Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas iš atsakovo priteisti 5500 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose, kurių ilgis siekė apie 5 m., plotis – 2,5 m, bendras kameros plotas – maždaug 12,5 kv. m., jose buvo laikomi 4-6 žmonės. Kamerose buvo 3 dviejų aukštų gultai, dėl to kamerose nebuvo vietos judėti. Dėl vietos trūkumo pareiškėjas visą dieną praleisdavo gultuose, išskyrus kai eidavo į tualetą, kuris kameroje užėmė 1 kv. m. ploto. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose jam trūko oro, nors jis buvo nerūkantis, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl jam nuolat tekdavo kvėpuoti cigarečių dūmais. Kamerų ventiliacija buvo labai sena ir prastai įrengta, dėl to kamera ir per naktį neišsivėdindavo. Be to, kamerose veikdavo viena dieninė apšvietimo lempa, apšvietimas buvo prastas, dėl to pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Lukiškių TI-K dušu buvo galima naudotis tik vieną kartą per savaitę ir neilgiau, kaip 20 minučių. Vienu metu buvo vedami visi kameroje buvę asmenys, o dušo galvučių būdavo tik 2, todėl pareiškėjas likdavo nesiprausęs. Dėl netinkamos ventiliacijos kamerose visada būdavo drėgna, vidutinis drėgnumas siekdavo 75 procentus. Dėl to išskalbti drabužiai nedžiūdavo, o pradėdavo pūti. Pareiškėjo teigimu, tokia drėgmė Lukiškių TI-K pakenkė ir jo sveikatai – jis iki šiol jaučia sąnarių skausmus, turi nuolat vartoti vaistus, buvo atsiradusi alergija, patyrė nervinį stresą. Paaiškino, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui, pagal kurį suimtasis arba nuteistasis turi teisę nemažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pareiškėjas nesutinka su Lukiškių TI-K atliktu kratos patikrinimu, kurio metu buvo išrengtas nuogai. Pareiškėjui nuogam tekdavo stovėti 1-5 minutes, o žiemą būdavo ypač šalta. Pareiškėjo teigimu, grįžus į kamerą, jo daiktai buvo išmėtyti, drabužius reikėdavo nuo grindų susirinkti ir iš karto skalbti, kadangi jie būdavo išsitepę, taip pat buvę atvejų, kai ant drabužių buvo likę pareigūnų batų antspaudai. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų pareiškėjas teigia patyręs diskomfortą ir psichologinę kančią, pareiškėjo nurodyto kalinimo sąlygos trukdė jam naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 16-24) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015-01-19, kai tuo tarpu žalos atlyginimo prašo už laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. tariamai padarytus pažeidimus pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad nuteistųjų (suimtųjų) laikomų Lukiškių TI-K kamerų numerių ir kalinių jose patikrinimo žurnalų laikymo terminas įstaigose yra 10 metų, vėliau žurnalai naikinami, todėl atsakovė gali pateikti duomenis apie V. B. laikymą nuo 2005 m. Pareiškėjo skundžiamo laikotarpio nuo 2002 m. spalio 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, o laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2006 m. sausio 24 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl atsakovė savo veiksmais šio dalyko nepažeidė. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Teigia, kad būtina, įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taip pat paaiškino, kad kalinčių asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, t.y. delikto.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjui V. B. kilusios neturtinės žalos, susijusios su laikotarpyje nuo 2002 m. spalio 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis.

Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 25-28), matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2002 m. rugsėjo 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjas nurodo patyręs 5500 Eur (18 990,40 Lt) neturtinę žalą dėl jo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių TI-K nurodytame laikotarpyje.

Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2015 m. sausio 9 d. (b. l. 12), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje galėtų apimti laikotarpį nuo 2012 m. sausio 9 d. Kaip minėta, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iki 2007 m. rugsėjo 18 d., todėl kreipdamasis į teismą 2015 m. sausio 9 d., praleido 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjo teigimu, pažeidimai jo atžvilgiu prasidėjo nuo 2002 m. spalio 8 d, tačiau pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2015 m. sausio 9 d. (b. l. 12). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jo atnaujinti neprašo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o atsakovo atstovas prašo ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo V. B. skundą atmesti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.