- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- 1-42-736/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00999-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Ingos Dovidavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje 1-42-736/2011 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
J. P., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus pareigas, ir būdamas atsakingu už įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir pildymą, įmonės profesinės rizikos vertinimo organizavimą, atsižvelgiant į jo rezultatus saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų sudarymą, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, higienos reikalavimų kontrolę, kaip tai numatyta 2007-11-16 direktoriaus įsakymu patvirtintų „Direktoriaus pareiginių nuostatų" 6.12, 6.13, 6.14 punktuose, pažeidė 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 „Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos" 3 str. 1 d., kur numatyta, kad „Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus"; 11 str. l d., kur numatyta, kad „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais"; 14 str. 1 d., kur numatyta, kad „Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės", reikalavimus; pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010m. rugsėjo 17d. įsakymu Nr. Al-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių" 22.2 punkto, kur numatyta, kad „Kranui valdyti ir kroviniams perkelti tvarkomuoju dokumentu paskirti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka išmokytą ir atestuotą krano operatorių arba mašinistą (toliau vadinama - kranininkas)" 35 punkto, kur numatyta, kad „Krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Statybvietėje visi kranų darbo vadovai skiriami suderinus tai su statinio statybos vadovu (arba statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriumi). Krano darbo vadovas turi būti išmokytas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą turėti reikiamų žinių ir atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. Savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą" reikalavimus, nepaskyrė įmonėje esančio tiltinio krano mašinisto- kranininko ir krano darbo vadovo, kuris, vadovaujantis tų pačių taisyklių 3 punktu yra: „asmuo, parengtas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turintis reikiamų žinių ir gebėjimų, atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395) (toliau - Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai), nustatyta tvarka, atsakingas už darbo su kranu objekte planavimą, organizavimą, koordinavimą, vykdymą ir priežiūrą. Krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur naudojamas kranas"; dėl šių priežasčių 2010 m. spalio 18 d., apie 12.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, krovinių iškrovimo po tiltiniu kranu aikštelėje, ant nelygaus pagrindo esant sukrautiems keturkampiams metaliniams vamzdžiams, UAB „(duomenys neskelbtini)" darbininkas S. S., matuodamas ant nelygaus pagrindo padėtoje vamzdžių rietuvėje esantį metalinį vamzdį, jį sujudino ir šis vamzdis iš 30 cm aukščio nukrito ant S. S. dešinės kojos, dėl to nukentėjusiajam buvo padaryta plėštinė- traiškytinė dešinės blauzdos žaizda lydima odos defekto, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis J. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" generaliniu direktoriumi. Įmonė verčiasi statybos ir montavimo darbais. Bendrovės bazė ir teritorija yra adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Įmonės teritorijoje yra atvira gaminių iškrovimo aikštelė, joje yra įrengtas tiltinis kranas, kuris priklauso įmonei. Kadangi jis vienas vadovauja visai įmonės veiklai, nespėja aprėpti visų sričių, todėl per neapsižiūrėjimą nepaskyrė turimo tiltinio krano kranininko ir krano darbo vadovo. Įmonėje kiekvienas darbuotojas yra instruktuotas darbų saugos klausimais, jiems pravesti visi jų darbo pobūdį atitinkantį mokymai ir instruktažai. Darbininkams yra išduotos individualios apsaugos priemonės. 2010 m. spalio 11 d. į įmonės aikštelę buvo atvežti keturkampiai metaliniai vamzdžiai 12m ilgio 150xl50 mm. Jų iškrovimo darbams vadovavo tiekėjas E. V.. Tačiau jis nebuvo įsakymu paskirtas krano darbų vadovu. Praėjus savaitei po vamzdžių atvežimo, jie iš sukrautos rietuvės buvo imami gamybai. Apie tai, kad, matuodamas metalinį vamzdį, esantį rietuvėje susižalojo įmonės darbininkas S. S., sužinojo kitą dieną po nelaimingo atsitikimo. S. S. yra pavaldus mechanikui A. S.. Jis, kaip įmonės vadovas, visiškai nesitikėjo, kad toje įmonės vietoje gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Dėl šio įvykio labai gailisi, kaltu prisipažįsta visiškai, kadangi įsakymu nepaskyrė žmonių, atsakingų už krovinio iškrovimo darbus, kurie turėjo tinkamai juos atlikti, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. S. S. kompensavo patirtą žalą. Šiuo metu kaip įmonės vadovas ėmėsi visų būtinų priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti (b. l. 91).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Iš 2010-10-18 įvykio vietos protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)" teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Aprašytos metalinės konstrukcijos- įvairūs vamzdžiai, kurie sudėti vienas ant kito. Trečia vamzdžių eilė yra nugriuvusi (b. l. 3-9).
Iš nukentėjusiojo apklausos protokolų matyti, kad nukentėjęs S. S. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" ir jam buvo pravesti visi darbų saugos instruktažai ir būtini mokymai, išduotos visos asmeninės apsaugos priemonės. Jis buvo pasirašytinai supažindintas su šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcija. 2010-10-18, 7.30 val., pradėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)". Apie 12.30 val., jis ir R. J. nuėjo sumatuoti vamzdžius ir paruošti juos ryšiams tarp kolonų gaminti. Meistras juos perspėjo, kad elgtųsi su vamzdžiais atsargiai. Vamzdžius reikėjo sumatuoti ir sužymėti jų reikalingą ilgį, po to paimti ir nunešti ant staklių pjaustymui. Kai su R. J. priėjo prie vamzdžių pakuotės, tvirtinimo juostos buvo nupjautos ir iš tos krūvos vamzdžiai buvo jau imami. Kai pradėjo matuoti pirmą vamzdį, kuris buvo 30 cm aukštyje nuo žemės, vamzdį sujudino ir jis krito žemyn ir pataikė jam į koją bei ją suspaudė. Krūva, iš kurios ėmė vamzdį buvo sudėta ant medinių tašelių, po vienu iš jų galėjo papulti akmenukas ir todėl jis tapo nestabilus. Pretenzijų dėl įvykio niekam neturi (b. l. 11-12, 14, 15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G296/10(12) matyti, kad S. S. padaryta plėštinė- traiškytinė dešinės blauzdos žaizda, lydima odos defekto, sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, t. y. prispaudus dešinę blauzdą užkritusiu vamzdžiu, S. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 17- 18).
Iš 2010-12-28 nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad gaminių pakrovimo- iškrovimo, sandėliavimo darbų organizavimui buvo nepaskirtas kranų darbo vadovas. Buvo pažeistas Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių 51 p. reikalavimas „Kranų savininkai privalo sudaryti saugias kranų ir kėlimo reikmenų naudojimo sąlygas. Šiam tikslui turi būti paskiriami reikiamos kvalifikacijos kranų priežiūros meistras, kranų darbo vadovai bei kraną aptarnaujantis personalas (b. 1. 31- 32).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareiginių nuostatų matyti, kad direktorius privalo organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir pildymą, profesinės rizikos vertinimą, atsižvelgiant į jo rezultatus sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, higienos reikalavimų kontrolę (b. l. 66-68).
2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX-1672 nurodyta, kad „Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus"; „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais"; „Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės" (b. l. 69- 72).
2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425 patvirtintų „Kėlimo kranų naudojimo taisyklėse" nurodyta, kad „Krano savininkas privalo kranui valdyti ir kroviniams perkelti tvarkomuoju dokumentu paskirti Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka išmokytą ir atestuotą krano operatorių arba mašinistą (toliau vadinama - kranininkas);" „Krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant kraną. Statybvietėje visi kranų darbo vadovai skiriami suderinus tai su statinio statybos vadovu (arba statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriumi). Krano darbo vadovas turi būti išmokytas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turėti reikiamų žinių ir atestavimo pažymėjimą, išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų nustatyta tvarka. Savaeigio krano savininko sprendimu nesudėtingiems pakrovimo ir iškrovimo darbams atlikti krano darbo vadovo pareigas leidžiama pavesti kranininkui, turinčiam kėlimo kranų darbo vadovo pažymėjimą." Šių taisyklių 3 punkte nurodyta, kad krano darbo vadovas yra „asmuo, parengtas pagal kėlimo kranų darbo vadovo mokymo programą, turintis reikiamų žinių ir gebėjimų, atestavimo pažymėjimą išduotą Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A1-223/V-792 (Žin., 2004, Nr. 13-395), nustatyta tvarka, atsakingas už darbo su kranu objekte planavimą, organizavimą koordinavimą, vykdymą ir priežiūrą. Krano darbo vadovą tvarkomuoju dokumentu paskiria asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur naudojamas kranas" (b. l. 79-84).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas A. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" mechaniku, tačiau taip pat yra išsilaikęs egzaminus ir gali dirbti kranų priežiūros meistru. Juo yra paskirtas įmonės direktoriaus įsakymu. Jam yra pavaldūs visi dirbantys gamybinėje bazėje šaltkalviai montuotojai. Jiems jis skirsto darbus ir duoda reikalingus nurodymus. Jam pavaldūs darbininkai yra be išimties visi instruktuoti darbų saugos klausimais ir pasirašytinai supažindinti su jų veiklą reglamentuojančiomis darbų saugos ir sveikatos pareiginėmis instrukcijomis. 2010-10-18 darbą įmonės bazėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, pradėjo 7.30 val. Po pietų, maždaug apie 12.30 val., jis darbininkams S. S. ir R. J. davė nurodymą eiti į įmonės teritorijoje esančią gamybinės bazės aikštelę, kur yra sukrauti keturkampiai vamzdžiai, bei, sumatavus vamzdžius, juos paimti iš krūvos ir staklėmis supjaustyti. Taip pat dar kartą įspėjo apie galimą pavojų ir kaip reikėtų jo išvengti. Apie 12.35 val. sužinojo, kad metalinis vamzdis iš 30 cm aukščio krito bei prispaudė S. S. koją (b. l. 20-21, 22).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" šaltkalviu montuoju. Jam buvo pravesti visi darbų saugos instruktažai ir būtini mokymai, išduotos visos asmeninės apsaugos priemonės, buvo pasirašytinai supažindintas su šaltkalvio remontininko saugos ir sveikatos instrukcija. 2010-10-18, apie 07.30 val., pradėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)". 12.30 val. jam ir S. S. meistras A. S. davė nurodymą eiti į gamybinės bazės aikštelę, kur buvo po tiltiniu kranu sukrauti keturkampiai 150X150 mm 12 m. ilgio vamzdžiai. Meistras davė nurodymą sumatuoti vamzdžius ir paruošti juos ryšiams tarp kolonų gaminti. Kai su S. S. priėjo prie krūvos vamzdžių, pakuotės tvirtinimo juostos buvo nupjautos ir iš tos krūvos vamzdžiai jau buvo imami. Pradėjus matuoti pirmą vamzdį, kuris buvo 30 cm aukštyje nuo žemės, jį netyčia galėjo sujudinti. Vamzdis krito žemyn ir pataikė į S. S. koją bei ją suspaudė (b. 1. 23-24, 25).
Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas E. J. V. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininku. Į jo pareigas įeina medžiagų įmonės veiklai tiekimas. 2010-10-11 į įmonę buvo atvežti keturkampiai plieniniai vamzdžiai 150xl50 mm, 12 m. ilgio. Vamzdžiai buvo iškrauti atviroje aikštelėje po tiltiniu kranu. Krovė su tiltiniu kranu dirbantys darbininkai. Į jo pareigas neįeina vadovavimas krovinio iškrovimo darbams. Jis neturi reikalingo pažymėjimo, todėl negali vadovauti. Jis tik rūpinasi medžiagų tiekimu, tiekimo sutarčių sudarymu. Ar gerai vamzdžiai buvo sudėti iškrovimo aikštelėje pasakyti negali, kadangi neturi tam reikalingų specialių žinių. Pasak liudytojo, įmonėje buvo paskirtas kranų priežiūros meistras, tačiau oficialiai nebuvo paskirto krovimo darbų vadovo (b. 1. 26).
Teismas, byloje pateiktų duomenų, taip pat kaltinamojo J. P., pripažinusio kaltę, parodymų pagrindu, daro išvadą, kad kaltinamasis pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, todėl J. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė- kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę- padarytas baigtas neatsargus nusikaltimas (BK 16 str.), jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta S. S. sveikata. J. P. neteistas (b. l. 94), dirba (b. l. 95), psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįrašytas (b. l. 103). Atsižvelgtina į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusysis dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, pretenzijų niekam neturi (b. l. 14, 15, 107), taip pat nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 41 str., 54 str., 61 str., siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, skirtina bauda, jos dydį nustatant mažesnį už Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. nustatytą vidurkį.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nuspr endžia:
J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ir paskirti 15 MGL (1950 litų) baudą.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta (ir pateikti teismui, į 101 kab., sumokėjimą patvirtinantys duomenys) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmonės kodas 188659752, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Laiku baudos nesumokėjus, ji išieškoma priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.