Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo VšĮ Europos žmogaus teisių fondo teisininko L. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 traispnio 3 dalį, t. y. dėl viešo kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl socialinės padėties (migrantų). Pareiškime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d., 13.01 val., internetinėje svetainėje www.lrytas.lt buvo paskelbtas straipsnis pavadinimu „Danijos parlamentaras pašiurpino siūlymu šaudyti į migrantų valtis“ ir 2016 m. gruodžio 8 d., 18.36 val., asmuo, pasivadinęs vardu „A“, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), po minėtu straipsniu parašė komentarą „Gera idėja – kiekviena šalis ir jos piliečiai PRIVALO gintis ir ginti savo šalį nuo parazitų-okupantų. Deportuoti visus alei vieno!“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos (toliau – prokuroras) 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnyje, sudėties požymių.

Pareiškėjui apskundus prokuroro 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su prokuroro nutarime išdėstytais teiginiais, kad asmens pasisakymas, patalpintas internetinio puslapio skiltyje „komentarai“, kurių paskirtis yra reikšti savo nuomonę dėl straipsnių, juose išdėstytų teiginių, ir asmens komentaras vertintinas kaip jo nuomonė, išsakyta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies ir BK 170 straipnio 3 dalies. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad komentuodamas šį straipsnį, asmuo išsakė subjektyvią nuomonę, vertinimus, pamąstymus, kurie savaime nėra neapykantos ir smurto kurstymas. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti. Apylinkės teismas konstatavo, kad naikinti prokuroro 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo nuomone, prokuroras, prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleista nusikalstama veika bei išaiškintos jos padarymo aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras turi reaguoti kiekvieną kartą, kai gaunama informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Viena iš ikiteisminio tyrimo prielaidų yra tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ji nebūtinai gali būti gaunama, esant nukentėjusiojo skundui. Veika, numatyta BK 170 straipsnyje, nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl šiuo atveju už duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką rinkimą yra atsakingas prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ikiteisminio tyrimo prielaidos (veiksmai, lemiantys jo pradėjimą) kaip tik gali būti nurodomos pareiškėjo pareiškime. Deja, 2016 m. gruodžio 9 d. VšĮ Europos žmogaus teisių fondo pareiškime pateikta informacija apskritai net nebuvo tikrinama. Prokurorui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo atlikti jokie būtini procesiniai veiksmai ir nebuvo imtasi visų būtinų baudžiamojo proceso įstatymo numatytų priemonių tam, kad bendradarbiaujant teisėsaugos institucijoms, būtų atskleista galima nusikalstama veika.

Pareiškėjo nuomone, komentaras akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Jame yra pateiktos šališkos, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės bei vertinimai, išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar jai priklausančius asmenis (migrantus). Tokie veiksmai viešoje elektroninėje erdvėje sudaro BK 170 straipsnyje numatytos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Atkreipia dėmesį į tai, kad „lrytas“ yra viena populiariausių lietuviškų interneto svetainių ir joje yra pakankamai gausus skaitytojų lankomumas, todėl tai nepaneigia fakto, jog nemažas skaitytojų ratas jau yra su juo susipažinę, galbūt net tokiam pareiškimui yra pritarę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.

Pažymėtina, kad BPK 168 straipsnis neįpareigoja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus tuo atveju, jei nusprendžiama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šioje normoje įtvirtinta prokuroro ar pareigūno teisė nuspręsti, ar reikalinga konkrečiu atveju atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, tikslu patikslinti duomenis. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, konstatuotina, jog prokuroras tinkamai išanalizavo visus pareiškime nurodytus duomenis ir pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatvo, kad skundžiamas prokuroro nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tiek prokuroro nutarime, tiek teismo nutartyje išdėstyti motyvai, dėl ko buvo priimtas atitinkamas sprendimas ir jų argumentacija, aukštesniojo teismo vertinimu, yra pakankama. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su šiais argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

Kaip matyti iš pareiškimo, pareiškėjas siekia asmenį, parašiusį neigiamą komentarą „lryto“ interneto svetainėje adresu: www.lrytas.lt, patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl BK 170 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio nusikaltimo objektas – žmonių grupių, susidariusių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumo pagrindu, taip pat tokioms grupėms priklausančių individų teisės ir laisvės, jų saugumas, lygiateisiškumas su kitais žmonėmis. Nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro aktyvūs veiksmai – tam tikro turinio vieši pareiškimai neapibrėžtam asmenų ratui. Taigi, vertinant, ar padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia nustatytina, ar internetiniu komentaru „Gera idėja – kiekviena šalis ir jos piliečiai PRIVALO gintis ir ginti savo šalį nuo parazitų-okupantų. Deportuoti visus alei vieno!“ yra tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti migrantus.

Auykštesniojo teismo vertinimu, minėtas komentaras nors ir yra negatyvus migrantų atžvilgiu, tačiau pagal savo turinį ir tekstinę išraišką negali būti vertinamas kaip kreipimasis į kitus asmenis smurtauti. Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad komentuodamas straipsnį asmuo išsakė subjektyvią nuomonę, vertinimus, pamąstymus, kurie savaime nėra neapykantos ir smurto kurstymas.

Tam, kad asmens veika būtų pripažįstama nusikalstama, nepakanka vien to, kad ji formaliai atitiktų BK specialiosios dalies straipsnyje (ar jo dalyje) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veika turi būti ne tik priešinga teisei, tačiau ir pavojinga tiek, kad už tai asmuo būtų traukiamas ne bet kokion kiton atsakomybėn, o atsakytų baudžiamojo įstatymo prasme. Todėl teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors asmens, pasivadinusio „A“ vardu, komentare išdėstytos mintys bei vertinimai pasižymi nekorektiškumu bei gali būti vertinami kaip pažeidžiantys etikos bei moralės normas, tačiau neturi realaus pagrindo ir nėra nukreipti skatinti neapykantą bei kurstyti smurtauti prieš žmonių grupę ir negali būti kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 170 straipsnyje.

Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė yra laikytina paskutine teisine priemone, atsakomybės forma ir taikoma tik išimtiniais atvejais (ultima ratio). Tai reiškia, kad, esant galimybei, kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, administracinės teisės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Tokios pat pozicijos yra laikomasi ir Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, kurioje nurodoma, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, t. y. nesant nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, tolesnis baudžiamasis procesas netikslingas ir galimai pažeistų nepagrįstai persekiojamų asmenų teises.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek Prokuroro nutarime, tiek teismo nutartyje padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, konstatuojant, jog pareiškėjo nurodytu internetiniu komentaru „lryto“ internetinėje svetainėje „Gera idėja – kiekviena šalis ir jos piliečiai PRIVALO gintis ir ginti savo šalį nuo parazitų-okupantų. Deportuoti visus alei vieno!“, nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 170 straipsnio 3 dalyje. Todėl naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimą, pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti VšĮ Europos žmogaus teisių fondo teisininko L. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.