Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Svetlanos Pupkinos, gim. 1958-02-04 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutarties, kuria netenkino jos skundo ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2014-06-19 priimtą nutarimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Svetlana Pupkina 2014-06-19 Viešosios policijos skyriaus nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnį, 100 Lt dydžio bauda už tai, kad ji, 2014-05-30 d., apie 12 val., adresu Turgaus a. 5 AB „Senasis turgus" žuvies paviljone, kur prekiauja žuvimi, apšaukė R. Sazonovą bei M. Pozniakienę.

Šį nutarimą S. Pupkina apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

S. Pupkina apskundė 2014-10-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Klaipėdos apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 12), jo ir kitų liudytojų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 45-46 ), neabejotinai patvirtina, kad S. Pupkina padarė jai inkriminuojamą veiką.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje medžiagoje tyrėjas surašė motyvuotą nutarimą ir pagrįstai priėmė nutarimą nubausti S. Pupkiną pagal LR ATPK 174 str. Tokios pat nuomonės buvo ir Klaipėdos apylinkės teismo teisėja, atsisakiusi tenkinti skundą ir priėmusi nutartį, kurioje išsamiai nurodyti skundo atmetimo motyvai ir nustatytos aplinkybės.

Administracinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti padaryto teisės pažeidimo sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti jį pakankamais ATPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais.

Nedideliu chuliganizmu laikomi necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį (ATPK 174 str.). Iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį kyla už patį netinkamų žodžių vartojimo ir kitokio netinkamo elgesio faktą, nes tokiais veiksmais rodoma aiški nepagarba ne tik konkretiems asmenims, bet ir visai visuomenei. Ir nors administracinių teisės pažeidimų teisės normose neįtvirtinta netinkamo elgesio sampratos, LR teismai pripažįsta, kad netinkamu elgesiu laikytini veiksmai, kurie neatitinka nustatytų dorovės, elgesio normų, iš esmės yra skirti rodyti aiškią nepagarbą kitiems asmenims ar visai visuomenei, gali sukelti žalos pašaliniams asmenims.

Apylinkės teismo nutartyje yra išsamiai išdėstyti, išanalizuoti pateikti duomenys ir išvados, netenkinti S. Pupkinos skundo ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato nutarimą.

Skundžiamame nutarime ir nutartyje įvertintos visos S. Pupkinos skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų vertinimui, išsamiai atsakyta į pagrindinius skundo argumentus, o padarytos išvados apie S. Pupkinos padarytą administracinį teisės pažeidimą paremtos surinkta medžiaga. Ta aplinkybė, kad S. Pupkinos pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK straipsnio nuostatų.

Apygardos teismas visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, ir remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuota teismų praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl S. Pupkinos skunde nurodytus argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde S. Pupkina nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo procesinių sprendimų argumentais, jie nurodyti procesiniuose dokumentuose, todėl nekartojami. Iš pateiktos medžiagos ir priimtų procesinių dokumentų matyti, jo S. Pupkinos skunde visos išdėstytos aplinkybės buvo išsamiai bei visapusiškai išanalizuotos, tačiau jos nepasitvirtino, todėl S. Pupkinos skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato nutarimo, apylinkės teismas atmetė pagrįstai.

Skunde nurodyti veiksmai, kuriuos S. Pupkina prašo atlikti būtų betikslis perteklinis procesinis veiksmas, kuris neduotų jokio rezultato ir nepagrįstai vilkintų procesą, pažeistų proceso dalyvių teises.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartis pagrįsta ir teisėta. Nesant įstatyminio pagrindo naikinti teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį nepakeistą, S. Pupkinos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.