- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- T-1113-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- J. J.
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkės K. S. teikimą dėl J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, J. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant J. J. solidariai su A. K. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2019 m. birželio 14 d.) atlyginti nukentėjusiajai A. B. 3 000 eurų padarytą neturtinę žalą, visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmės pabaiga 2021 m. birželio 14 d.
2019 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame nurodoma, kad J. J. į probuojamųjų asmenų duomenų registrą įtrauktas 2018 m. birželio 25 d., su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe jis pasirašytinai supažindintas 2018 m. liepos 3 d. J. J. rizika pakartotinai nusikalsti pagal vertinimo metodiką OASys yra vidutinė (77 balai iš 168) ir linkusi didėti, nustatyta žema didelės žalos rizika visuomenei ir vidutinė pažįstamiems suaugusiems. J. J. niekur nedirba, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. J. J. įvykdė jam teismo skirtą įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose - jis išklausė individualią elgesio korekcijos programą „Tik tu ir aš“. J. J. neįvykdė teismo skirto įpareigojimo per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos solidariai su A. K. atlyginti nukentėjusiajai A. B. 3 000 eurų padarytą neturtinę žalą - yra atlyginęs 380 eurų. Taip pat buvo nustatytas teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, vykdymo pažeidimas - 2019 m. birželio 5 d. 23.33 val. patikrinimo metu J. J. nebuvo namuose, jokių pateisinamų priežasčių jis nepateikė. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2019 m. birželio 20 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi teikimas atmestas. Po 2019 m. liepos 18 d. nutarties įsiteisėjimo J. J. tinkamų išvadų nepadarė ir toliau nevykdo probacijos sąlygų. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 24 d. pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 13 val. J. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilių girtumas) galėjo naudoti pakartotinį smurtą prieš asmenį, su kuriuo kartu gyvena ir tvarko bandą ūkį. Tokiais veiksmais J. J. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gali kelti grėsmę asmens, su kuriuo gyvena ir tvarko bendrą ūkį, sveikatai ir saugumui, kadangi, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus turimais duomenimis, J. J. nevykdo policijos nurodymo nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su minėtu asmeniu, su kuriuo toliau gyvena. Dėl šių priežasčių siūloma panaikinti J. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Teismo posėdžio metu J. J. parodė, jog jis anksčiau dirbo nelegaliai, tačiau 2019 m. rugsėjo 23 d. jis įsidarbino oficialiai. Nukentėjusiajai A. B. jis per mėnesį moka po 40 eurų, paskutinį kartą jis sumokėjo 200 eurų, ateityje nurodė galėsiantis mokėti po 100 eurų per mėnesį. J. J. neneigia, jog probacijos metu jis buvo išgėręs, tačiau dėl alkoholio vartojimo jis planuoja kreiptis į specialistus. Dėl to, jog vartojo alkoholį, J. J. labai gailisi. Patikrinimo metu jis namuose nebuvo, nes nespėjo į autobusą. Šiuo metu jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, su kuriuo tvarko bendrą ūkį.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi J. J. įsidarbino, nukentėjusiajai atlygino dalį žalos. Likusi atlyginti suma yra apie 1 000 eurų, todėl prokuroras siūlo pratęsti žalos atlyginimo terminą iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė nurodė palaikanti prokuroro nuomonę dėl žalos mokėjimo termino pratęsimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Iš teismui pateiktos J. J. asmens bylos matyti, kad J. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu administracinėmis nuobaudomis nebaustas, įvykdė teismo skirtą įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau 2019 m. rugpjūčio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. J. galimai sukelto fizinio skausmo arba nežymiai sutrikdytos sveikatos. Iš teismui pateikto 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo skirti J. J. kardomąją priemonę matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas). Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
J. J. taip pat nesilaikė teismo skirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 2019 m. birželio 5 d. 23.33 val. patikrinimo metu nebuvo namuose. Visgi toks J. J. pažeidimas buvo vienkartinis, kitų patikrinimų metų J. J. namuose buvo ir, nors apsilankymų namuose metu buvo tikrinamas jo blaivumas, J. J. visų patikrinimų metu buvo blaivus.
J. J. nepilnai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. J. J. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas nuo 2018 m. liepos 23 d., tačiau 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsisakė darbo pasiūlymo be pateisinamos priežasties. Nepaisant to, J. J. dalyvavo užsiėmimuose, kuriuose jam buvo teikiama pagalba vykdant darbo paiešką bei tvarkantis su įsiskolinimais, o nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. jis įsidarbino UAB „M.“, kur dirba iki šiol.
Nors J. J. teismo nuosprendžiu buvo įpareigotas solidariai su A. K. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 14 d., atlyginti nukentėjusiajai A. B. 3 000 eurų padarytą neturtinę žalą, tačiau šiuo metu nukentėjusiajai jis yra atlyginęs tik dalį, t. y. 580 eurų neturtinės žalos. Negalima nepastebėti to, jog, nors nukentėjusiajai žala priteista solidariai iš J. J. ir A. K., tačiau kol kas vienintelis J. J. realiai stengėsi mokėti priteistą sumą ir vienas atlygino daugiau kaip penktadalį priteistos žalos, be to, šiuo metu jis dirba oficialiai ir pasižadėjo žalą mokėti dalimis. Atsižvelgdamas į ankstesnį J. J. elgesį, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jo teiginiais.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors J. J. netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 14 d., atlyginti nukentėjusiajai A. B. 3 000 eurų padarytą neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs J. J. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad J. J. įvykdė teismo skirtą įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neblaivumas jam buvo nustatytas tik vieną kartą, patikrinimų metu namuose jis nerastas taip pat tik vieną kartą, įsidarbino oficialiai ir atlygino apie penktadalį neturtinės žalos bei sutinka priteistą žalą toliau nukentėjusiajai mokėti dalimis, teismas įžvelgia J. J. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Atsižvelgiant į teismo priteistos neturtinės žalos dydį, žalos mokėjimo terminas pratęstinas iki 2020 m. rugsėjo 1 d., taip suteikiant J. J. galimybę įvykdyti teismo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl J. J. (J. J.) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.
Pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, J. J. (J. J.) skirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajai A. B. 3 000 eurų padarytą neturtinę žalą (solidariai su A. K.) terminą iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.