Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 720 MGL (27 115,20 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį 720 MGL (27 115,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 720 MGL (27 115,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 480 MGL (18 076,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. S. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. sausio 22 d. (30 dienų), ir nustatė galutinę 420 MGL (15 817,20 Eur) dydžio baudą.

Nuteistajam A. S. nustatė 36 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti L. B., A. K. (A. K.), G. T., V. U., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad veikdamas su L. B., G. T. ir V. U. iš savanaudiškų paskatų bendrininkų grupėje padėjo A. K. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims padaryti kontrabandą, o būtent:

tyrimo nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini) teritorijoje į vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovus 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „M. C.“, bei jas paslėpus po medinėmis paletėmis, ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 20 d., 12 val., šią informaciją per A. S. ir V. U. gavęs L. B., veikdamas kaip tarpinė informacijos perdavimo ir veiksmų koordinavimo tarp V. U. ir G. T. grandis bei turėdamas tikslą už savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje gauti piniginį atlygį, perdavė V. teritorinės muitinės Š. kelio posto inspektoriui G. T., turėjusiam praleisti kontrabandinį krovinį, duomenis vilkiko, kuriuo bus gabenamos cigaretės, ir krovinio, po kuriuo jos bus paslėptos bei iš V. U. gautą SIM kortelę, skirtą G. T. bendravimui su V. U. kontrabandos gabenimo metu. V. U., sužinojęs G. T. darbo laiką krovininių transporto priemonių tikrinimo vietoje, šią informaciją perdavė A. S., pastarasis – (duomenys neskelbtini) organizavusiems cigarečių pakrovimą asmenims, po ko A. K. vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 22 d., apie 6 val., iš (duomenys neskelbtini) teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją – V. teritorinės muitinės Š. kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), atgabeno Lietuvos Respublikos banderolėmis nepažymėtus 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „M. C.“ be Lietuvos Respublikos banderolių, paslėptų po medinėmis paletėmis, tačiau cigarečių gabenimo nedeklaravo. G. T. būdamas darbo vietoje – Š. kelio poste ir žinodamas, kad aukščiau minėta transporto priemone gabenamas nedeklaruotas krovinys, kurio įvežimas turi būti deklaruojamas, muitinio tikrinimo neatlikdamas, o tik jį imituodamas, leido A. K. kontrabandinį krovinį toliau gabenti į Lietuvos Respubliką. Tokiu būdu, padedant A. S., L. B., G. T. ir V. U. neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną buvo gabenamas privalomas pateikti muitinei krovinys – 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „M. C.“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 180 391 Eur.

Šiais veiksmais A. S., L. B., G. T. ir V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad veikdamas su L. B., G. T. ir V. U. iš savanaudiškų paskatų bendrininkų grupėje padėjo A. K. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent:

A. S., L. B., G. T. ir V. U. padedant, neteisėtai, t. y. kontrabandos būdu, į Lietuvos Respublikos teritoriją 2015 m. gruodžio 22 d., apie 6 val., iš (duomenys neskelbtini) teritorijos A. K. vairuojamu vilkiku „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvežus 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „M. C.“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 1 180 391 Eur, šios akcizais apmokestinamos prekės nuo V. teritorinės muitinės Š. kelio posto, esančio (duomenys neskelbtini) toliau buvo neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 - 3 punktų reikalavimus, gabenamos per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Š. r., kelio (duomenys neskelbtini), 43 – io kilometro, kur buvo sulaikytos.

Šiais veiksmais A. S., L. B., G. T. ir V. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jam buvo galima taikyti švelnesnę, nė įstatymas numato, bausmę. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad jo vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, jis neorganizavo ir nežinojo visų faktinių aplinkybių, o tik prašė praleisti nurodytą transportą per muitinę neatliekant patikrinimo. Dėl šių priežasčių jam turėjo būti taikytas BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių neanalizavo ir priėmė nepakankamai motyvuotą sprendimą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad paskirta bausmė, t. y. didelė bauda, neleis pasiekti bausmės paskirties, nes tinkamai neįvertinta, jog apeliantas gauna tik minimalų atlyginimą, jis yra pensijinio amžiaus, gyvena regione, kuriame maža galimybė susirasti naują gerai apmokamą darbą. Be to, teismas nevertino galimybės vietoj baudos skirti viešuosius darbus.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

4.1. Prokuroras nurodo, kad BK 62 straipsnio taikymui svarbu ne tik tai, koks buvo nusikalstamą veiką padariusio asmens vaidmuo, bet ir tai, ar asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis).

4.1.2. Be to, A. S. nepagrįstai sumenkino savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, už kurių padarymą veikiant bendrininkų grupėje jis nuteistas. Prokuroras sutinka su Vilniaus apygardos teismo išsakytais argumentais dėl A. S. kaip padėjėjo vaidmens padarant nusikaltimus ir dėl jam paskirtos baudos dydžio, kuriuos dar kartą pacituoja.

4.2.2. Tam, kad atsirastų pagrindas spręsti apelianto keliamą klausimą, visų pirma turi įsiteisėti nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336, 345 straipsniai) ir turi būti pateiktas vykdyti ( BPK 335, 342 straipsniai). Tik po to, kai nuteistasis per nustatytą terminą nesumoka baudos, kai teismo išduotą vykdomąjį raštą gavęs antstolis konstatuoja negalintis priverstinai išieškoti iš nuteistojo jam paskirtą baudą, gali būti sprendžiamas paskirtos baudos pakeitimo kita bausme klausimas (BPK 352 straipsnis).

4.3. Prokuroras konstatuoja, kad remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos teismas paskirdamas 480 MGL dydžio baudą nepažeidė nei bausmių skyrimo nuostatų, nei principų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos yra teisingos, padarytos įvertinus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuteistasis šioje dalyje nuosprendžio neginčija, savo kaltę pripažįsta dėl visų nusikalstamų veikų, tik nesutinka su jam paskirta bauda, prašo skirti mažesnę baudą arba taikyti BK 62 straipsnį ir vietoj baudos paskirti viešuosius darbus.

7. Teismas skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją privalo laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendrųjų bausmių skyrimo pagrindais, vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. S. kaip padėjėjo vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad A. S. yra buvęs pareigūnas, kaip valstybės tarnybos pensininkas yra aiškiai jaunesnis nei kiti pensinio amžiaus asmenys ir turi realias galimybes įsidarbinti, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Už jo nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje paskirtos 720 MGL (27 115,20 Eur) dydžio baudos. Kaip matyti įstatymo leidėjas už šias nusikalstamas veikas numatė dvi bausmių rūšis, t. y. baudą arba laisvės atėmimą. Nustatant baudos dydį teismas vadovavosi nusikalstamos veikos padarymo metu (nusikalstamos veikos padarytos 2015 rugpjūtį ir gruodį) galiojusios BK 47 straipsnio redakcijos nustatytu baudos dydžiu, t. y. už sunkaus nusikaltimo padarymą nustatė nuo 1 MGL iki 1 500 MGL dydžio baudą, ir paskyrė mažesnę už įstatyme nustatytą vidurkį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

9. Nuteistasis prašo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, kurioje nurodoma, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir darant šias nusikalstamas veikas nebuvo padaryta turtinė žala, todėl jos ir nereikia atlyginti. Tačiau nuteistojo kaip padėjėjo vaidmuo padarant nusikaltimus buvo pakankamai svarbus ir negali būti vertinamas kaip antraeilis. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad būtent jis suorganizavo savo pažįstamų baltarusių susitikimą dėl cigarečių įvežimo į Lietuvą gegužės mėnesį. Viskas pradėta planuoti nuo rugpjūčio mėnesio, t. y. jam buvo palikti muitininkų telefonų numeriai ir keletą kartų su jais skambinosi. Gruodžio mėnesį atvažiavo vienas baltarusis ir jam atvežė numerį, kurį jis perdavė V. U.. V. U. jam pasakė laiką kada galės asmuo važiuoti su minėta transporto priemone per Lietuvos valstybės sieną (t. 12, b. l. 101). Iš to matyti, kad A. S. veiksmai nebuvo antraeiliai ir be jo padėjimo nebūtų surasti užsienyje gyvenantys asmenys, kurie organizavo kontrabandos gabenimą į Lietuvą, ir muitininkai, kurie netikrintų transporto priemonės vežusios kontrabanda akcizines prekes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų kitų būtinų sąlygų visumos, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta ar skirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių už BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje net nėra numatyta.

10. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. S. skyrė tinkamo dydžio baudą, kuri yra artima straipsnių sankcijose numatytoms baudoms, nes tik tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.