- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-1009-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03137-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- D. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir visų su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „SEB“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė G. J. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos, santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 83 dėl atsakovo kaltės; 2) palikti jai ikisantuokinę pavardę – S.; 3) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų E. J. ir G. J. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su motina; 5) nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 698 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Revolut bankas, a. s. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 633 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Revolut bankas, a. s. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) paskirti ją nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 9) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą taip, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje; 10) nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankas pagal 2016 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. 15A1618214404-79 prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose) išlieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 11) nustatyti, kad prievolė kreditoriui Revolut Payments pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2021/09/23/44189398409 nemodifikuojama ir išlieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 12) priteisti jai iš atsakovo 2 988,56 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 13) priteisti jai iš atsakovo patikslintame ieškinyje nurodytą kompensaciją už santuokos metu ne šeimos poreikiams iššvaistytas šeimos lėšas; 14) priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;
2. Ieškovė ieškiniu taip prašė taikyti laikinasias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas, namas, šeimos būstas); 2) įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi ir nesilankyti jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name; 3) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina; 4) nustatyti ieškinyje nurodytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį 685 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam vaikui G. J. laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį 620 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Revolut bankas, a. s. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) paskirti ją nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos prineonių taikymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos prineonių taikymo tenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo; 2) įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovės bei nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo; 3) nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatė laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. J., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikiną išlaikymą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą „Revolut Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikiną išlaikymą pervedant į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą „Revolut Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini); 7) paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, kuriuo prašė, nepranešus atsakovui: 1) nustatyti, kad be jos rašytinio sutikimo, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), negali naudotis, gyventi ar būti apgyvendinti tretieji asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimieji giminaičiai; 2) iškeldinti iš gyvenamojo namo be jos rašytinio sutikimo ten apsigyvenusius trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimuosius giminaičius; 3) iškeldinti iš gyvenamojo namo atsakovą.
9. Ieškovė šiame prašyme nurodė, kad iškėlus civilinę bylą, šalys mėgino tartis taikiai. To pasėkoje, geranoriškai suteikė atsakovui terminą išsikelti iš šeimos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas piktybiškai vilkindamas derybas, vis delsdamas galutinio atsakymo dėl pasiūlymo sąlygų pateikimą, naudojosi jam suteikta galimybe ilgiau gyventi šeimos būste. Galiausiai iš anksto pareiškus, kad atsakovas nedelsiant, t. y. iki 2024 m. sausio 31 d., privalo išsikelti iš šeimos namų, t. y. vykdyti 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį, 2024 m. sausio 31 d. buvo gautas atsakovo atstovo el. laiškas kartu su pranešimu, kuriame akivaizdžiai išreikšta pozicija priešinga 2023 m. lapkričio 29 d. nutarčiai. Prie el. laiško buvo pridedamas atsakovo tėvų – S. J. ir A. J. – pranešimas, jog jie atsikelia gyventi į šeimos būstą, kadangi atsakovo asmeniniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra tik vienas miegamasis ir nėra galimybės gyventi viename bute. Būtent prieš pat įsikėlimą, be jos sutikimo, atsakovas dar ir priregistravo prie šio adreso savo tėvus, jau žinodamas, kad taip galės riboti jos su vaikais apsigyvenimą šeimos name. Pažymėjo, kad atsakovo tėvai gyvena savo kitame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Pačiame atsakovo asmeniniame bute buvo apsigyvenusi tik atsakovo močiutė, todėl akivaizdu, jog atsakovas su savo tėvais piktybiškai mėgina kenkti, melagingai teigdami, jog jie gyveno vieno kambario bute, kartu su atsakovo močiute. Kadangi atsakovas iki nustatyto termino neišsikėlė, ji kreipėsi į antstolę Jurgitą Bareikienę su prašymu jį iškeldinti. Antstolė patvarkymu tokį prašymą atmetė, kadangi 2023 m. lapkričio 29 d. nutartyje nenurodyta, kad atsakovas turi būti iškeldintas. Tuomet ieškovė kreipėsi su patikslintu prašymu. Galiausiai buvo suderinta, jog atsakovas turi išsikelti iki 2024 m. vasario 23 d., tačiau to nepadarė. Tuomet antstolė informavo, kad atsakovas išsikels 2024 m. kovo 3 d. 13 val., tad, tikėtina, jog tuomet ir paliko namą. Paaiškino, kad sulaukė skambučio, jog jai atvažiavus su vaikais įsikraustyti į šeimos būstą, ją pasitiks atsakovo tėvai, kurie gyvens kartu su ja namuose. Kitaip tariant, ji sulaukė grasinimų, kad nevažiuotų gyvendintis į šeimos būstą, kadangi jame jau gyvena atsakovo tėvai. Be kita ko, dar tiesiogiai iš atsakovo sulaukė grasinimų, jog atvažiavusi į namus jai bus paliktas juodas paketas ir, kad ji degs kartu su atsakovu iki pabaigos. Tai reiškia, kad atsakovas grasino palikti šeimos namuose narkotinių medžiagų ir vėliau planavo iškviesti policijos pareigūnus, kad ją pakišti. 2024 m. kovo 4 d. kartu su savo tėvu ir drauge, kaip įvykių liudytojais ir fiksuotojais, nuvyko į šeimos būstą, kad įsitikinti, jog atsakovas namą užleido jos gyvenimui su vaikais, t. y. kad atsakovas vykdo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį. Atvykus, kaip ir buvo žadėta, ieškovę pasitiko agresyviai nusiteikę atsakovo tėvai, kurie be ieškovės ir jos draugės sutikimo jas patikrino dėl pasiklausymo įrangos. Vaizdo įrašuose užfiksuota ne tik, kad atsakovo tėvai konfliktuodami nesileidžia į diskusijas, kad užleistų jai būstą, bet ir dar atvykusi atsakovo sesuo ėmė grasinti nužudymu (tai taip pat užfiksuota vaizdo įraše). Akivaizdu, jog tokiu būdu, jai su vaikais absoliučiai apribota galimybė naudotis savo šeimos turtu, kadangi visą gyvenamąjį namą (ne tik atsakovo ½ dalį) savavališkai yra užvaldę atsakovo tėvai. Tokiu būdu atsakovas, jo tėvai, sesuo, visomis išgalėmis bando psichologiškai ir finansiškai paveikti, o būtent, trukdo jai su vaikais naudotis šeimos turtu, be to, jie yra suinteresuoti šalių santuokos nutraukimo byloje, kadangi būtent atsakovo motina S. J. yra kreditoriumi įtrauktos (duomenys neskelbtini) 50 procentų akcininkė kartu su savo sūnumi – atsakovu, kitos 50 procentų dalies akcininku. Atsakovo tėvas A. J. yra pastarosios įmonės direktorius. Šiai dienai, jei ji su vaikais apsigyventų šeimos gyvenamajame name, kuriame taip pat apsigyveno ir atsakovo tėvai, labiausiai kentėtų vaikų interesai, kadangi jie nuolatos gyventų įtampoje, girdėtų atsakovo tėvų keliamus konfliktus, skleidžiamus grasinimus, mėgintų nuteikti vaikus prieš motiną ir dar visais kitais įmanomais būdais kenktų, net nepaisant jau to, kad buvo sulaukta realių grasinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo atmetė.
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nenurodė, jog jai ar nepilnamečiams vaikams būtų trukdoma patekti į gyvenamąjį namą ir juo naudotis, ir dėl to kiltų pavojus nepilnamečių vaikų ar ieškovės interesų pažeidimui. Nors ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad ieškovės santykiai su atsakovo tėvais yra konfliktiški ir tai gali neigiamai veikti ieškovės psichologinę būseną, sukelti nepatogumų, vien ši aplinkybė negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, kad nagrinėjant santuokos nutraukimą bylą ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės kaip sutuoktinės interesai gali būti pažeisti. Be to, ieškovės pateikiami argumentai, jog atsakovo giminaičiai galimai bandys nuteikinėti nepilnamečius vaikus prieš atsakovę, nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais, o tik spėlionėmis. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar ieškovės kaip sutuoktinės interesai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimas, bet ne trečiųjų asmenų iškeldinimo klausimas. Teismui, tenkinus ieškovės prašymą laikinai iškeldinti atsakovo artimuosius giminaičius iš gyvenamojo namo, susidarytų prielaidos situacijai, kai teismas apribotų trečiųjų asmenų, nesusijusių su bylos nagrinėjimu, teises ir teisėtus interesus. Kadangi atsakovo artimųjų giminaičių iškeldinimo klausimas nėra susijęs byloje pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais, jis nedaro jokios įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad be ieškovės rašytinio sutikimo gyvenamuoju namu negali naudotis, gyventi ar būti apgyvendinti tretieji asmenys, įskaitant atsakovo artimuosius giminaičius, bei iškeldinti iš šalims gyvenamojo namo be ieškovės rašytinio sutikimo apsigyvenusius trečiuosius asmenis, įskaitant atsakovo artimuosius giminaičius. Ieškovei išaiškino, kad ji savo teises, kaip gyvenamojo namo bendrasavininkė, tūrėtų ginti kitais būdais – pareikiant savarankišką ieškinį dėl iškeldinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
12. Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, taip pat atsakovas įpareigotas gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Be kita ko, ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad šiuo metu atsakovas yra įvykdęs 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išsikėlė iš gyvenamojo namo. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi vadovautis, be kita ko, ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014, 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo iškeldinti atsakovo iš gyvenamojo namo, jei atsakovas šiuo metu jame negyvena. Nurodė, kad tenkinus ieškovės prašymą laikinai iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, kuriame jis šiuo metu negyvena, būtų nepagrįstai pritaikytos papildomai atsakovo teises varžančios laikinosios apsaugos priemonės bei pažeisti ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principai. Atkreipė dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas grįžtų gyventi į gyvenamąjį namą, ieškovė tūrėtų reikšti ne prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iškeldinti atsakovą, o kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyriumi, vykdymo.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatavo, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, taip pat neįrodė aplinkybių, dėl kurių, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų būti pažeisti šalių nepilnamečių vaikų ar jos kaip sutuoktinės interesai, todėl sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 144 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo tenkinti.
15. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad:
15.1. visų pirma, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ji neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jos, kaip sutuoktinės, interesai gali būti pažeisti. Atkreipė dėmesį, jog ji pateikė vaizdo įrašus iš 2024 m. kovo 4 dienos įvykių, iš kurių matyti, kokia konfliktinė situacija kilo, kai ji atvažiavo į savo namus. Nepaisant to, kad name apsigyvenę priešiškai nusiteikę atsakovo tėvai, bet tuo pačiu dar atvyko ir atsakovo sesuo, kuri jai grasino. Nors kartu su prašymu nepateikė įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių vaikų ir senelių santykių neigiamas pasekmes, tačiau akivaizdu, jog atsakovo tėvų ir sesers priešiškas nusiteikimas jos atžvilgiu turės įtakos ir vaikų gerovei, ramiam gyvenimui ir atsiribojimui nuo tėvų santuokos nutraukimo klausimų. Be to, jau 2024 m. sausio 17 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 14 punkte, nurodė, kad šalių sūnus E. minėjo, jog išvengtų nakvynės pas tėvą, važiavo pas senelius (atsakovo tėvus), tačiau ir ten nerado ramybės, kadangi seneliai vertė vaiką klausyti nepasitenkinimo apie ją, jog jam nedera gyventi su mama ir, kad jis susirinktų daiktus ir eitų pas tėtį. Vaikas mamai pasiskundė, jog jis norėjo tiesiog ištrūkti iš tų senelių namų (duomenys neskelbtini) ir eiti pėsčiomis namo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 3 straipsnio 2 punkte numatyta smurto prieš vaiką forma, o būtent, jog psichologinis smurtas yra tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. To paties įstatymo 13 straipsnis numato vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, ką užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Taip pat tėvai turi užtikrinti vaikui saugią aplinką. VTAPĮ numato, kad vaikui nesaugi aplinka – vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Šiai dienai, ji, įsikėlusi į šeimos gyvenamąjį būstą, pažeistų savo pareigą užtikrinti vaikams saugią gyvenamąją aplinką, kadangi vaikams būtų išlikusi pagrįsta grėsmė patirti psichologinį smurtą, būti nesaugioje aplinkoje nuolat girdint konfliktus iš atsakovo tėvų, sesers pusės, vaikai būtų realiai įtraukiami į santykių aiškinimąsi, kuris susijęs su šia civiline byla. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra pateikusi įrodymus, kad vaikai jau dabar lanko psichoterapijos kursus, jiems yra nustatyta būtina pagalba, todėl apsigyvenimas kartu su atsakovo šeima jiems tik paaštrintų šias problemas, kiltų grėsmė dar labiau pažeisti jų emocinę sveikata ir ramybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog atsakovo tėvų ir sesers keliami konfliktai kelia grėsmę vaikų saugiai aplinkai. Būtent dėl tos priežasties ji negali su vaikais įsikelti į savo namus, kuriuos šiuo metu piktavališkai yra užvaldžiusi atsakovo šeima. Ji su vaikais aplamai negali jaustis saugiai gyvenant viename neatskirtame name su atsakovo tėvais, kurie suinteresuoti visais būdais jai pakenkti. Atsakovo tėvai, būdami suinteresuoti šios bylos baigtimi asmenys, ne tik kad įtraukinės vaikus į konfliktą, bet ir jų akivaizdoje toliau naudos psichologinį smurtą prieš ją, puikiai suprasdami, jog jai to netoleruojant, ji būtų priversta išsikelti ir palikti namą jiems.
15.2. Atkreipė dėmesį, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, absoliučiai nevertino, kad yra pažeidžiami ne tik vaikų, bet ir jos, kaip namo savininkės, interesai, kuomet šalių namuose, be jos sutikimo, buvo apgyvendinti absoliučiai jai svetimi ir dar priešiškai nusiteikę asmenys, kol tuo tarpu ji su nepilnamečiais vaikais net neturi nuosavo būsto, kuriame galėtų apsistoti. Tokiu atveju tampa akivaizdu, jog 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyriumi ir netrukdyti ieškovei su vaikais naudotis gyvenamuoju namu, yra absoliučiai neveiksminga.
15.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ji savo ir vaikų teises turėtų ginti kitais būdais, t. y. pateikiant savarankišką ieškinį dėl iškeldinimo. Pastebėjo, jog toks motyvas nepagrįstas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra taip pat ir apginti vaiko ar sutuoktinio turtinius ar asmeninius neturtinius interesus. Tuo tarpu jei ji kreiptųsi su pastaruoju ieškiniu į teismą, būtų tiesiog naujas ilgas procesas, kuris tikrai nepatenkintų jos ir vaikų interesų, o tik dar labiau finansiškai ją varžytų, ko būtent ir siekia atsakovas su šeima, t. y. ją palaužti, jog ji sutiktų su jai nepalankiomis taikos sąlygomis. Be kita ko, ji negali būti tikra, kad iš namų nedings šeimos įgyti namų apyvokos daiktai, jog nebus apgadintas turtas ir panašiai.
15.4. Akcentavo, kad jai šiai dienai nėra žinoma, ar atsakovas vėl neapsigyveno šeimos namuose, kadangi jam ten patogiau, dauguma jo asmeninių daiktų yra gyvenamajame name, todėl yra realu, kad jis ten arba jau yra grįžęs, arba grįš. Toks reikalavimas yra labiau prevencinio pobūdžio, jog susiklosčius situacijai, kad atsakovas būtų grįžęs į šeimos namus, ji turėtų teisinius įrankius priverstinai iškeldinti atsakovą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
17. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:
17.1. jau anksčiau yra nurodęs, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų, yra tik kelių kambarių ir jame šiuo metu gyvena jo senelė V. L., sesuo I. Š. su sūnumi R. Š. ir tėvai A. ir S. J.. Neturėdamas kito pasirinkimo, įvykdė 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išsikraustė iš namo į butą, tačiau dėl vietos stokos bute į namą persikėlė gyventi jo tėvai.
17.2. Ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad jis pažeidžia jos, kaip sutuoktinės, interesus. Priešingai, atsakovo nuomone, yra pažeisti jo interesai, nes ieškovė jį privertė išsikraustyti iš namo į butą. Ieškovė niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad jo giminaičiai (tėvai, sesuo) galimai bandys nuteikinėti nepilnamečius vaikus prieš ieškovę. Be to, akivaizdu, jog šiuo metu tai nevyksta ir šis teiginys yra tik menamo pobūdžio.
17.3. Pasisakydamas dėl pateikto vaizdo įrašo paaiškino, kad, kiek jam yra žinoma, ieškovė atvyko su nepažįstamais asmenimis į namą, kuriame gyvena jo tėvai A. bei S. J.. Šiems pasitikus ieškovę įvyko apsižodžiavimas, diskusija dėl teisių, ko pasėkoje sutriko A. J. širdies ritmas ir jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Kviečiant greitąją pagalbą buvo susisiekta ir su jo seserimi I. Š. dėl pagalbos tėvui, kuriai atvykus ir pamačius tėvo būklę kilo didžiulis pyktis, ko pasėkoje I. Š. ieškovės adresu išsakė tam tikrą situacijos vertinimą. Taigi, ieškovės teikiamas vaizdo įrašas ir jame fiksuota situacija buvo jos pačios išprovokuota, greičiausiai tikslu siekti apriboti jo tėvų A. bei S. J. teise naudotis namu.
17.4. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis visai neveikia. Atsakovo nuomonė yra priešinga, nes vadovaujantis 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi, jis išsikraustė iš namo, todėl ji yra įgyvendinta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
20. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti, kad be ieškovės rašytinio sutikimo, šeimos būstu negali naudotis, gyventi ar būti apgyvendinti tretieji asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimieji giminaičiai; iškeldinti iš šeimos būsto be ieškovės rašytinio sutikimo ten apsigyvenusius trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimuosius giminaičius, ir patį atsakovą.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Bylos duomenimis, šalys kartu susilaukė dviejų vaikų – G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 32–33).
22. Ieškovė 2023 m. spalio 23 d. padavė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo panaikinti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos, santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 83 dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, be kita ko, įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), bei gyventi skyriumi ir nesilankyti jos ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name.
23. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d., įvykus konfliktui tarp jos ir atsakovo (pradėtas ikiteisminis tyrimas), ji su vaikais išsikėlė iš šeimos būsto ir šiuo metu gyvena nuomojame bute. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas) informavo ieškove, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30143-22, kurioje atsakovas įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas; neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), padarymu, o ji yra pripažinta nukentėjusiąja, nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (e. bylos 1 t., b. l. 37–38).
24. Nekilnojamo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Gyvenamasis namas yra įregistruotas atsakovo vardu, tačiau šalių procesiniuose dokumentuose pažymėta, kad jis taip pat jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (e. bylos 1 t., b. l. 63–65).
25. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje tenkino.
26. Ieškovė 2024 m. kovo 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo, kuriuo prašė, nepranešus atsakovui: 1) nustatyti, kad be jos rašytinio sutikimo, gyvenamuoju namu negali naudotis, gyventi ar būti apgyvendinti tretieji asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimieji giminaičiai; 2) iškeldinti iš gyvenamojo namo be jos rašytinio sutikimo ten apsigyvenusius trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimuosius giminaičius; 3) iškeldinti iš gyvenamojo namo atsakovą.
27. Ieškovė šiame prašyme, be kita ko, paaiškino, kad atsakovas, galimai, iš šeimos busto išsikėlė, tačiau vietoje jo gyventi atsikėlė jo tėvai – S. J. ir A. J.. Pažymėjo, kad jos santykiai tiek su atsakovu, tiek su jo šeimos nariais yra konfliktiški.
Dėl ginčo esmės
28. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
29. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
30. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
31. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2024 m. sausio 31 d. gavo atsakovo atstovo el. laišką, kuriame nurodyta, jog atsakovas artimiausi metu išsikraustys iš šeimos būsto bei kad į namą įsikels atsakovo senelė ir tėvai. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės atskirąjį skundą, pažymėjo, kad jau anksčiau yra nurodęs, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame jis įpareigotas gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų, yra tik kelių kambarių ir jame šiuo metu gyvena jo senelė V. L., sesuo I. Š. su sūnumi R. Š. ir tėvai Arūnas ir S. J.. Neturėdamas kito pasirinkimo, įvykdė 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išsikraustė iš namo į butą, tačiau dėl vietos stokos bute į namą persikėlė gyventi jo tėvai.
32. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo nurodė, kad 2024 m. kovo 4 d. nuvyko į šeimos būstą, kad įsitikinti, jog atsakovas užleido namą jos gyvenimui su vaikais, tačiau ją pasitiko atsakovo tėvai, kilo konfliktas.
33. Pirmiausia pastebėtina, kad atsakovas, atsiliepdamas į ieškinyje išdėstytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nurodęs, jog bute gyvena jo senelė V. L., sesuo I. Š. su sūnumi R. Š. ir tėvai A. ir S. J., kai atvykta pasisvečiuoti į (duomenys neskelbtini). Kartu su šiuo atsiliepimu atsakovas pateikė pažymas apie deklaruotą gyvenamą vietą, iš kurių matyti, kad I. Š. bute gyvenamąją vietą deklaravo 2010 m. gruodžio 20 d. (jos sūnus – 2017 m. gegužės 9 d.), o atsakovo senelė bei tėvai – 2023 m. lapkričio 22 d. (e. bylos 2 t., b. l. 151–154). Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo nurodė, kad atsakovo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini).
34. Antra, pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį, turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu spręstina, kad ieškovė nesutiko ir nesutinka, jog name gyventų atsakovo tėvai.
35. Trečia, iš ieškovės pateiktų vaizdo įrašų, atsakovo motinos žinučių, matyti, kad jų santykiai yra konfliktiški (e. bylos 4 t., b. l. 171, e. bylos 6 t., b. l. 41–42).
36. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, vertina, kad tai, kas aukščiau išdėstyta, sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovei bei kartu šalių vaikams yra trukdoma naudotis gyvenamuoju namu (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Manytina, kad ieškovės ir atsakovo šeimos narių konfliktai gali pakenkti vaikų psichologinei būsenai, gerai savijautai ir turėti įtakos jų socialinei raidai, taip pat gali pažeisti nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje. Todėl vertintina, jog yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatant, kad be ieškovės rašytinio sutikimo, gyvenamuoju namu negali naudotis, gyventi ar būti apgyvendinti tretieji asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo artimieji giminaičiai, tame tarpe jo tėvai S. J. ir A. J.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės prašymo dalis dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo yra perteklinė, todėl rezoliucinėje dalyje dėl jos nepasisakoma.
37. Pasisakant dėl ieškovės prašymo iškeldinti iš gyvenamojo namo atsakovą, spręstina, kad ieškovei bei atsakovui patvirtinus, jog jis iš gyvenamojo namo išsikėlė, bei nesant duomenų, jog atsakovas negali būti iškeldintas 2023 m. lapkričio 29 d. nutarties pagrindu, nėra poreikio svarstyti dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės G. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškovės G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad be ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), negali naudotis, gyventi ar būti apgyvendinti tretieji asmenys, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) artimieji giminaičiai, tame tarpe jo tėvai S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškovės G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.