- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1-1173-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37587-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2019 m. rugsėjo 1 d. apie 18.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kieme, smurtavo prieš savo sutuoktinę R. R., t. y. abiem rankomis sugriebė R. R. už plaukų ir juos pešė, palenkė R. R. galvą žemyn ir kojos keliu vieną kartą sudavė jai į galvą bei vieną kartą ranka sudavė R. R. į galvą, dėl ko ji griuvo ant asfalto ir susižalojo kairę ranką, šiais savo veiksmais padarė R. R. odos nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės R. R. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną pavakary jam parvežus vaikus, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme pasitiko jo sutuoktinė R. R., tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis labai supyko, pagriebė jai už plaukų, paskui kojos keliu vieną kartą sudavė R. R. į galvą ir vieną kartą ranka į galvą. R. R. verkė ir šaukė. Jai nugriuvus, pro šalį važiavo automobilis, kuriame sėdėję asmenys iškvietė policiją. Vaikai tuo metu buvo laiptinėje ir jo veiksmų nematė. Fizinį smurtą žmonos atžvilgiu vartojo pirmą kartą. Įvykio metu buvo blaivus. Kaltinamasis supranta pasielgęs blogai, dėl to labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė, su ja susitaikė, daugiau taip nesielgs.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios R. R. apklausos protokolo matyti, kad ji skiriasi su savo vyru A. R., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji jam buvo davusi prižiūrėti savo mažamečius vaikus. A. R. vaikus atvežė į jos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 18.00 val. ji išėjo į namo kiemą pasitikti vaikų ir išnešė vyrui priklausantį čiužinį. Pamatęs ją, A. R. priėjo prie jos ir nieko nesakęs abiem rankomis sugriebė už plaukų ir juos pešė bei išrovė plaukų kuokštą. Paskui palenkė jos galvą žemyn ir kojos keliu vieną kartą sudavė į galvą bei vieną kartą ranka sudavė į galvą, dėl ko ji pargriuvo ant asfalto ir griūdama užsigavo kairę ranką. A. R. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b. l. 20-23, 24-26).
Iš 2019-09-06 nukentėjusiosios R. R. ir kaltinamojo A. R. prašymo, adresuoto teismui, matyti, jog juo prašomas nutraukti bylą A. R. atžvilgiu, nes jie susitaikė (b.l. 99).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kur jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 10-12).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 18.13 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) vyras trenkė moteriai. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. R.. Įvykio vietoje nustatyta, kad prieš R. R. smurtavo sutuoktinis A. R.. Smurtą patyręs asmuo – R. R. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 1 d., apie 18.00 val. namo kieme, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), ties važiuojamąja kelio dalimi sutuoktinis A. R. tampė už plaukų ir vieną kartą trenkė į galvą. Smurtą galintys rodyti požymiai nefiksuoti. Fiksuota, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, tačiau į policiją nesikreipė. Nepilnamečiai vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtauta neužfiksuoti. Smurtu įtariamas A. R. įvykio vietoje nesulaikytas (b. l. 15-16).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. nustatytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame dilbyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant ranka, koja, į tokį paviršių atsitrenkiant ar panašiai, mažiausiai 2 trauminių poveikių pasekoje. Mažai tikėtina, kad R. R. galėjo susižaloti pati griūdama, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu R. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų R. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 38).
Kaip matyti, kaltinamasis A. R. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo sutuoktinės R. R. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios duotais parodymais, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis ir specialisto išvada, kuri patvirtina, jog R. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės R. R. atžvilgiu, t. y. abiem rankomis sugriebė jai už plaukų ir juos pešė, palenkė R. R. galvą žemyn ir kojos keliu vieną kartą sudavė jai į galvą bei vieną kartą ranka sudavė jai į galvą, dėl ko nukentėjusioji griuvo ant asfalto ir susižalojo kairę ranką ir taip nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės R. R. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad A. R. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, jai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis savo neteisėtais smurtiniais veiksmais fizinį skausmą sukėlė bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei – sutuoktinei R. R., tokie kaltinamojo prieš šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Po prokuroro kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas bendras prašymas dėl bylos nutraukimo jiems susitaikius. Teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino susitaikę. Atsižvelgiant tai bei į kitas aplinkybes, prokuroras taipogi prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jam su nukentėjusiąja susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Šioje byloje kaltinamasis A. R. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, yra dirbantis, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Kaip matyti, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl paties fizinio smurto vartojimo fakto pripažino visiškai, tai pripažino ir teisme duodamas parodymus. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad A. R. veikė paveiktas emocijų. Be to, nors nusikalstama veika ir yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, su nukentėjusiąja susitaikęs. Nukentėjusioji R. R. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikiusi su sutuoktiniu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Pastarosios aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis A. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.
Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam su nukentėjusiąja R. R. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. R. atžvilgiu.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Pagal BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė savo šeimos nario – sutuoktinės – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas prokuroro kaltinamajam taikyti prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 70-72), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. R. valstybės naudai išieškotinos 3,80 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. R., kad tuo atveju, jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš A. R. 3,80 Eur (tris eurus 80 euro centų) proceso išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.