Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-10 · Administracinė byla Nr. I-2506-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
I-2506-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07749-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
L. K.
Atsakovas
Išlaidų
Advokatai
Julija Kirkilienė
Administracinė byla Nr. I-2506-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07749-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 28, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Irenos Paulauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos L. K. atstovei advokatei Julijai Kirkilienei ir atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, atstovui Nerijui Bieliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos L. K. atstovė 2013-12-10 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–4), kuriame prašo: 1) iš dalies panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013-11-21 sprendimą Nr. 17R-1490 ir priimti toje dalyje naują sprendimą – kompensuoti pareiškėjai 43 233,30 Lt; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad 2013-07-31 pateikė prašymą Nr. 15R-221 dėl išlaidų, susijusių su elektrinės plėtojimu, kompensavimo. 2012-11-27 elektroniniu paštu gavo ginčijamą Komisijos sprendimą, kuriame Komisija nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas. Pažymėjo, kad 2012-06-12 sudarė sutartį Nr. SOL/LKA su UAB „Fenolita“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Fenolita“ (toliau – ir Rangovas) įsipareigojo atlikti saulės elektrinės įrengimo darbus. Sutarties 3.1. p. nustatyta bendra elektrinės projektavimo, įrengimo darbų, įrenginių, dokumentų ruošimo, įrenginių, leidimų gavimo kaina yra 226 814,50 Lt, įskaitant PVM. Pabrėžė, kad, vadovaudamasi Sutarties 4 p., Rangovui iš viso sumokėjo 43 233,30 Lt dydžio avansą. Atkreipė dėmesį, kad 2013-02-01 įsigalioję Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai iš esmės pakeitė atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų galiojimą. Pabrėžė, kad nusprendė saulės jėgainės statybų nebevykdyti atsižvelgusi į tai, jog tolesnis Sutarties vykdymas pareiškėjai būtų nuostolingas. Paaiškino, kad Rangovas, atsižvelgęs į tai, jog Sutarties nutraukimą inicijavo pareiškėja, vadovaudamasis Sutarties 8.3 p. ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.658 str. 4 d., sumokėtų avansų negrąžino.

Pažymėjo, kad avansus sumokėjo iki 2013-02-01, be to, Komisijai pateikė visus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Todėl mano, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra iš dalies neteisėtas, nes pareiškėjai yra kompensuota tik dalis išlaidų (9 719,50 Lt) ir nėra kompensuoti sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai. Atkreipė dėmesį, kad Komisija skundžiamame sprendime nenurodė jokių faktų, argumentų ar teisinio pagrindo, kuo remdamasi priėmė sprendimą tik iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas. Mano, kad ginčijamas Komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), atsiliepime (b. l. 29–32) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo vadovaujantis Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Pabrėžė, kad Komisija, vadovaudamasi Aprašo nuostatomis ir reikalavimais, priėmė Aprašo 20.2 p. nustatytą sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą kompensuoti patirtas išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl išlaidų, susijusių su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išlaidų už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, išlaidų už elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimą, elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidų.

Pažymėjo, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjos patirtų avansinių mokėjimų išlaidų, vadovavosi Aprašo 4 p. nuostata, jog kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Paaiškino, kad nekompensavo pagal Sutartį sumokėtų avansinių mokėjimų (30 951,80 Lt ir 12 281,50 Lt), nes avansas turėjo būti pareiškėjai grąžintas iš Rangovo UAB „Fenolita“. 2012-06-12 priėmimo-perdavimo aktu pareiškėjai buvo perduoti dokumentai, tačiau nei šiame dokumente, nei 2013-04-17 susitarime dėl sutarties nutraukimo nebuvo pažymėta, kad pagal Sutarties 1 priedą buvo pradėti statybos darbai. Atsižvelgiant į tai, kad Rangovas neturėjo papildomų išlaidų ir į kitas aplinkybes, pareiškėja turėjo teisę susigrąžinti avansą, tačiau pasirašė 2013-04-17 susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame sutiko su avanso negrąžinimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2013-03-26 susitarimas dėl sutarties nutraukimo buvo pasirašytas jau po to, kai 2013-01-17 buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas ir kai buvo žinoma, jog saulės elektrinės projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės. Pareiškėja pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu. Komisijos nuomone, visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai. Tuo atveju, kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, įprastomis sąlygomis jis dės pastangas, siekdamas atgauti savo sumokėtas lėšas. Komisijos nuomone, šiuo atveju pareiškėja išnaudojo ne visas galimybes atgauti sumokėtas avansines sumas, neįsitikino, kad šių sumų susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, o tiesiog kreipėsi į Komisiją dėl minėtų sumų kompensavimo.

Pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti kasos pajamų orderiai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4¹ p., nes nėra pasirašyti UAB „Fenolita“ direktoriaus įgalioto asmens, todėl laikytina, kad jie neatitinka taip pat ir Aprašo 4 p. reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad Aprašo 18–21 p. nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjos patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą, todėl teismas neturėtų atlikti tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Mano, kad teismas turėtų apsiriboti patikrinimu, ar Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės.

Komisijos nuomone, skundžiamas sprendimas iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nes savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko remdamasis iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2013-11-21 sprendimo Nr. 17R-1490 dalies, kuria pareiškėjos dėl saulės elektrinės projekto plėtojimo patirtos išlaidos pripažintos nekompensuotinomis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2012-06-12 sudarė sutartį Nr. SOL/LKA su UAB „Fenolita“ (b. l. 8–11), pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti saulės elektrinės įrengimo darbus (sutarties 1.1 p.), o pareiškėja įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus (sutarties 1.4 p.). Sutarties 3.1. p. nustatyta bendra elektrinės projektavimo, įrengimo darbų, įrenginių, dokumentų ruošimo, leidimų gavimo kaina yra 226 814,50 Lt, įskaitant PVM. Pagal sutarties 4.1 p. pareiškėja įsipareigojo sumokėti Rangovui per 10 darbo dienų po Rangovo pateiktų sąskaitų faktūrų ir / ar sąskaitų išankstiniam apmokėjimui. Už medžiagas bei įrenginius pareiškėja moka 50 procentų avansu pagal Rangovo pateiktas sąskaitas išankstiniam apmokėjimui. Pareiškėjai atsisakius avansu apmokėtų medžiagų ar įrenginių ar pageidaujant juos pakeisti kitais ar sumažinti jų kiekį, sumokėtas avansas negrąžinamas (sutarties 4.2 p.). Sutarties 8.3 p. buvo nustatyta sąlyga, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja nutraukia sutartį neturėdama pretenzijų Rangovui dėl darbų ar įrenginių kokybės, sumokėti Rangovui avansai negrąžinami. Taip pat pareiškėja privalo visiškai atsiskaityti už atliktus darbus bei pristatytas medžiagas ir įrenginius.

Energetikos ministerija 2012-07-19 išdavė pareiškėjai leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-1133 (b. l. 37). Rangovas 2012-08-01 (Nr. SOL01, suma su PVM – 154 759 Lt, 20 procentų avansas, likutis per 30 dienų po prekių pristatymo) ir 2012-08-03 (Nr. SOL02, suma su PVM – 24 563 Lt, 50 procentų avansas, likutis per 30 dienų po prekių pristatymo) pateikė pareiškėjai sąskaitas išankstiniam apmokėjimui (b. l. 21, 23, 40, 42), o 2012-09-07 – PVM sąskaitą faktūrą Serija SOL Nr. 04 9 619,50 Lt sumai (b. l. 38). Pareiškėja pagal pateiktas sąskaitas 2012-08-08 (20 000 Lt), 2012-08-20 (20 571,30 Lt), 2012-12-07 (12 281,50 Lt) sumokėjo Rangovui avansą (b. l. 19–20, 22, 39, 41, 43).

2012-09-07 Rangovas perdavė pareiškėjai saulės elektrinės techninį projektą ir statybos projektą (b. l. 13). Pareiškėja su Rangovu 2013-04-17 sudarė susitarimą Nr. 1 prie 2012-06-12 sutarties Nr. SOL/LKA dėl 2012-06-12 sutarties Nr. SOL/LKA nutraukimo, nes, Lietuvos Respublikos Seimui 2013-01-17 priėmus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo 2013-02-01, tęsti sutartyje numatytą saulės elektrinės įrengimo projekto vykdymą tapo ekonomiškai nenaudinga ir netikslinga (b. l. 12). Minėtame susitarime sutarties šalys susitarė, kad, kaip nustatyta sutartyje, visi pagal sutartį sumokėti avansiniai mokėjimai bei mokėjimai už atliktas paslaugas nebus grąžinami. Be to, šalys pareiškė, kad po šio susitarimo pasirašymo jos neturės viena kitai jokių pretenzijų, o šis susitarimas visiškai atitinka šalių valią.

Inspekcijoje 2013-07-31 gautas pareiškėjos 2013-07-29 prašymas dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo Nr. 15R-221 (b. l. 6–7, 34–36), kuriuo pareiškėja prašė atlyginti tokias patirtas išlaidas: išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu – 2 117,50 Lt; sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą – 100 Lt; elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimo išlaidas – 3 025 Lt; elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidas – 4 477 Lt; sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo – 30 951,80 Lt ir 12 281,50 Lt. Pareiškėja minėtame prašyme nurodytas išlaidas grindė sutartimi Nr. SOL/LKA, PVM sąskaita faktūra Nr. SOL04, Kasos pajamų orderiais SOL03, SOL05, SOL21, leidimu, sąskaitomis išankstiniam apmokėjimui Nr. SOL01 ir Nr. SOL02.

2013-10-18 raštu Nr. 2R-3288 Inspekcija paprašė pareiškėjos nurodyti pareiškėjos banką ir sąskaitos numerį, kad būtų galima pervesti kompensaciją, jeigu būtų priimtas Komisijos sprendimas kompensuoti arba dalinai kompensuoti pareiškėjos nurodytas išlaidas (b. l. 48). 2013-10-22 Inspekcijoje gautas pareiškėjos atsakymas į minėtą Inspekcijos raštą, kuriame nurodytas bankas ir banko sąskaita, į kurią prašoma pervesti skirtą kompensaciją (b. l. 49–50).

Komisija, vadovaudamasi Aprašo 20 p., 2013-11-21 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 17R-1490 (b. l. 15) iš dalies kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 p., pareiškėjai kompensavo visas jos prašytas išlaidas, išskyrus sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo nekompensavimo.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2013-01-17 priimtas, įsigaliojo nuo 2013-02-01) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Apraše, kurio III skyriuje nurodyta, kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis. Pagal Aprašo 4 p. kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 p. pateikiamos kompensuotinų išlaidų kategorijos, tarp kurių 5.4.3 p. nurodyti sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Pagal Aprašo 6 p. maksimalūs 5 p. nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo maksimalus kompensuotinas dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos.

Pagal Aprašo 10 p. pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti šiuos dokumentus: 10.1 su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita); 10.2. nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia; 10.3. sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta). Pažymėtina, kad pareiškėja kartu su prašymu pateikė tam tikrus dokumentus, kuriais grindžia patirtas išlaidas, įskaitant avansinius mokėjimus Rangovui.

Nors teisės aktuose yra įtvirtinta Komisijos diskrecija, tačiau priimdama sprendimus ji, be kita ko, yra saistoma ir bendrųjų viešosios teisės principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatyme. Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-183-662/2015).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (Aprašo 5.7, 6 ir 21 p.). Ginčijamame Komisijos sprendime nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, sprendime apsiribota absoliučiai formalia nuoroda, kurios iš išlaidų kompensuotinos, o kurios – ne, neišdėstytos dalies išlaidų nekompensavimo priežastys, nepateiktas pareiškėjos pateiktų dokumentų, kuriais ji grindžia patirtas išlaidas, vertinimas, t. y. priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl vertinama, kad jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyti reikalavimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Komisijos sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas. Atsižvelgiant į tai, ginčijama Komisijos 2013-11-21 sprendimo Nr. 17R-1490 dalis, kuria pareiškėjos dėl saulės elektrinės projekto plėtojimo patirtos išlaidos pripažintos nekompensuotinomis, naikintina.

Pareiškėja skunde suformulavo išvestinį reikalavimą priimti naują sprendimą ir kompensuoti pareiškėjai 43 233,30 Lt, t. y. Rangovui sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus. Atsakovė atsiliepime savo sprendimą nekompensuoti minėtų išlaidų grindžia tuo, kad avansas turėjo būti pareiškėjai grąžintas iš Rangovo UAB „Fenolita“, nes nėra duomenų, kad buvo pradėti statybos darbai ar Rangovas turėjo kitų papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 26 p., nustačius, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ar pateiktuose dokumentuose yra trūkumų, pareiškėjams suteikiamas 5 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Šiuo atveju 2013-10-18 raštu Nr. 2R-3288 Inspekcija paprašė pareiškėjos nurodyti pareiškėjos banką ir sąskaitos numerį, tačiau kitų prašymo trūkumų nenurodė. Atsižvelgęs į tai, kad, Komisijos nuomone, yra pateikti ne visi reikiami dokumentai (trūksta dokumentų, kad Rangovas patyrė tam tikras išlaidas), teismas konstatuoja, jog klausimas dėl nekompensuotų išlaidų kompensavimo negali būti išnagrinėtas iš esmės. Taigi pareiškėjos reikalavimas kompensuoti pareiškėjai 43 233,30 Lt netenkintinas. Pareiškėjos 2013-07-29 prašymo Nr. 15R-221 dalis, kurioje prašoma kompensuoti 43 233,30 Lt Rangovui sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, grąžintina Komisijai nagrinėti iš naujo.

Be to, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, todėl ji turi teisę į dalies savo išlaidų atlyginimą. Nors pareiškėja prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taigi L. K. išaiškintina, kad ji turi teisę paduoti teismui prašymą atlyginti išlaidas su jų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013-11-21 sprendimo Nr. 17R-1490 dalį, kurioje pareiškėjos dėl saulės elektrinės projekto plėtojimo patirtos išlaidos pripažintos nekompensuotinomis.

Įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti L. K. 2013-07-29 prašymo Nr. 15R-221 dalį, kurioje prašoma kompensuoti 43 233,30 Lt sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėEgidija PuzinskaitėRasa Ragulskytė-Markovienė