Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-24 · Administracinė byla Nr. I-2686-365/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-24
Bylos Nr.
I-2686-365/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05370-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių TIK
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2686-365/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05370-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjui S. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių TIK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2013 m. spalio 21 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 254, 399, 400 ir kt. kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant 3,6 m² minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, reikalavimus. Mano, kad priverstinai buvo laikomas perpildytose kamerose, nors tai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Tokiose patalpose esantis žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, gyvenamosiose patalpose nerūkantys asmenys gyvena su rūkančiaisiais. Be to, dėl mažo ploto, tenkančio vienam asmeniui, dažnai kyla konfliktinės situacijos. Dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą ir kt.; patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Lt (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–17). Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali darytis įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 52, 70 str. reikalavimais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas ir pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal Tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti) visą laiką yra išduodami į kameras. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama ir vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas Lukiškių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Be to, pareiškėjas Lukiškių TI-K būdavo dažnai, tačiau labai trumpą laiką, kadangi per šią įstaigą vykdavo tranzitu ir nespėdavo patirti neigiamų padarinių, jo kameros dažnai keisdavosi, o byloje nėra duomenų, kad netinkamos kalinimo sąlygos būtų neigiamai paveikę jo sveikatą ar apriboję galimybę bendrauti. Todėl mano, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9). Nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui jis iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, todėl mano, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti didelių nepatogumų. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kadangi pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir įrodyti, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Be to, pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, kad pažeistos jo teisės, negynė savo teisių. Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2013 m. spalio 15 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai pareiškėjas buvo pradėtas laikyti Lukiškių TI-K.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą tenkinti ir priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (2014 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 35–36), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo, nes jis buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka higienos normų reikalavimų dėl kiekvienam asmeniui tenkančio ploto, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą ir kt.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.), kurio 1.3 punkte nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje nustatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje nustatyta, kad:

S. V. į Lukiškių TI-K atvyko 2011-06-29 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 112 (plotas yra 7,28 m²), kurioje vakare buvo laikomi 6 asmenys. 2011-06-30 išvyko į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN);

2011-07-21 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m²), kurioje vakare buvo 4 asmenys; 2011-07-22–2011-07-24 perkeltas į kamerą Nr. 391 (plotas – 34,27 m²), kurioje ryte ir vakare buvo po 2 asmenis, 2011-07-25 ryte ir vakare – po 1. 2011-07-26 išvyko į Mažeikių areštinę;

2011-07-29 atvyko iš Mažeikių areštinės ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys. 2011-07-30–2011-07-31 ryte ir vakare buvo po 6 asmenis. 2011-08-01 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje ryte buvo 7, vakare – 10 asmenų; 2011-08-02 ryte ir vakare – po 4; 2011-08-03 ryte ir vakare – po 9 asmenis. 2011-08-04 išvyko į Marijampolės PN;

2011-09-01 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,31 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2011-09-01 perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kurioje vakare buvo 1 asmuo; 2011-09-02 ryte ir vakare buvo po 7 asmenis; 2011-09-03 ryte buvo 7, vakare – 10 asmenų; 2011-09-04–2011-09-05 ryte ir vakare buvo po 10 asmenų; 2011-09-06 ryte ir vakare – po 4 asmenis. 2011-09-07 išvyko į Mažeikių areštinę;

2011-09-13 atvyko iš Mažeikių areštinės ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2011-09-14 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje ryte buvo 4, vakare – 9 asmenys. 2011-09-15 išvyko į Marijampolės PN;

2011-10-20 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2011-10-20 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje vakare buvo 3 asmenys; 2011-10-21–2011-10-23 ryte ir vakare – po 11; 2011-10-24 ryte ir vakare – po 8 asmenis. 2011-10-25 išvyko į Mažeikių areštinę;

2011-11-11 atvyko iš Šiaulių TI ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kurioje vakare buvo 4 asmenys; 2011-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2011-11-12 perkeltas į kamerą Nr. 386 (plotas – 26,81 m²), kurioje ryte buvo 1, vakare – 4 asmenys; 2011-11-13–2011-11-14 ryte ir vakare – po 4 asmenis;2011-11-15 ryte ir vakare – po 2; 2011-11-16 ryte ir vakare – po 3 asmenis. 2011-11-17 išvyko į Marijampolės PN;

2011-11-24 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2011-11-24 perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kurioje vakare buvo 1 asmuo; 2011-11-25 ryte ir vakare buvo po 9 asmenis; 2011-11-26 ryte – 9, vakare – 5 asmenys; 2011-11-27 ryte ir vakare – po 5 asmenis. 2011-11-28 išvyko į Šiaulių TI;

2011-12-09 atvyko iš Šiaulių TI ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2011-12-10 perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas – 7,84 m²), kurioje ryte buvo 1, vakare – 4 asmenys; 2011-12-11 ryte ir vakare buvo po 4 asmenis; 2011-12-12 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje ryte buvo 5, vakare – 7 asmenys; 2011-12-13 ryte ir vakare buvo po 7 asmenis; 2011-12-14 ryte ir vakare buvo po 10 asmenų; 2011-12-15 išvyko į Marijampolės PN;

2011-12-22 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje vakare buvo 1 asmuo; 2011-12-23 ryte – 1, vakare – 7 asmenys; 2011-12-24–2011-12-26 ryte ir vakare buvo po 7 asmenis. 2011-12-27 išvyko į Mažeikių areštinę;

2012-01-10 atvyko iš Šiaulių TI ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2012-01-10 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje vakare buvo 2 asmenys; 2012-01-11 ryte ir vakare buvo po 11 asmenų. 2012-01-12 išvyko į Marijampolės PN;

2012-02-23 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2012-02-23 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje vakare buvo 1 asmuo; 2012-02-24 ryte ir vakare buvo po 9; 2012-02-05 ryte – 9, vakare – 11 asmenų; 2012-02-26 ryte ir vakare – po 11 asmenų. 2012-02-27 išvyko į Šiaulių TI;

2012-03-21 atvyko iš Šiaulių TI ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys. 2012-03-22 išvyko į Marijampolės PN;

2012-08-30 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2012-08-31 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje ryte buvo 4, vakare – 11 asmenų; 2012-09-01–2012-09-02 ryte ir vakare – po 11 asmenų; 2012-09-03 išvyko į Šiaulių TI; 2012-09-25 atvyko iš Šiaulių TI ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 2 asmenys; 2012-09-25 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje vakare buvo 1 asmuo; 2012-09-26 ryte – 5, vakare – 8 asmenys. 2012-09-27 išvyko į Marijampolės PN;

2012-10-04 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 113 (plotas – 6,43 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2012-10-05 perkeltas į kamerą Nr. 398 (plotas – 32,33 m²), kurioje ryte buvo 1, vakare – 5 asmenys; 2012-10-06–2012-10-07 ryte ir vakare – po 5 asmenis. 2012-10-08 išvyko į Šiaulių TI;

2012-11-14 atvyko iš Šiaulių TI ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 4 asmenys. 2012-11-15 išvyko į Marijampolės PN;

2012-01-03 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2013-01-04 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje ryte buvo 1, vakare – 6 asmenys; 2013-01-05 ryte – 6, vakare – 11 asmenų; 2013-01-06 ryte ir vakare – po 11 asmenų. 2013-01-07 išvyko į Šiaulių TI;

2013-02-14 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2013-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kurioje ryte buvo 1, vakare – 6 asmenys; 2013-02-16 ryte – 6, vakare – 8 asmenys; 2013-02-17 ryte ir vakare – po 8 asmenis; 2013-02-18 ryte ir vakare – po 7 asmenis. 2013-02-19 išvyko į Šiaulių TI;

2013-03-21 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kurioje vakare buvo 6 asmenys; 2013-03-22 perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kurioje ryte buvo 6, vakare – 14 asmenų; 2013-03-23–2013-03-24 ryte ir vakare – po 14 asmenų; 2013-03-25 ryte ir vakare – po 10 asmenų. 2013-03-26 išvyko į Šiaulių TI;

2013-04-11 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2013-04-12 perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kurioje ryte buvo 5, vakare – 11 asmenų; 2013-04-13 ryte – 11, vakare – 14 asmenų; 2013-04-14 ryte ir vakare – po 14 asmenų; 2013-04-15 ryte ir vakare – po 13 asmenų.2013-04-16 išvyko į Šiaulių TI;

2013-05-02 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kurioje vakare buvo 3asmenys;2013-05-03 perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kurioje ryte ir vakare buvo po 13 asmenų; 2013-05-04 ryte ir vakare – po 17 asmenų; 2013-05-05 ryte –17, vakare – 11 asmenų; 2013-05-06 ryte – 11, vakare – 2 asmenys. 2013-05-07 išvyko į Šiaulių TI;

2013-05-30 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kurioje vakare buvo 5 asmenys; 2013-05-31 perkeltas į kamerą Nr. 254 (plotas – 34,71 m²), kurioje ryte buvo 10, vakare – 14 asmenų; 2013-06-01–2013-06-02 ryte ir vakare – po 14 asmenų. 2013-06-03 išvyko į Šiaulių TI;

2013-06-27 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kurioje vakare buvo 4 asmenys; 2013-06-27 perkeltas į kamerą Nr. 398 (plotas – 32,33 m²), kurioje vakare buvo 3; 2013-06-28–2013-06-30 ryte ir vakare buvo po 6 asmenis. 2013-07-01 išvyko į Šiaulių TI;

2013-08-29 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kurioje buvo 3 asmenys (nuo š. m. liepos 1 d. patikrinimai atliekami tik vieną kartą per dieną); 2013-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje buvo 1 asmuo; 2013-08-30 perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m²), kurioje buvo 1 asmuo; 2013-08-31–2013-09-01 – 4 asmenys; 2013-09-02 – 3 asmenys. 2013-09-03 išvyko į Šiaulių TI;

2013-09-26 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-26 perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m²), kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-27 – 10 asmenų; 2013-09-28 – 9 asmenys; 2013-09-29 – 10 asmenų; 2013-09-30 – 9 asmenys. 2013-10-01 išvyko į Šiaulių TI;

2013-10-17 atvyko iš Marijampolės PN ir buvo pasodintas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kurioje buvo 1 asmuo; 2013-10-17 perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m²), kurioje buvo 2 asmenys; 2013-10-18–2013-10-20 – 9 asmenys. 2013-10-21 išvyko į Šiaulių TI (b. l. 10–13).

Atsakovės teismui pateikti duomenys liudija, kad 2011-07-22–2011-07-25, 2011-08-01– 2011-08-03, 2011-09-01–2011-09-02, 2011-09-03 ryte, 2011-09-06, 2011-09-14, 2011-10-20– 2011-10-24, 2011-11-12–2011-11-16, 2011-11-24, 2011-11-26 vakare, 2011-11-27, 2011-12-10 ryte, 2011-12-12–2011-12-14, 2011-12-22–2011-12-26, 2012-01-10–2012-10-11, 2012-02-23– 2012-02-26, 2012-08-31–2012-09-02, 2012-09-25–2012-09-26, 2012-10-05–2012-10-06, 2013-01-04–2013-01-06, 2013-02-15–2013-02-18, 2013-03-22 ryte, 2013-04-12 ryte, 2013-05-06, 2013-06-27–2013-06-30, 2013-08-29–2013-09-02, 2013-09-26–2013-09-30 ir 2013-10-17 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus (b. l. 32–43). Laikotarpiais nuo 2011-06-30 iki 2011-07-21, nuo 2011-07-26 iki 2011-07-29, nuo 2011-08-04 iki 2011-09-01, nuo 2011-09-07 iki 2011-09-13, nuo 2011-09-15 iki 2011-10-20, nuo 2011-10-25 iki 2011-11-11, nuo 2011-11-17 iki 2011-11-24, nuo 2011-11-28 iki 2011-12-09, nuo 2011-12-15 iki 2011-12-22, nuo 2011-12-27 iki 2012-01-10, nuo 2012-01-12 iki 2012-02-23, nuo 2012-02-27 iki 2012-03-21, nuo 2012-03-22 iki 2012-08-30, nuo 2012-09-03 iki 2012-09-25, nuo 2012-09-27 iki 2012-10-04, 2012-10-08 iki 2012-11-14, nuo 2012-11-15 iki 2013-01-03, nuo 2013-01-07 iki 2013-02-14, nuo 2013-02-19 iki 2013-03-21, nuo 2013-03-26 iki 2013-04-11, nuo 2013-04-16 iki 2013-05-06, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-30, nuo 2013-06-03 iki 2013-06-27, nuo 2013-07-01 iki 2013-08-29, nuo 2013-09-03 iki 2013-09-26, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-17 pareiškėjas S. V. iš įstaigoje buvo išvykęs (b. l. 10–14).

Pareiškėjas Lukiškių TI-K reiškia pretenzijas dėl kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2013 m. spalio 21 d., t. y. 845 dienas. Pareiškėjas S. V. Lukiškių TI-K būdavo dažnai, tačiau labai trumpą laiką, kadangi per jį tranzitu vykdavo į kitas kalinimo įstaigas. Minėti pateikti duomenys liudija (b. l. 10–14), kad vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje nustatytus reikalavimus atitiko 69,5 dienas (5 kartus po pusę dienos ir 67 visas dienas). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo 103 dienas, o 742 dienas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus buvo laikomas 33,5 dienas.

Kaip minėta, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kalinių skaičius Lukiškių TI-K nuolat viršijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau pažymėjo, kad, esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras, skiriamas įvairus inventorius, higienos reikmenys laikymo sąlygoms pagerinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Lukiškių TI-K ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos. Pareiškėjui buvo suteikta atskira miegamoji vieta, skiriamas įvairus inventorius, higienos reikmenys, buvo stengiamasi gerinti gyvenimo sąlygas, aprūpinant bent jau minimaliomis priemonėmis. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Kalinimo laikotarpiu pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų į Lukiškių TI-K nesikreipė (b. l. 28–29) ir nereiškė pretenzijų dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo ar galėtų sukelti blogos kalinimo sąlygos; byloje nėra duomenų, kad netinkamos kalinimo sąlygos būtų neigiamai paveikusios jo sveikatą ar apriboję galimybę bendrauti. Pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuo 2011 m. birželio 29 d. (b. l. 10), tačiau skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė tik 2013 m. spalio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto vienam asmeniui, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Buvo pažeista konstitucinė pareiškėjo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis, o kartu ir neteisėtomis valstybės institucijų (Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento, neatsižvelgiant į jų kaltę) veikomis, pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumą, buvo padaryta žala pareiškėjui.

Tai, kad Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus pareiškėjo perkelti į kameras, atitinkančias higienos normų reikalavimus, remiantis CK 6.271 str. 1 d., neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo kalinimas perpildytose kamerose faktas yra pakankama sąlyga kilti civilinei atsakomybei, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamų kalinimo sąlygų (perpildytų kamerų) yra pagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl kalinimo sąlygų patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą ir kt., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas daro išvadą, kad abstraktūs pareiškėjo teiginiai yra nepakankami, o reiškiamos pretenzijos nepagrįstos.

Dėl abstrakčių teiginių grindžiant reikalavimus analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris reiškia pretenzijas dėl ploto stygiaus sukeliamų pasekmių ir kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.

Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiaisiais, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš teismui pateiktų dokumentų, t. y. asmens sveikatos istorijos (b. l. 18–21) ir 2013 metų asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketų (b. l. 22–27), matyti, kad pareiškėjas pageidavo būti kameroje su rūkančiais asmenimis.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl kameros ploto vienam asmeniui, į tai, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų byloje nenustatyta, į atsakovo Lukiškių TI-K veiksmus, siekiant jam užtikrinti kuo palankesnes kalėjimo sąlygas, į bendrą šalies ekonominę situaciją, šalies pragyvenimo lygį, į tai, kad kreipėsi dėl žalos atlyginimo ne tuo metu, kai tie nepatogumai buvo realiausi, o tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai jis buvo laikomas į Lukiškių TI-K, į kalinimo sąlygų pažeidimų trukmę (33 dienos). Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvačia laikytina 1000 Lt suma (CK 6.250 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, tūkstantį litų neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis