Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Bilevičienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1965 m. kovo 13 d., Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) r., teistas:

1) Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu dvejiems metams (bausmę atlikęs);

2) Panevėžio m. apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje (bausmę atlikęs 2016-03-17);

3) Panevėžio m. apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; Panevėžio m. apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto 90 parų bausmę (bausmę atlikęs 2017 m. balandžio 13 d.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. I., jis, 2017 m. liepos 16 d., apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose, ginčo metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. D., t. y. tyčia ne mažiau kaip keturis kartus metaliniu atsuktuvu sudavė V. D. į galvą, šiais savo veiksmais padarė V. D. muštines viršugalvio srities žaizdas, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės V. D. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. I. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame name kartu su sugyventine V. D.. Kartu gyvena apie keturis metus laiko, veda bendrą ūkį, bendrai rūpinasi namais. Abu gauna pašalpas, iš kurių ir pragyvena. Su V. D. sutaria gerai, pykstasi, kai sugyventinė būna neblaivi. 2017 m. liepos 16 d., apie 13.30 val. jis susipyko su V. D., nes ji būdama neblaivi jam pradėjo priekaištauti, kad neranda savo daiktų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis V. D. sudavė atsuktuvu į galvą. Kiek tiksliai kartų sudavė V. D., nepamena, neskaičiavo, gali būti, kad ne mažiau kaip keturis. Po konflikto išėjo iš namų, todėl nepastebėjo, ar V. D. bėgo kraujas. Įvykio metu buvo blaivus, nors alkoholį retkarčiais vartoja. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b.l. 44-45, 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusiosios V. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 13.30 val. ji kartu su savo sugyventiniu V. I. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kadangi abu buvo neblaivūs, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jai sugyventinis ne mažiau kaip keturis kartus sudavė metaliniu atsuktuvu į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. V. I. prakirto galvą. Dėl ko susipyko, nenori pasakyti, dėl buitinių dalykų. Šiaip sutaria gerai, pykstasi retai. Kiek laiko gyvena kartu, nežino, gal daugiau nei penkis metus, veda bendrą ūkį, bendrai rūpinasi namais, perkasi maistą ir panašiai. Su V. I. susitaikė, jam jokių pretenzijų nebeturi. Šiuo metu gyvena kartu. Namas priklauso sugyventiniui. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 24-27, 29-30).

VTMI specialisto išvada Nr. G 931/2017(05), iš kurios matyti, kad V. D. nustatyta muštinės viršugalvio srities žaizdos. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausia dviejų trauminių poveikių kietu buku daiktu ar paviršiumi pasekoje, iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017-07-16 14:41, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. V. D. nustatyti sužalojimai yra tiriamosios rankai pasiekiamoje kūno vietoje juos pasidarant sau pačiai, tačiau savęs žalojimui nebūdingi. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu tiriamoji galėjo justi fizinį skausmą. V. D. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 36).

Įvykio vietos apžiūros 2017 m. liepos 16 d. protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Įėjus į gyvenamąjį namą, patenkama į jo prieangį, iš jo į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys vedančios į gyvenamojo namo virtuvę. Palei virtuvės rytinėje pusėje esantį langą stovi stalas, ant kurio padėti indai bei metalinis savadarbis atsuktuvas. Ant atsuktuvo laikymo apvalios, kilpos formos rankenos yra raudonos spalvos dėmės. Prie priešais esančio lango, palei sieną stovi sofa. Šiaurinėje sienoje matomos praviros durys, vedančios į kambarį. Kambaryje esantys baldai yra tvarkingoje padėtyje, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas savadarbis atsuktuvas (b.l. 10-11).

2017 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 13.38 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje, sugyventinis sugyventinei praskėlė galvą. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė kaimynė. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. D. patyrė fizinį smurtą nuo kartu gyvenančio sugyventinio V. I.. Smurtą patyręs asmuo – V. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė jai suduodant kietu buku daiktu kelis kartus į galvą. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kirstinė žaizda viršugalvyje. Ar anksčiau yra buvę smurto atvejų, nenustatyta. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, nebuvo. Smurtu įtariamas V. I. nerastas (b.l. 17-18).

Visuma įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo V. I. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes jis, smurtaudamas prieš savo sugyventinę, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. I. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 90-92).

V. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad V. I. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę V. I., teismas atsižvelgia į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai, teistas (b.l. 58-60), baustas administracine tvarka, (b.l 79-81), priklausomybės ligų kabinete, pas psichiatrą įskaitoje – neregistruotas (b.l. 84), nedirba (b.l. 88), registruotas Darbo biržoje (b.l. 89).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. I. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, į šių aplinkybių reikšmę, arešto terminas parinktinas didesnis nei įstatyme nustatytas bausmės vidurkis.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. I. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50-51)- iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas BK 94 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 2 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. I. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- atsuktuvą, kuris saugojamas Panevėžio apskr. VPK daiktų saugykloje (Kvitas B, serija BBB Nr. 0002253), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti V. I., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.