje, esančioje Biržų rajone Germaniškio kaime, automobiliu „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, vairuojamo M. L., su aštuoniais Moldovos Respublikos piliečiais: S. J. (S. J.), V. I. Ursaki, S. A. (S. A.), A. U. (A. U. ), N. P. (N. P.), E. I. , L. D. ir E. A. (E. A. ), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais ir suklastotais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu D. V., XX Nr. XXXXX, išduotu R. N., XX Nr. XXXXX , išduotu J. T., XX Nr. XXXXX, išduotu S. S., XX Nr. XXXXX, išduotu M. N., XX Nr. XXXXX, išduotu L. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu A. J., siekdami neteisėto praleidimo per valstybės sieną į Latvijos Respubliką, t. y. už pasienio tikrinimo procedūrų (veiksmų) neatlikimą ir neteisėto leidimo davimą vykti per valstybės sieną, valstybės tarnautojui – Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresniajam pasieniečiui A. Š. davė 800 litų kyšį.
R. M. ir V. L. dėl šių veikų baudžiamoji byla nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.
Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai ir pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, rėmėsi prieštaringais ir nepagrįstais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo XXXX m. spalio XX d. iki XXXX m. spalio X d. jis, V. L., D. L., R. V., N. B., M. L., R. Č., D. D. automobiliais 35 kartus per Lietuvos valstybės sieną neteisėtai pervežė 199 asmenis, kurie turėjo svetimus Lietuvos Respublikos piliečių suklastotus pasus, ir kurie Lietuvos Respublikos Migracijos tarnybos sprendimais buvo pripažinti negaliojančiais. Teismas konstatavo, kad šie pervežimai per valstybės sieną buvo daromi analogišku būdu: pasienio posto pareigūnai tinkamai nepatikrino vykstančių automobiliais keleivių teisėtumo, Germaniškio pasienio poste 129 keleivių duomenys nebuvo įvesti į kompiuterio duomenų bazę, todėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną pervažiavo su suklastotais Lietuvos Respublikos piliečių pasais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis (apeliantas) ir kiti aukščiau paminėti asmenys vairavo automobilius. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis ir V. L. organizavo šią nusikalstamą veiką. Teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai, vadovaudamasis prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais. Apeliantas mano, kad neužtenka ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, tačiau būtina juos visus patikrinti, atlikti įrodymų lyginamąją analizę, pašalinti bet kokius prieštaravimus, o visus neaiškumus bei abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Teigia, kad jis ir V. L. šios nusikalstamos veikos neorganizavo ir išdėsto šiuos motyvus:
pirma, organizatoriaus ir vykdytojo vaidmuo skirtingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis vienodai su kitais asmenimis (vairuotojais), kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vežė asmenis. Apeliantui iš nuosprendžio neaišku, kas šiuos asmenis (užsieniečius) pasitiko, suteikė nakvynę, parūpino suklastotus pasus. Todėl neišsiaiškinus šių aplinkybių, teismo išvados, kad nusikalstamą asmenų pervežimą organizavo jis (apeliantas) kartu su V. L. lieka vienpusiškos ir neišsamios. Teigia, kad pervežti asmenis, kurių kilmės jis nežinojo, paprašė A. V. Tai, kad šio nusikaltimo tikrieji organizatoriai patys žmonių per valstybės sieną nevežė, patvirtino liudytojas A. Š.;
antra, teismas darydamas išvadą, kad keleivių pervežimą organizavo apeliantas ir V. L., remiasi tik liudytojo A. Š. parodymais. Tačiau liudytojo A. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams. Mano, kad A. Š., duodamas tokius parodymus, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Būtina atsižvelgi į tai, kad A. Š. procesinė padėtis iš kaltinamojo į liudytojo pasikeitė, kai bylą perdavė teismui. Priklausomai nuo duodamų parodymų ir paaiškėjusių aplinkybių, tokia A. Š. procesinė padėtis gali keistis į sunkesnę (jo veika gali būti kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 3 dalį). A. Š. duodamas parodymus teisme, nurodė kitokias aplinkybes ir faktus, nei savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu. A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė, nedalyvaujant gynėjui. Pasak apelianto, esant tokiai situacijai A. Š. parodymus būtina sugretinti su kitais, objektyviais įrodymais. A. Š. teisme parodė, kad negali tvirtinti, kad „Storas“ ir „Moksleivis“ yra nuteistieji R. M. ir V. L. Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu A. Š. atpažino apeliantą (R. M.), kaip asmenį prisistačiusį „Storu“, o V. L., kaip asmenį, prisistačiusį „Moksleiviu“. Tačiau teisme to kategoriškai patvirtinti negalėjo. Apeliantas pripažįsta, kad A. Š. parodymai dėl esminių faktinių bylos aplinkybių (per valstybės sieną automobiliais pervežamų keleivių gabenimo schema) yra nuoseklūs, tačiau to nepakanka daryti išvadai, jog jis (R. M.) kartu su V. L. šią nusikalstamą veiką organizavo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis teigė, jog A. V. pirmą kartą paprašė pervežti asmenis ne kaltinime nurodytą dieną, bet XXXX m. liepos mėn. Tai patvirtina valstybės sienos kirtimo atžymos jo (apelianto) pase. Teigia, kad nežinojo, kokius asmenis pervežė per valstybės sieną, tačiau daro išvadą, kad juos vežė pagal A. V. sugalvotą schemą. Pirmuosius kartus keleivius vežė per Saločių-Grenstalės pasienio postą. Vėliau, kilus nesusipratimams ir dėl didelių eilių, juos vežė per Germaniškių pasienio postą, nes taip liepė A. V. Pripažįsta, kad vežė žmones į Švediją per Saločių-Grenstalės pasienio postą D. L. priklausančiu automobiliu, kurio valst. Nr. XXX XXX, XXX m. liepos XX d., XXXX m. rugpjūčio X d., XXXX m. rugpjūčio XX d., XXXX m. rugsėjo X d., XXXX m. rugsėjo XX d., XXXX m. balandžio X d. Teismas nenagrinėjo aplinkybių, ką minėtu laikotarpiu veikė A. V., nors įstatymas įpareigoja įvertinti visus, tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus.
Apeliantas skunde akcentuoja tai, kad pas A. Š. namuose niekada nebuvo, dėl žmonių gabenimo per valstybės sieną su juo nesitarė. Mano, kad A. Š. žmona suklydo nurodydama, jog panašus į jį (apeliantą) asmuo lankėsi jų namuose. Teisme apklaustas A. Š. parodė, kad jis patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teigė, kad nuteistieji R. M. ir V. L. gali būti ne tie asmenys, kuriuos jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu, nes pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą, todėl jis pasirašė protokolą jo neskaitęs. Teismas tokias aplinkybes visiškai nepagrįstai vertino, kaip A. Š. siekimą sušvelninti jo (apelianto) padėtį.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. XXXX m. spalio XX d. per Kalvarijos tarptautinį PKP išvyko į užsienį, o XXXX m. rugsėjo X d. sugrįžo į Lietuvą, tačiau tai nepaneigia jo versijos, kad A. V. organizavo šią nusikalstamą veiką dar iki įvykių, nurodytų kaltinime, nes galėjo ją kontroliuoti per kitus asmenis ir nebūdamas Lietuvoje. Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. grįžo į Lietuvą XXXX m. rugsėjo X d., X val. XX min. Jis (apeliantas) telefono aparatą „XXXXX“, kuriame buvo SIM kortelė Nr. XXXXXXXXX, gavo iš A. V. XXXX m. rugsėjo X d., po pietų. Po šio susitikimo jis A. V. daugiau nebematė, tačiau pastarasis apsinuodyti alkoholiu galėjo ir po jų susitikimo. Iš G. V. parodymų matyti, kad jis (G. V.) kartu su broliu A. V. namuose išgėrė butelį degtinės, po to nuėjo į barą ir ten gėrė alų. Tai nepaneigia jo nurodytų aplinkybių, kad telefoną jis nupirko iš A. V. XXXX m. rugsėjo X d. Šias aplinkybes jis nurodė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau pareigūnai jų netyrė, dėl šių aplinkybių G. V. neapklausė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai rėmėsi teismo posėdžio metu nepatikrintais įrodymais. Liudytojas R. Č. (turėtų būti R. Č.) teisme nebuvo apklaustas, nors jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi ir neteisingi. R. Č. (turėtų būti R. Č.) parodė, kad atpažįsta jį (R. M.) kaip „Storą“ ir „Romka“, jį (apeliantą) žino nuo paauglystės. Tačiau tarp jų yra 8 metų amžiaus skirtumas. Be to, R. Č. (turėtų būti R. Č.) jį atpažino, pažeidžiant baudžiamojo kodekso proceso reikalavimus, kadangi jam nebuvo pateiktos nuotraukos. Todėl jis prašė apklausti R. Č. (turėtų būti R. Č.) teisme, nes jo parodymai yra svarbūs. Tačiau teismas neiškvietė šio liudytojo į teismo posėdį ir vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra neteisingi.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad jis (apeliantas) palaikė ryšius su D. D. Tačiau liudytojas D. D. parodė, kad vežė žmones per valstybės sieną, nes prašė A. V., kurį pažinojo ir su juo bendravo. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
Teismas nepagrįstai vadovavosi Moldavijos piliečių parodymais, duotais Švedijos Karalystės teisme, nes Švedijos teismas nagrinėjo bylą dėl nusikaltimo padarymo pagal savo baudžiamąjį kodeksą, kadangi veika buvo padaryta jos teritorijoje. Tuo tarpu apklausdami tuos pačius Moldavijos piliečius, Estijos pareigūnai jau buvo gavę Lietuvos ikiteisminio tyrimo pareigūnų teisinės pagalbos prašymą apklausti juos dėl aplinkybių šioje byloje. Duodami parodymus ir atsakydami į pareigūnų užduotus klausimus, Moldovos Respublikos piliečiai parodė, kad prieš įlipant į autobusiuką, jiems pasus davė kažkoks rusų tautybės asmuo (t. 21, b. l. 79, 187-189). Tai rodo, kad teismas vadovavosi netinkamais ir prieštaringais įrodymais. Pažymi, kad teismas gali grįsti nuosprendį tik tais įrodymais, kurie patikrinti ir patvirtinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnis). Jis ne kartą prašė į teismą iškviesti ir apklausti liudytojus iš Moldovos, tačiau teismas tokius jo prašymus atmetė ir dėl to nesiėmė jokių priemonių. Tai rodo, kad teismas tendencingai laikėsi kaltinimo pozicijos ir bylą išnagrinėjo neišsamiai. Todėl teismas priėmė neteisėtą nuosprendį, vadovavosi subjektyviais, prieštaringais ir nenuosekliais įrodymais.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.
Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neišsamiai, šališkai ištyrė įrodymus ir išnagrinėjo bylą. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, dėl ko teismas nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybes išvadas. Apeliantas skunde nurodo, kad nei jis, nei R. M. bei M. L., dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, kaltais neprisipažino. Todėl pareigūnai privalėjo ištirti bylą labai atidžiai ir išsamiai, o bylą nagrinėjęs teismas privalėjo prokuroro pateiktoje medžiagoje tyrėjų surinktus duomenis, kurie galėtų būti įrodymais, įvertinti griežtai laikantis BPK 20 straipsnio 5 d. reikalavimų, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nuosprendyje jo kaltę dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną organizavimo (pagal BK 292 straipsnio 3 dalį) grindžia ne byloje surinktų duomenų analizės pagrindu, bet spėjimais. Vienas iš tokių įrodymų yra liudytojo A. Š. parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. davė parodymus, kad jį, tuo metu dirbusį VSAT pareigūnu, papirko du asmenys, vadinami „Storu“ ir „Moksleiviu“, tam, kad jis pats ar per kitus pažįstamus pasieniečius leistų per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną išvažiuoti asmenims, kurių pasai gali būti negaliojantys, arba vežasi daugiau, nei leidžiama asmeninių daiktų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. Š. atpažino jį, kaip „Moksleivį“, o R. M. – kaip „Storą“. A. Š. parodė, kad „Storas“ ir „Moksleivis“ išvakarėse jam paskambindavo, pranešdavo apie būsimą vykimą per valstybės sieną ir perduodavo jam (A. Š.) tam tikrą pinigų sumą. Iš tokių ikiteisminio tyrimo metu duotų A. Š. parodymų, o pirmosios instancijos teisme patikslintų parodymų matyti, jog jis (A. Š.) nėra kategoriškai įsitikinęs, kad „Moksleivis“ yra apeliantas, o „Storas“ – R. M. Teismas padarė išvadą, kad analogiškai, ta pačia tvarka, nuteistieji (apeliantai) per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną žmones pervežė ir XXXX m. spalio X d. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. Š. parodymus patvirtina kiti kyšius paėmę pasienio pareigūnai, dėl kurių procesas nutrauktas, o taip pat asmenys, kurie įvairiomis aplinkybėmis prarado savo pasus ir kuriais buvo pasinaudota kertant valstybės sieną, parodymai, dokumentai, patvirtinantys sienos kirtimą bei telefoninių pokalbių išklotinės.
Tačiau apeliantas mano, kad šių teismo išvadų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog liudytojo A. Š. parodymai nėra nuoseklūs, jo parodymai keitėsi ikiteisminio tyrimo eigoje ir bylą nagrinėjant teisme. Iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad jis vieną jį papirkinėjusį asmenį pavadino „Moksleiviu“ todėl, kad prisiminė jį, kaip Vabalninko technikumo, kuriame jis dirbo dėstytoju, moksleivį. Apeliantas teigia, kad jis iš tikrųjų mokėsi Vabalninko technikume, bet visai kitu metu, nei nurodė liudytojas A. Š. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jis minėtame technikume mokėsi labai trumpai, o A. Š. jam nieko nedėstė, todėl įsiminti jį, kaip moksleivį, negalėjo. Tuo tarpu M. L. minėtoje mokymo įstaigoje mokėsi ilgai, A. Š. jam dėstė, tačiau jo (M. L.) neatpažino, nors pastarasis XXXX m. vasario XX d., XXXX m. kovo XX d. važiavo per valstybės sieną, kai budėjo A. Š. Šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad M. L., su kuriuo pastoviai susitikdavo pamokose, vertino jo sugebėjimus, A. Š. tikrai turėjo atpažinti, o jį (V. L.), kurį galimai matė tik prasilenkiant koridoriuje, atpažinti galimybių neturėjo, arba jų turėjo labai mažai. Be to, A. Š. parodė, kad asmenys, kurie tarėsi dėl praleidimo per valstybės sieną ir jį papirkinėjo („Storas“ ir „Moksleivis“) patys per valstybės sieną niekuomet nevažiavo. Kaip matyti iš valstybės sienos kirtimo dokumentų ir pasienio pareigūnų budėjimo grafikų, A. Š. budėjimo metu apeliantas per valstybės sieną važiavo XXXX m. spalio XX d. ir XXXX m. vasario X d., o R. M. tris kartus. Pasak apelianto, šios aplinkybės paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus A. Š. parodymus, kad jį papirkinėjo V. L. ir R. M., nes tokiu atveju jis (A. Š.) būtų nurodęs, kad ir jį papirkinėję asmenys patys vežė keleivius bei vyko per valstybės sieną. Be to A. Š. parodė, kad „Storo“ ir „Moksleivio“ nurodymu žmonės per valstybės sieną buvo vežami tamsiu paros metu. A. Š. vėliau patikslino, kad galbūt vieną kartą žmonės galėjo būti pervežti ir šviesiu paros metu. Kaip matyti iš vykimo per valstybės sieną ir pasieniečių budėjimo grafikų, būtent A. Š. per valstybės sieną leido pervežti asmenis šviesiu paros metu, t. y. XXXX m. vasario X d. XX val. XX min. ir XX val. XX min., XXXX m. kovo XX d. XX val. XX min. ir XX val. XX min. Pirmosios instancijos teisme perskaičius bylos duomenis apie tai, kad A. Š. leido pervežti per sieną žmones šviesiu paros metu, pastarasis pareiškė, kad jei taip nustatyta, tai praleidinėjo žmones ir šviesiu paros metu, jis (A. Š.) parodė, kad niekada neskambino „Storui“ ir „Moksleiviui“, nes nežinojo jų telefono numerių. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šie A. Š. parodymai yra melagingi (t. 30, b. l. 27-28). Apeliantas mano, kad A. Š. savo parodymus priderino prie bylos aplinkybių, todėl jie yra nepatikimi.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad net A. Š. parodymai nepatvirtina jo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. A. Š. parodė, kad XXXX m. spalio mėnesį, kai jis paskutinį kartą leido neteisėtai pervežti žmones, galėjo būti X diena. Tai nebuvo išskirtinis atvejis, o kaip visada, jie (apeliantai) paskambindavo ir paprašydavo, taip pat jie susitikdavo, o kai A. Š. nedirbdavo, tai dėl praleidimo per valstybės sieną susitardavo su poste dirbančiais pasieniečiais. Tai buvo lygiai taip pat kaip ir kitais atvejais, pinigus galėjo paduoti aikštelėje, o jis dėl praleidimo susitardavo su pasienio darbuotojais. Iš tokių nekonkrečių A. Š. parodymų negalima spręsti, kad jis papasakojo apie konkrečią inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta XXXX m. spalio X d. A. Š. nedavė parodymų nei apie tikslų ir konkretų susitarimą dėl žmonių praleidimo per valstybės sieną, nei apie asmenis, su kuo konkrečiai susitarė, nei apie pinigų priėmimą iš konkretaus asmens, nei apie gautus pinigus ar dalį šios sumos galimai perduotos kitiems asmenims (pasienio pareigūnams), nei apie perdavimo vietą ir laiką, nei kitas aplinkybes, net neužsimenama apie užsieniečių galimą neteisėtą gabenimą. Pažymi, kad A. Š. nenurodė konkrečių aplinkybių, o tik spėjo, kad tokios aplinkybės galėjo būti (pinigus galėjo paduoti aikštelėje ir pan.). Liudytojų E. O. bei T. J. parodymai yra nekonkretūs, jie tik apibendrintai paaiškino, kad A. Š. prašydavo už kyšį per valstybės sieną praleisti asmenis, kurių dokumentų tikrinti nereikėjo. Tačiau tokių apibendrintų parodymų apie tai, kada, kur ir kas jam perdavė informaciją, kad tokius asmenis reikia praleisti, kada, kas ir kaip su juo atsiskaitė, neįrodo jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos XXXX m. spalio X d. Iš A. Š. parodymų matyti, kad neteisėto žmonių pervežimo per valstybės sieną išvakarėse „Storas“ arba „Moksleivis“ jam paskambindavo telefonu ir jie susitardavo, kur ir kada susitikti. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad paskutinis telefoninis pokalbis tarp A. Š. nurodyto kaip „Storo“ telefono abonento ir jo (žmonos) turėto telefono numerio buvo XXXX m. rugpjūčio XX d. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis ir R. M. telefonu bendravo su A. Š. ar jo žmona XXXX m. spalio X d. ar vėliau. Tai paneigia A. Š. parodymus, kad XXXX m. spalio X d. neva viskas vyko taip pat. Be to, nei XXXX m. spalio X d., nei XXXX m. spalio X d. A. Š. nepalaikė ryšio telefonu su liudytojais T. J. ar E. O., nors iš bylos aplinkybių matyti, kad tokie kontaktai turėjo būti. Iš A. Š. parodymų matyti, kad su pasieniečiais susitardavo telefonu, arba pas juos nuvykdavo prieš važiavimą per valstybės sieną. Iš liudytojo E. O. parodymų matyti, kad su A. Š. susitardavo iš anksto, prieš pamainos darbą arba prieš X min. paskambindavo telefonu ir pranešdavo, kad atvažiuoja mikroautobusas. Iš liudytojo T. J. parodymų matyti, kad A. Š. paprašydavo praleisti automobilį jo nepatikrinus, todėl jį (automobilį) praleisdavo. A. Š. paskambindavo ir pasakydavo, kad atvažiuos autobusiukas, kuriuo važiuos Lietuvos Respublikos piliečiai su netvarkingais pasais, bus pasibaigęs jų galiojimo laikas ir žmones reikia praleisti netikrinus dokumentų. Apeliantas mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad XXXX m. spalio X d. praleidžiant per valstybės sieną asmenis jis, R. M. ir M. L. per A. Š. arba tiesiogiai patys papirko pasieniečius.
Skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis su R. M. ne tik organizavo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – Moldovos Respublikos piliečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, bet ir tokiai veiklai vadovavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. turi būti nustatyta, kad jis ir R. M. žinojo, jog organizuoja būtent Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių užsieniečių gabenimą per valstybės sieną. Teismas nuosprendyje dėl to nenurodė jokių motyvų. Pasak apelianto, tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.10 punkto nuostatą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis bendravo su nors vienu per valstybės sieną pervežtu užsieniečiu, kadangi nė vienas jo neatpažino. Priešingai, daugelis nurodė, kad jų pervežimu rūpinosi kiti, rusakalbiai asmenys. Jam inkriminuota ir tai, kad parūpino užsieniečiams suklastotus Lietuvos Respublikos pasus, kad jų gabenimui surado transporto priemonę ir vairuotoją, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apeliantas mano, kad jo veika gali būti kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį, tačiau baudžiamasis procesas dėl šios veikos turi būti nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai grindė teisme neištirtais įrodymais, nes nebuvo apklausti visi liudytojai. Todėl teismas pažeidė BPK 301 straipsnio, 276 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo posėdyje nebuvo apklaustas nė vienas Moldovos pilietis, kuris buvo pervežtas per valstybės sieną, liudytojai A. V. ir G. V. Jo prašymas apklausti liudytojus teisme, kad galėtų užduoti jiems klausimus, buvo atmestas. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nenurodyta, jog teismas remiasi liudytojų parodymais BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (liudytojų L. D., S. J., N. P., E. A. parodymai). Pažymi, kad teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais tik toje dalyje, kurie buvo palankūs kaltinimui. Teismas ignoravo liudytojo N. P. parodymus apie tai, kad pasą jam parūpino V. J., arba liudytojo S. J. parodymus apie asmenį vardu Sergejus, kuris jam parūpino Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir apgyvendino Panevėžyje.
Apygardos teismas netyrė ir neįvertino aplinkybės, kad A. V. prašė jo ir R. M. pervežti žmones per valstybės sieną anksčiau, nei padarytos nusikalstamos veikos. Tai patvirtina dar ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys, taip pat išrašas iš apelianto paso. Iki teismo nuosprendžio priėmimo baudžiamasis procesas dėl šių veikų dar nebuvo nutrauktas. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų ištirta, kad anksčiau žmones vežė per valstybės sieną A. V. nurodymu, tai būtų turėję svarbią reikšmę tolesniam veikų vertinimui. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą tirti aplinkybes apie A. V. ir jo draugo veiksmus tuo motyvu, kad A. V. neva tuo metu nebuvo Lietuvoje ir negalėjo padaryti minėtos nusikalstamos veikos. Apeliantas mano, kad vien tik ta aplinkybė, jog A. V. pagal dokumentus buvo išvykęs iš Lietuvos, neduoda pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad taip ir buvo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. veikė per savo draugą, vardu Algis. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jie taip pat nebuvo išvykę iš Lietuvos, nors byloje esantys dokumentai neabejotinai įrodo, jog jie iš Lietuvos išvyko ir atgal negrįžo.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. M., V. L. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų R. M. ir V. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms (BKP 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas ir galimus esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismas R. M. ir V. L. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.X-61 redakcija) nepagrįstai, kadangi jų padaryta veika neturi šio nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas R. M. ir V. L. nusikalstamas veikas neteisingai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertinta ir kiekvienas įrodymas atskirai, ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais ir neginčijamai įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad R. M. ir V. L. laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. spalio X d., veikdami organizuota grupe, nenustatytomis aplinkybėmis parūpino aštuoniems Moldovos Respublikos piliečiams kelionei į Europos Sąjungos šalis kelionės dokumentus – svetimus Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių priežasčių prarastus ir suklastotus pasus, Moldovos Respublikos piliečių neteisėtam gabenimui surado transporto priemonę ir vairuotoją M. L., taip organizavo neteisėtą žmonių, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių – Moldovos Respublikos piliečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jam vadovavo, o M. L., būdamas iš anksto susitaręs su R. M. ir V. L., dalyvavo organizuotos grupės, vykdančios Lietuvos Respublikoje nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnyje (neteisėtą žmonių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių) gabenimą iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną, esančią Biržų rajone Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte į Latvijos Respubliką, t. y. šios nusikalstamos veikos organizatorių R. M. ir V. L. nurodymu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno užsieniečius – Moldovos Respublikos piliečius: S. J. (S. J.), V. I. U., S. A. (S. A.), A. U. (A. U.), N. P. (N. P.), E. I. (E. I.), L. D. (L. D.) ir E. A. (E. A.), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais ir suklastotais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu D. V., XX Nr. XXXXX, išduotu R. N., XX Nr. XXXXX, išduotu J. T., XX Nr. XXXXX, išduotu S. S., XX Nr. XXXXX, išduotu M. N., XX Nr. XXXXX, išduotu L. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., , XX Nr. XXXXX išduotu A. J.
R. M. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, tyčia, susitarė daryti, tęsti ir darė kelis nusikaltimus – organizuoti valstybės tarnautojo papirkimą siekdami neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, nenustatytų asmenų neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną: parengė šių nusikalstamų veikų darymo planą ir jų darymui vadovavo ir laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo 1X d. iki XXXX m. rugsėjo X d., turėdami tam tikrą užduotį bei skirtingą vaidmenį, sistemingai, nenustatytomis aplinkybėmis surasdavo ir nenustatytoje vietoje surinkdavo neteisėtam valstybės sienos perėjimui nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais; surasdavo šių asmenų gabenimui per valstybės sieną reikalingas transporto priemones; nusikalstamos veikos darymo pradžioje patys išbandė neteisėto perėjimo per valstybės sieną maršrutus patys veždami šiuos asmenis, pasitelkė neteisėtam perėjimui per valstybės sieną reikalingus transporto priemonėms vairuoti asmenis – D. L., R. V., N. B., M. L., D. D. ir R. Č. Be to, turėdami tikslą vykdyti nenustatytų asmenų perėjimą ir užsieniečių gabenimą per valstybės sieną, laikotarpiu nuo XXXX m. spalio mėn. XX d. iki XXXX m. spalio mėn. X d., 23 kartus papirko valstybės tarnautoją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį A. Š., tiesiogiai pasiūlydami, pažadėdami duoti ir tiesiogiai ar netiesiogiai duodami kyšius (iš viso 20 000 Lt), tuo siekdami pageidaujamos valstybės tarnautojo neteisėtos veikos vykdant įgaliojimus ir tokiu būdu organizavo nenustatytų asmenų perėjimą per valstybės sieną ir užsieniečių gabenimą per Valstybės sieną.
Nuteistieji R. M. ir V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kategoriškai neigė, kad jie organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas tokį kaltinimą R. M. ir V. L. grindė liudytojų A. Š., L. Č., E. O. ir T. J. parodymais, valstybės sienos kirtimą patvirtinančiais dokumentais, Švedijos Karalystės teismų sprendimais, kita rašytine bylos medžiaga. Panevėžio apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Lietuvos ir Latvijos pasienio kontrolės punktų registracijos duomenys patvirtina, kad XXXX m. spalio X d. Germaniškio pasienio kontrolės punkte dirbo E. O. ir T. J., kai M. L. apie X val. XX min. vairuodamas automobilį “XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX pravažiavo Lietuvos Respublikos valstybės sieną kaip keleivis kartu su L. N., R. Ž., o A. J. įregistruotas kaip šio automobilio vairuotojas. Latvijos Respublikos Skaistkalnio pasienio kontrolės posto registracijos duomenys patvirtina, kad šiuo automobiliu taip pat važiavo D. V., R. N., J. T., S. S., M. N., tačiau jie nebuvo registruoti Germaniškio pasienio kontrolės punkte. Vėliau nustatyta, kad šie keleiviai buvo Moldovos Respublikos piliečiai, pateikę nurodytus suklastotus Lietuvos Respublikos piliečių pasus: S. J. (S. J.), V. I. U., S. A. (S. A.), A. U. (A. U.), N. P. (N. P.), E. I. (E. I.), L. D. (L. D.) ir E. A. (E. A.). Apklausti teisme kaip liudytojai E. O. ir T. J. parodė, kad netikrinti dokumentų ir praleisti per sieną vykstančius asmenis už tam tikrą atlyginimą prašė A. Š. A. Š. parodė, kad tuo metu pasienyje dirbusius pareigūnus E. O. ir E. J. papirko, kad jie neteisėtai praleistų per valstybės sieną R. M. ir V. L. nurodytu automobiliu pervežamus keleivius, su kuriais buvo susitaręs iš anksto ir už tai sumokėjo 800 Lt. Tai, pasak teismo, rodo, kad R. M. ir V. L. iš anksto žinojo pervežamų keleivių skaičių, pervežimo datą, o keleiviai yra užsieniečiai, todėl teisėtai negali kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir taip nurodytu būdu pašalino neteisėto pervežimo per valstybės sieną kliūtis. M. L. panaudojo D. D. priklausantį automobilį, su kuriuo R. M. palaikė glaudžius ryšius telefonu. Be to, D. D. tuo pačiu automobiliu ir tokiu pat būdu per valstybės sieną anksčiau neteisėtai pervežė kitus keleivius, o nuteistieji (apeliantai) pašalino pervežimo per valstybės sieną kliūtis. Be to, M. L. neteisėtai per valstybės sieną tokiu pat būdu, tokioms pat aplinkybėmis anksčiau 6 kartus pervežė keleivius su suklastotais dokumentais. Tai, pasak teismo, patvirtina, kad XXXX m. spalio X d. pervežimą per valstybės sieną organizavo R. M. ir V. L., kurie aukščiau paminėtam tikslui pasiekti parinko vairuotoją M. L., kuris surinko keleivių pasus, davė nurodymus įsiminti suklastotuose pasuose nurodytas pavardes (nustatyta Švedijos Karalystės teismų sprendimais). Šios aplinkybės patvirtina, kad M. L. veikė bendrai su R. M. ir V. L. ir vykdė jų (nuteistųjų) nurodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai Moldovos Respublikos piliečiai: E. I., V. I. U., L. D., S. J. patvirtino, kad Lietuvos Respublikos piliečiams priklausančius suklastotus pasus jiems parūpino Lietuvoje nepažįstami asmenys, kurie juos nufotografavo ir įklijavo jų nuotraukas; N. P. patvirtino, kad pasą gavo iš M. L. automobilyje; S. A., E. A. parodė, kad pasus nusipirko Maskvoje. Visi aukščiau paminėti asmenys naudojosi tokiu pat būdu suklastotais pasais, t. y. vietoj buvusios nuotraukos, įklijuojant pervežamo asmens nuotrauką. Todėl, pasak teismo, bylos įrodymų visuma patvirtina, kad šiems asmenims pasus parūpino neteisėto pervežimo per valstybės sieną organizatoriai.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais sutinka tik iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio visiškai neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistieji (apeliantai) aštuoniems Moldovos Respublikos piliečiams kelionei į Europos Sąjungos šalis parūpino kelionės dokumentus – svetimus Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių priežasčių prarastus ir suklastotus pasus, o jų neteisėtam gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną surado transporto priemonę ir vairuotoją M. L. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių įrodymų byloje visai nėra, to nepatvirtina nei atskiri įrodymai, nei jų visuma. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaip liudytojai Moldovos Respublikos piliečiai E. I., V. I. U., L. D., S. J. patvirtino, kad Lietuvos Respublikos piliečiams priklausančius suklastotus pasus jiems parūpino Lietuvoje nepažįstami asmenys, kurie juos nufotografavo ir įklijavo jų nuotraukas; liudytojas N. P. parodė, kad pasą gavo iš M. L. automobilyje; liudytojai S. A., E. A. parodė, kad pasus nusipirko Maskvoje. Parodymų atpažinti metu nė vienas iš paminėtų liudytojų (Moldovos Respublikos piliečių) neatpažino nuteistųjų ir negalėjo paaiškinti, ar jie (nuteistieji) kaip nors prisidėjo prie dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) suklastojimo ar neteisėto jų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas R. M., V. L. ir M. L. (dėl kurio apeliacinis skundas negautas) iš kaltinimo pagrįstai pašalino aplinkybes, kad jie suorganizavo aštuonių Moldovos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respubliką siekdami per mėnesį išvykti į Europos Sąjungos šalis, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose Panevėžio miesto ir rajono vietose jiems surado laikiną būstą ir apgyvendino. Iš M. L. parodymų matyti, kad pervežti keleivius per valstybės sieną paprašė A. V. (miręs) draugas vardu Algis, o kas jiems parūpino dokumentus nežino. Iš liudytojo D. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad XXXX m. iš jo M. L., R. Č. ir A. V. X-X kartus buvo išsinuomoję automobilį „XXXXXX“, valst. Nr. XXX XXX neva vežti žmones į Švediją ar važiuoti į užsienį (t. 42, b. l. 29, 31-32).
Iš liudytojo A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad R. M. (kurio pravardė „Storas“) ir V. L. (kurio pravardė „Moksleivis“) XXXX m. rugsėjo mėnesį paprašė jo pagalbos, t. y. padėti per pasienio kontrolės punktą pervežti žmones, vykstančius įsidarbinimui Švedijoje, netikrinti jų bagažo ir leisti vežti jo kuo daugiau. Nuteistieji taip pat prašė, kad jis (A. Š.), kaip pareigūnas, neatliktų visų įstatymu numatytų pasienio tikrinimo procedūrų ir vykstančiuosius praleistų per valstybės sieną. A. Š. ir nuteistieji susitarė, kad už kiekvieną pervežtą per pasienį asmenį nuteistieji sumokės 100 Lt. Po šio pokalbio, kelias dienas prieš važiavimą per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą, iš anksto jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambindavo R. M. arba V. L. ir pasakydavo laiką, kada per pasienio postą bus vežami žmonės, kuriuos reikės praleisti. Jeigu tuo metu jis (A. Š.) nedirbdavo poste, jis skambino kitos pamainos viršininkui ir paprašydavo, kad praleistų jo nurodytus automobilius, tinkamai neatlikus visų automobiliu pervežamų keleivių tikrinimo procedūrų. Nuteistieji už tai jam sumokėdavo pinigus, kurie būdavo paduodami kontrolės poste kartu su keleivių pasais arba juos perduodavo (duomenys neskelbtini), esančioje prie upelio netoli Germaniškio miestelio. XXXX m. spalio X d. buvo paskutinis kartas, kada tokiu būdu per Lietuvos Respublikos Valstybės sieną buvo gabenami žmonės, tai nebuvo išskirtinis atvejis, jis vyko analogiškai, kaip ir ankstesniais atvejais.
Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. Š. iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad R. M. („Storas“) ir V. L. („Moksleivis“) yra tik panašūs į asmenis, kurie prašė padėti ir tinkamai netikrinti per pasienio postą vykstančių transporto priemonių ir keleivių. Teisėjų kolegijos nuomone, nors liudytojo A. Š. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai vadovavosi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausiant A. Š. kaip įtariamąjį, jo teisės į gynybą nebuvo pažeistos, nes jis pats savo noru atsisakė gynėjo paslaugų, apie tai patvirtina įtariamojo apklausos vaizdo įrašai ir surašyti protokolai (t. 37, b. l. 36). Be to, A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Ikiteisminiame tyrime parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu A. Š. atpažino R. M. (kaip „Sorą“), o V. L. (kaip „Moksleivį“) (t. 37, b. l. 137-154). Apeliacinio proceso metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurio metu A. Š. atpažino R. M. ir V. L., tačiau teigė, kad jie patys (nuteistieji) žmonių nevežė, nors vėliau parodė, kad nuteistieji kelis kartus per pasienio postą patys vairavo automobilį. Abu nuteistieji pripažįsta, kad per minėtą pasienio postą kelis kartus vairavo automobilį, tokiu būdu vežė žmones (R. M. – 4 kartus, V. L. – 3 kartus), tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga (pasienio kontrolės registracijos dokumentai). Apklausta kaip liudytoja L. Š. parodė, kad namuose matė asmenį, kuris yra labai panašus į R. M., jis buvo atvažiavęs pas jos vyrą (A. Š.). Apklausti kaip liudytojai T. J., E. O. ir L. Č. patvirtino, kad A. Š. nurodymu tinkamai netikrino pastarojo nurodytų transporto priemonių ir jose važiuojančių keleivių, nežino, ar tai buvo Lietuvos, ar užsienio valstybių piliečiai. Iš liudytojų S. J. ir D. J. parodymų matyti, kad XXXX m. pradžioje, tikslesnės datos neprisimena, Biržų miesto „XXXX“ degalinės teritorijoje, kuri yra (duomenys neskelbtini)., matė A. Š. priklausantį raudonos spalvos a/m „XXXX“ ir V. L. priklausantį a/m „XXXX“. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad tuo metu jis galėjo susitikti su V. L. ir aptarti galimo neteisėto žmonių pervežimo per valstybės sieną aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nuoseklūs ir logiški, juos patvirtina kiti įrodymai, todėl laikomi įtikinamais ir patikimais. Tai, kad A. Š. parodymuose yra kai kurių netikslumų, negali būti priežastimi netikėti jo parodymais apskritai.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, A. Š., E. O., T. J. ir L. Č. parodymai dėl XXXX m. spalio X d. epizodo nėra informatyvūs. Žmonių gabenimas per valstybės sieną suprantamas kaip atitinkamų sąlygų jų perkėlimui sudarymas ir betarpiškas jų perkėlimas erdvėje. Būtent tokius veiksmus ir atliko M. L., kuris betarpiškai gabeno aštuonis Moldovos Respublikos piliečius į Latvijos Respubliką, taip tiesiogiai realizavo nusikalstamos veikos objektyvinę pusę, t. y. buvo vykdytoju. Pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pavyzdžiui, organizatorius), kurie neatlieka veikų (nors kartais gali atlikti), aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios nulemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).
Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką, ar jai vadovavęs. Įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai: suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą; suburia nusikalstamą susivienijimą, ar jam vadovauja, ar koordinuoja jo narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Nusikaltimo organizatorius – bendros nusikalstamos veikos vadovas, pasižymintis aktyviais organizaciniais veiksmais. Esminis tokio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus, priemones.
BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – jos pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad R. M. ir V. L. iš tikrųjų nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. M. ir V. L. organizavo valstybės tarnautojo papirkimą, siekdami neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo (arba neveikimo), vykdant įgaliojimus, tokiu būdu šalino kliūtis vykdant neteisėtus valstybės sienos perėjimus ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Todėl R. M. ir V. L. veika kvalifikuota pagal 2000 m. BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 1961 m. BK 284 straipsnio 2 dalį teisingai. Aukščiau paminėtos nusikalstamos veikos tęsėsi nuo XXXX m. rugsėjo mėnesio iki XXXX m. spalio X d. Baudžiamojoje byloje nenustatyti asmenys, kurie organizavo tokią nusikalstamą grupę, kurios paskirtis buvo vykdyti neteisėtus valstybės sienos perėjimus ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Tokia organizuota grupė nusikalstamą veiklą darė ilgą laiką, veikė pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis. Nuteistųjų R. M. ir V. L. užduotis buvo pašalinti kliūtis Lietuvos ir Latvijos pasienyje (Germaniškio dvišalio pasienio kontrolės punkte). Tai įrodo, kad ši organizuota grupė buvo pastovi, suburta būtent pirmiau paminėtų kelių nusikalstamų veikų darymui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji R. M. ir V. L., taip pat M. L. dėl kurio baudžiamoji byla nutraukta, dalyvavo šios nusikalstamos grupės veikloje. Tačiau būtina nustatyti, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš jų padarė, nes būtent nuo to priklauso kaltininko veikos individualizavimas ir kvalifikavimas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, R. M. ir V. L. veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius, kadangi jie, veikdami organizuota grupe, aktyviais veiksmais šalino kliūtis ir taip padėjo M. L. realizuoti nusikalstamos veikos objektyvius požymius. Padėjėju yra laikomas asmuo, kuris teikia priemones ir šalina kliūtis darant nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatavo, kad R. M. ir V. L. šalino kliūtis, t. y. veikdami organizuota grupe ir turėdami tikslą vykdyti neteisėtus sienos perėjimus ir neteisėtus žmonių gabenimus per valstybės sieną, net 23 kartus papirko valstybės pareigūną A. Š., kuris į nusikalstamą veiką įtraukė pasieniečius E. O., T. J. ir L. Č. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas iš dalies nurodė teisingus motyvus, tačiau padarė neteisingas išvadas, todėl R. M. ir V. L. nusikalstamas veikas neteisingai įvardijo kaip organizatoriais.
Iš liudytojų D. L., R. V., N. B., M. L., D. D., R. Č. parodymų matyti, kad XXXX – XXXX m. laikotarpiu jie per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vežė žmones, tačiau nė vienas nežinojo, kad jie (keleiviai) naudojasi suklastotais Lietuvos piliečių pasais. Nė vienas iš šių liudytojų neparodė, kad nuteistieji prašė ar kitaip organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimą ar žmonių gabenimą per valstybės sieną, arba tam vadovavo. Iš nuteistųjų R. M. ir V. L. bei liudytojo M. L. parodymų matyti, kad neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną organizavo A. V. arba jo draugas vardu A. Pirmosios instancijos teismas tokią nuteistųjų ir M. L. versiją motyvuotai paneigė. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, jų nekartoja ir konstatuoja, kad pagal bylos aplinkybes A. V. (kuris mirė XXXX m. rugsėjo X d.) negalėjo organizuoti šių nusikalstamų veikų ir jų neorganizavo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie A. V. draugą vardu A. Tokia nuteistųjų (apeliantų) versija vertinama kaip gynybinė pozicija. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. M. ir V. L. parengė nusikalstamų veikų – nenustatytų asmenų neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną – darymo planą, tam vadovavo ir laikotarpiu nuo XXXX m. rugsėjo X d. iki XXXX m. rugsėjo X d., turėdami tam tikrą užduotį ir skirtingą vaidmenį, sistemingai, nenustatytomis aplinkybėmis surasdavo ir nenustatytoje vietoje surinkdavo neteisėtam valstybės sienos perėjimui nenustatytus asmenis, kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių dėl įvairių objektyvių priežasčių prarastais pasais; surasdavo šių asmenų gabenimui per valstybės sieną reikalingas transporto priemones; pasitelkė neteisėtam perėjimui per valstybės sieną reikalingus transporto priemonėms vairuoti asmenis – D. L., R. V. N. B., M. L., D. D. ir R. Č. Tai, kad R. M. ir V. L. nusikalstamos veikos darymo pradžioje patys išbandė neteisėto perėjimo per valstybės sieną maršrutus, vežė nenustatytus asmenis į užsienį, mobiliuoju telefonu palaikė ryšį su kai kuriais pirmiau nurodytais asmenimis (pvz., R. Č.), kurie vairavo transporto priemones, nei paneigia, nei įrodo kokius nors nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, ar vadovavimą tokiems veiksmams. Iš Švedijos Karalystės teismų sprendimų matyti, kad M. L. parodymai yra nenuoseklūs, tačiau teismas jo veiksmų kaip organizatoriaus taip pat nepripažino (t. 16, b. l. 178-190-193). Tačiau ir ši aplinkybė neduoda pagrindo daryti išvadą, kad aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas organizavo ar joms vadovavo R. M. ir V. L. Byloje vienodai svarbūs tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų visuma. Įrodinėjimo procese netiesioginiais įrodymais nustatomos tokios aplinkybės, kurioms nustatyti trūksta tiesioginių įrodymų. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų daryti išvadą, kad R. M. ir V. L. organizavo neteisėtą valstybės sienos perėjimas ir neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, apeliacinės instancijos teismas daryti negali. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, ši norma yra imperatyvi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl visos abejonėmis vertinamos nuteistųjų naudai.
R. M. ir V. L. apeliaciniuose skunduose atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai S. J. (S. J.), V. I. U., S. A. (S. A.), A. U. (A. U.), N. P. (N. P.), E. I. (E. I.), L. D. (L. D.) ir E. A. (E. A.) pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, todėl neva taip buvo pažeistos jų teisės į gynybą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Iš liudytojo E. A. apklausos protokolų matyti, kad XXXX m. spalio X d. jis su kitais asmenimis automobiliu, kurį vairavo M. L., važiavo į Norvegiją, turėjo suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame buvo įklijuota A. J. nuotrauka (t. 19, b. l. 17-20, 148-166, t. 23, b. l. 3-13). Iš Stokholmo prokuratūros rašto matyti, kad E. A. (E. A.) tikrasis vardas yra I. T. (I. T.) (t. 22, b. l. 116). Kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojas E. A. iš tikrųjų vyko į Norvegiją, M. L. jį neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Todėl aplinkybė, kad E. A. tikrasis vardas ir pavardė yra I. T. (I. T.) neturi jokios reikšmės vertinant įrodymus ir kvalifikuojant veiką. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų liudytojų betarpiškai teisme neapklausė, tačiau nuteistųjų teisių į gynybą nepažeidė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas tais atvejais, kai žmogaus nuteisimas grindžiamas vien tik asmens, kuriam kaltinamasis (nuteistasis) neturėjo galimybės užduoti klausimus, parodymais ar kai tokie parodymai daug lemia asmenį pripažįstant kaltu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai (Unterpertinger prieš Austriją (Unterpertinger v. Austria, no. 9120/80, judgement of 24 November 1986); Delta prieš Prancūziją (Delta v. France, no. 11444/85, judgement of 19 December 1990); Balšan prieš Čekijos Respubliką (Balš?n c. République tch?que, no. 1993/02, arr?t du 18 juillet 2006). Teisėjų kolegijos nuomone, R. M. ir V. L. pareikšti kaltinimai nėra grindžiami vien tik minėtų liudytojų parodymais, bet byloje surinktų kitų įrodymų visuma. Be to, pirmiau paminėti liudytojai (Moldovos Respublikos piliečiai) tik patvirtino neteisėtą gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną faktą, tačiau jokių parodymų, kurie tiesiogiai kaltintų nuteistuosius (apeliantus), nedavė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymus pagarsino BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. M. ir V. L. nebuvo kaltinami ir jie nėra nuteisti už tai, kad XXXX m. spalio X d., X val. XX min. papirko valstybės tarnautoją A. Š. ir taip M. L. (kaip vykdytojui) Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką padėjo (arba taip organizavo) neteisėtai išgabenti aštuonis Moldovos Respublikos piliečius: S. J. (S. J.), V. I. U., S. A. (S. A.), A. U. (A. U.), N. P. (N. P.), E. I. (E. I.), L. D. (L. D.) ir E. A. (E. A.), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais ir suklastotais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu D. V., XX Nr. XXXXX, išduotu R. N., XX Nr. XXXXX, išduotu J. T., XX Nr. XXXXX, išduotu S. S., XX Nr. XXXXX , išduotu M. N., XX Nr. XXXXX, išduotu L. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu A. J. Tačiau R. M. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad papirko valstybės tarnautoją A. Š., tiesiogiai pasiūlydami, pažadėdami duoti ar tiesiogiai ar netiesiogiai duodami kyšius (iš viso 20 000 Lt), taip siekdami pageidaujamos valstybės tarnautojo neteisėtos veiklos vykdant įgaliojimus ir tokiu būdu organizavo nenustatytų asmenų perėjimą per valstybės sieną bei užsieniečių gabenimą per valstybės sieną, tačiau baudžiamoji byla dėl to nutraukta (t. 54, b. l. 132-133). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai surašė nuosprendžio nustatomąją dalį dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Iš bylos medžiagos ir faktinių bylos aplinkybių matyti, kad R. M. ir V. L., veikdami organizuota grupe ir šalindami kliūtis, duodami kyšius papirko valstybės tarnautoją A. Š. tiek neteisėtai pervežant nenustatytus asmenis per valstybės sieną, tiek neteisėtai gabenant žmones per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Apeliacinis teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisoma, neperžengiant kaltinimo ir nagrinėjimo teisme ribų bei nepasunkinant jų teisinę padėtį (BPK 255 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis). Kadangi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija R. M. ir V. L. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 292 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoja į BK 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir nuteistųjų veiksmus vertina kaip padėjėjų, teismas iš naujo suformuluoja naują nustatomąją dalį. Apeliacinis teismas taip pat konstatuoja, kad kaltininkų (nuteistųjų) veiką kvalifikuojant pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, kiekvieno jų veika vertinama kaip vykdytojo, todėl speciali nuoroda į atitinkamą BK 24 straipsnio dalį nereikalinga, nes šie požymiai aprašomi nuosprendžio nustatomojoje dalyje. R. M. ir V. L. šią nusikalstamą veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia: nuteistieji iš anksto papirko A. Š. (jam sumokėjo 800 Lt), jie taip pat žinojo keleivių (Moldovos piliečių) skaičių, tautybę, jų vežimo per valstybės sieną datą ir suprato, kad jie valstybės sieną teisėtai kirsti negali (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes nustatė, kad R. M. ir V. L. būdami iš anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe kartu su M. L., papirko valstybės tarnautoją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį A. Š., kad jis netrukdomai praleistų per valstybės sieną, esančią Biržų rajone Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte į Latvijos Respubliką aštuonis Moldovos Respublikos piliečius, kurie naudojosi suklastotais Lietuvos Respublikos piliečių pasais ir taip padėjo M. L. padaryti nusikaltimą, tai yra nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
XXXX m. spalio X d., X val. XX min. R. M. ir V. L. būdami iš anksto susitarę ir veikdami organizuota grupe kartu su M. L., davė 800 Lt kyšį ir taip papirko valstybės tarnautoją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Biržų užkardos Sargybų būrio vyresnįjį pasienietį A. Š., kad jis netrukdomai praleistų per valstybės sieną, esančią Biržų rajone Germaniškio dvišalyje pasienio kontrolės punkte į Latvijos Respubliką aštuonis Moldovos Respublikos piliečius, kurie naudojosi suklastotais Lietuvos Respublikos piliečių pasais, o M. L., vairuodamas automobilį „XXXXX“, valst. Nr. XXX XXX, Biržų rajone per Germaniškio dvišalį pasienio kontrolės punktą iš Lietuvos Respublikos per valstybės sieną į Latvijos Respubliką neteisėtai išgabeno aštuonis Moldovos Respublikos piliečius: S. J. (S. J.), V. I. U., S. A. (S. A.), A. U. (A. U.), N. P. (N. P.), E. I. (E. I.), L. D. (L. D.) ir E. A. (E. A.), kurie kelionės metu naudojosi svetimais Lietuvos Respublikos piliečių prarastais ir suklastotais pasais: XX Nr. XXXXX, išduotu D. V., XX Nr. XXXXX, išduotu R. N., XX Nr. XXXXX, išduotu J. T., XX Nr. XXXXX, išduotu S. S., XX Nr. XXXXX, išduotu M. N., XX Nr. XXXXX, išduotu L. N., XX Nr. XXXXX, išduotu R. Ž., XX Nr. XXXXX, išduotu A. J.
Taip pat dėl aukščiau aptartų priežasčių R. M. ir V. L. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 291 straipsnio 1 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.X-61 redakcija) perkvalifikuojama į BK 25 straipsnio 3 dalies, 291 straipsnio 1 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.X-61 redakcija). Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi dėl šio kaltinimo baudžiamoji byla nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismas veiką tik perkvalifikuoja, tačiau naujos nustatomosios dalies neformuluoja.
BK 292 straipsnio 1 dalies dispozicija (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) numato: ,,Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje...“. Šio straipsnio 3 dalies dispozicija (to paties įstatymo redakcija) numato kvalifikuojamąjį požymį: ,,Tas, kas organizavo šio straipsnio 1 dalyje numatytas veikas...“. Taigi šio nusikaltimo organizatoriaus veiksmai kvalifikuojami pagal BK 292 straipsnio 3 dalį be nuorodos į BK 24 straipsnio 4 dalį, nes įstatymų leidėjas nustatė griežtesnę jo atsakomybę nei to paties nusikaltimo vykdytojų.
Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2002/90/EB (toliau – Direktyva 2002/90/EB) 2 straipsnyje numatyta, kad kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad sankcijos būtų taikomos ir tam, kas yra 1 straipsnyje nurodyto pažeidimo (dėl neteisėto užsieniečių gabenimo per valstybės narės sienas ir teritorijas, arba padeda neteisėtai apsigyventi užsieniečiui) kurstytojas, bendrininkas arba kas kėsinasi jį padaryti. Minėtos Direktyvos 2002/90/EB 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įteisina nuostatas, būtinas, kad jos būtų pradėta laikytis nuo 2004 m. gruodžio 5 d., todėl įgyvendinant jas buvo pakeistas BK 292 straipsnis (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija).
Nuteistieji R. M. ir V. L. nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, padarė 2002 m. spalio 5 d. Tokie nusikalstami veiksmai atitiko 1961 m. BK 82¹ straipsnį (1999 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-1281 redakcija; įsigaliojo nuo 1999 m. liepos 30 d.). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d. galiojo BK 292 straipsnio 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija. Šioje byloje kaltinamasis aktas buvo surašytas 2007 m. rugpjūčio 17 d. (t. 48, b. l. 1), todėl jame ir nurodyta, kad R. M. ir V. L. įtariami pagal BK 292 straipsnio 3 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), kurio 3 dalis nustatė organizatoriaus atsakomybę už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuo R. M. ir V. L. nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme baudžiamasis įstatymas pasikeitė tris kartus, tarpinis įstatymas BK 292 straipsnio 1 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bausmės nesušvelnino (tik tokiu atveju būtų pagrindo jį taikyti, nes tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pvz., 2005 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 2K-54/2005). Todėl R. M. ir V. L. nusikalstami veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, iš BK 292 straipsnio 3 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) perkvalifikuojami į BK 292 straipsnio 1 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija).
Dėl bausmės skyrimo R. M. ir V. L.
BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kuo trumpesnis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikas garantuoja asmenų teisę į operatyvų, įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamosios bylos procesas dėl nuteistųjų R. M. ir V. L. tęsiasi daugiau kaip septynerius metus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje panaši proceso trukmė dažnai pripažįstama neatitinkančia „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo (žr. pvz., Jakumas prieš Lietuvą (Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02, judgement of 18 July 2006); Kuvikas prieš Lietuvą (Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02, judgement of 27 June 2006); Gečas prieš Lietuvą (Gečas v. Lithuania, no. 418/04, judgement of 17 July 2007, Šulcas prieš Lietuvą). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad ši baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga ne tik dėl didelės apimties, bet ir kaltinamųjų skaičiaus. Iš bylos medžiagos matyti, kad įtakos baudžiamojo proceso trukmei iš dalies turėjo objektyvios aplinkybės (pvz., kaltinamųjų ligos, gynėjų ir kitų asmenų neatvykimai į teismo posėdžius, gynėjų pozicija dėl teismo posėdžių grafiko nustatymo ir pan.). Vis dėlto proceso eigos analizė rodo, kad buvo nepagrįstų delsimų, už kuriuos atsakingos valstybės institucijos. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu daugelis veiksmų su kaltinamaisiais (taip pat ir nuteistaisiais) buvo atlikta XXXX – XXXX m., vyko susirašinėjimas su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis. Nepaisant pirmiau nurodytų objektyvių sklandaus teismo proceso pirmojoje instancijoje vyksmo kliūčių, manytina, kad šis procesas galėjo būti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau), procesui dėl objektyvių priežasčių buvo būdingos pernelyg ilgos pertraukos tarp posėdžių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, kas prieštarauja teisinės valstybės principui, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Tokiu atveju pripažįstama, jog bausmės mažinimas ar vien tik pripažinimas kaltu, yra pagrindinės ir tinkamos priemonės, kadangi bausmės, o kartu ir baudžiamosios teisės tikslų pasiekimo galimybė bei prasmingumas praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo turi būti apsvarstomi atsižvelgiant į viešą interesą dėl teisingo ir operatyvaus proceso bei persekiojamo asmens teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo pusiausvyros pasiekimo būtinumo. Tai ne kartą yra konstatuota tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (Einarsson v. Iceland, Nr. 22596/93, 1995 m. balandžio 5 d.; Beck v. Norway, Nr. 26390/95, 2001 m. birželio 21 d.; Wejrup v. Denmark, Nr. 49126/99, 2002 m. kovo 7 d., Tam?s Kov?cs v. Hungary, Nr. 67660/01, 2004 m. rugsėjo 28 d.; Ohlen v. Denmark, Nr. 63214/00, 2005 m. vasario 24 d.; Bochev v. Bulgaria, Nr. 73481/01, 2008 m. lapkričio 23 d.), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (2007 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009). BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos alternatyvios bausmės, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. R. M. ir V. L. anksčiau neteisti, dirba, jų asmenybes neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, jie padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors R. M. ir V. L. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe ir tai pagrįstai pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, padarė kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, tačiau vien tik tai nėra ir negali būti kliūtis taikyti protingumo ir teisingumo principus, skiriant bausmę už padarytą nusikaltimą. Be to, pagrindinė bausmės paskirtis yra ne nubaudimas, o bausmės neišvengiamumas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis prokuroro surašytas kaltinamasis aktas yra nepasirašytas (t. 48, b. l. 192). Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo į tai nekreipdamas dėmesio, nors formaliai turėjo grąžinti prokurorui naujo kaltinamojo akto surašymui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks kaltinamasis aktas iš dalies neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamiems reikalavimams, nes kiekvienas dokumentas turi būti pasirašytas, priešingu atveju jis laikomas niekiniu. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi šiuo kaltinamuoju aktu, kaltinamieji (nuteistieji) ir jų gynėjai kaltinamojo akto tikrumo neginčijo, todėl laikoma, kad pirmiau paminėtas trūkumas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme netrukdė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad bylos ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėjimas teisme užtruko nepagrįstai ilgai, šiuo atveju bylą grąžinti prokurorui minėtam pažeidimui pašalinti nėra pagrindo ir netikslinga, nes tokiu atveju bylos išnagrinėjimas dar labiau būtų užvilkintas. Todėl atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. M. ir V. L. BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sankcijos vidurkio ribose neatitiktų bausmės paskirties bei teisingumo principo reikalavimų, taip pat prieštarautų tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotiems bausmės skyrimo tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas užsitęsia ilgą laiką, principams. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 1 dalyje (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) padarymą skiriama laisvės atėmimo bausmė tokios trukmės, kiek jis atliko kardomojo kalinimo metu; V. L. skiriama maksimalaus dydžio bauda, numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. 200 MGL, tačiau vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, ji atitinkamai sumažinama, įskaičius kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti:
R. M. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 292 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 292 straipsnio 1 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams 2 dienoms. R. M. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki 2003 m. liepos 15 d., nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 19 d., nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2010 m. kovo 31 d. ir laikyti, kad jis atliko jam paskirtą bausmę. Kardomąją priemonę suėmimą R. M. panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.
V. L. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 292 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 292 straipsnio 1 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą. V. L. į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2003 m. balandžio 2 d. iki 2003 m. liepos 3 d. ir paskirtą baudą sumažinti iki 18 MGL (2 340 Lt).
R. M. ir V. L. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 291 straipsnio 1 dalies (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija), dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalį (2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-61 redakcija) ir laikyti, kad ji nutraukta pagrįstai.
Vaizdo kasetę grąžinti Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.