Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarimu A. Š. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, nes jis 2023 m. spalio 18 d. 13.57 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, šiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už administracinio nusižengimo padarymą skiriama nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes teisės pažeidėjui, tačiau tai nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuojant skiriamą nuobaudą privalu įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriama švelnesnė nuobauda.

10. Institucijos vyriausiojo tyrėjo įsitikinimu, pareiškėjui skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka padaryto nusižengimo pavojingumą ir nelaikytinas varžančiu asmens teisių labiau negu yra būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, teisingai taikė teisės normas, įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nei administracinio nusižengimo padarymo faktas ar šio nusižengimo padarymo aplinkybės, nei A. Š. paskirtos nuobaudos dydis, tačiau tvirtinama, kad apeliantui buvo nepagrįstai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. Taigi apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys tik dėl to, ar A. Š. buvo tinkamai paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė.

12. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Šiuo atveju A. Š. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir nustatytas minimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas.

13. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. Š. nebuvo taikytos pagrįstai. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų apeliantui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje.

15. A. Š., kuris teikė pavežėjimo paslaugą, dėl neatsargumo (pagal paties teisės pažeidėjo paaiškinimus dėl nerūpestingumo) padarė KET pažeidimą, kuris, akivaizdu, įstatymų leidėjo yra vertintinas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. KET pažeidimas buvo padarytas mieste, darbo dienos metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus (apie eismo intensyvumą galima spręsti ir iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo V1746-231018-135600-135815-20010200), kas didina pažeidimo pavojingumą. Jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas.

16. A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra nustatyta. Skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatant jos taikymo terminą, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dar kartą atsižvelgti į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra pagrindo, tuo labiau, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad iš pradžių A. Š. nesutiko, jog lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje (b. l. 16).

17. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad A. Š. per penkerius metus nėra baustas už šiurkščių KET pažeidimų padarymą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimu A. Š. buvo baustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y., už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi apelianto teiginys, kad jis anksčiau nėra trauktas atsakomybėn už šiurkščių KET pažeidimų padarymą, yra nepagrįstas.

18. Aplinkybės, kad A. Š. dirba, jo darbinė veikla yra susijusi su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones, KŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko yra charakterizuojamas teigiamai, jis privalo išlaikyti vaiką, rūpinasi savo tėvais, turi finansinių įsipareigojimų, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šios aplinkybės leidžia tik daryti išvadą, kad apeliantui buvo pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės neleidžia tvirtinti ir to, kad teisės pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose būtų neproporcinga bei neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprasta nusižengimo ar asmens, padariusio pažeidimą, pavojingumą.

19. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Čia pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neužkerta galimybės užsiimti dabine veikla, kuriai nėra būtinas teisės vairuoti transporto priemones turėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.

20. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Konstatuotina, kad A. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas trims mėnesiams, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, A. Š. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

21. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties naikinti ar keisti bei tenkinti apelianto skundo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad A. Š. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam įstatyme numatytam terminui nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos pažeidėjui nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.